ASMENS ATITIKTĮ SPRENDIME NURODYTIEMS KRITERIJAMS PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI

(gali būti prašoma kartu pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą):

1. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) duomenų pagrindu parengtas skaitmeninis pažymėjimas, patvirtinantis skiepijimo, persirgimo ar neigiamo PGR tyrimų rezultato faktą, skirtas naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, kurį asmuo gali pateikti atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu, arba tiesiogiai prisijungęs prie ESPBI IS.
2. Galimybių pasas su sugeneruotu QR kodu, kurį asmuo gali pateikti atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu, arba tiesiogiai prisijungęs prie Galimybių paso portalo.
3. Dokumentas, patvirtinantis vaiko amžių (taikoma asmenims iki 16 metų).
4. Pagal Europos Komisijos reikalavimus parengtas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, patvirtinantis skiepijimo ar persirgimo faktą pagal Nutarime nurodytus kriterijus, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti pandemijos metu, arba kitas ne ES šalies skaitmeninis pažymėjimas, patvirtinantis skiepijimo ar persirgimo faktą.

Seimo nariams, įeinantiems į Seimo rūmus, rekomenduojama pateikti dokumentus, įrodančius, kad atitinka bent vieną iš Seimo valdybos sprendime nurodytų Galimybių paso kriterijų.

„Tai ypatinga Kalėdų dovana – geriausia, kurios galėjo tikėtis sunkūs COVID-19 pacientai. „High-Flow“ aparatas suteikia galimybę apsieiti be intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos – kraštutinės priemonės gydant kvėpavimo nepakankamumą, – sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis, šiuo metu – VMKL dalies Antakalnio g. 57 koordinatorius COVID-19 gydymui. – Su intubacija atsiranda didelė tam tikrų komplikacijų grėsmė, o atjungiant pacientą nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos reikia įdėti labai daug pastangų. Jei tai išvis įmanoma.“

„Kovodami už žmonių gyvybes aukojasi gydytojai, jiems padeda savanoriai, o mes visi turime prisidėti, kuo galime“, – sakė tarptautinio Londone registruoto apribotos rizikos fondo „Covalis capital“ įkūrėjas Žilvinas Mecelis. Prie paramos teikėjų jis prisijungė jau pirmosios koronaviruso pandemijos metu. Lietuvos kovai su COVID-19 paremti pavasarį bankininkas skyrė 250 000 eurų, kurie buvo panaudoti remiant Plungės ligoninės, Andriaus Tapino komandos projekto „Laikykitės, medikai!“ ir fondo „Drauge įveiksime“ koordinuojamoms labdaros iniciatyvoms bei Vilniaus miesto klinikinei ligoninei.

Šįkart jo nupirktų 11 didelės deguonies tėkmės aparatų vertė – apie 57 tūkst. Didelės deguonies tėkmės aparatai leidžia užtikrinti pacientų kvėpavimo funkciją plaučių pažeidimo virusinės infekcijos metu, kuomet pacientų būklė tampa kritiška ir blogėja. Įrenginiai prisitaiko prie savarankiško paciento kvėpavimo, išlaiko paties paciento dalinį kvėpavimą, ir taip suderinant technologijas ir „plaučių anatomiją“ – išsaugo kvėpavimo funkciją.

Naudojant „High-Flow“ didelės tėkmės deguonies aparatą pacientas lieka sąmoningas, mobilesnis. Tai – neinvazinis metodas, netrukdantis taikyti kineziterapijos, leidžiantis pacientui dalyvauti gydymo ir sveikimo procese.

Iki šiol VMKL padalinyje Antakalnio g. 57 buvo vienas toks aparatas ir du dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai su „High-Flow“ funkcija, septynis „High-Flow“ aparatais gelbėdami sunkios būklės ligonius galėjo naudoti Antakalnio g. 124 dirbantys gydytojai.

„Nuolat plečiant gydymo pajėgumus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje susiduriame su įvairiais iššūkiais – pradedant personalo pasitelkimu, baigiant įvairia įrangos paieškomis, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Kartais išties reikia pagalvoti, kad ta pagalba yra daugiau nei lėšos, daugiau nei medicinos įranga ir daugiau nei Kalėdų dovana – tai tiesiog išsaugotos gyvybės. Privačių partnerių pasitelkimas labai svarbus – galima greitai priimti sprendimus ir nupirkti reikiamus daiktus čia ir dabar. Labai ačiū prisidėjusiems ir visiems, kurie dar tik ketina tai padaryti.“

Vienas tikras Kalėdų stebuklas jau yra šio paramos projekto „sąskaitoje“. Kūčių dieną aptarus VMKL turimus koronaviruso gydymo resursus, su „High-Flow“ tiekėju susiderėta, kad bent vienas aparatas bus perduotas skubos tvarka – nelaukiant pirmadienio, kai juos atgabenti ir pajungti turėjo specialistas. Šv. Kalėdų dieną aparatas atgabentas iš Klaipėdos ir vos pasiekęs ligoninę buvo sėkmingai panaudotas padėti itin sunkios būklės ligoniui – jam būtino „High-Flow“ aparato medikai tuo metu laisvo rezerve nebeturėjo.

Nuomosis erdvias patalpas

„Planuodami visuotinį skiepijimą, ieškojome tokios vietos, kuri būtų ne tik patogi, bet ir gerai žinoma visiems gyventojams. Šiandien tuščias stovintis buvęs Kauno centrinio pašto pastatas pasirodė būtent toks. Didelė erdvė pastato viduje padės užtikrinti saugias ir pakankamai greitas procedūras, kad per visuotinę vakcinaciją pavyktų aptarnauti kuo daugiau žmonių“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Pasak jo, ypač svarbu, kad skiepijimo vieta būtų patogiai pasiekiama ir viešuoju transportu. Tai padės be didesnių problemų atvykti vyresnio amžiaus gyventojams.

Buvusios Kauno centrinio pašto patalpos šiuo metu priklauso Lietuvos paštui, su kuriuo savivaldybė planuoja sudaryti nuomos sutartį. Tokiam sprendimui šiandien pritarė  ir Kauno miesto taryba.

„Esame suinteresuoti, kad buvęs Kauno centrinio pašto pastatas kuo greičiau turėtų naujus savininkus ir galėtų būti užtikrintos reikiamos investicijos jo atnaujinimui bei įveiklinimas. Kol laukiame atsakingų valstybės institucijų sprendimo – ar naujasis pastato savininkas turėtų būti valstybė, ar privatus verslas – esame atviri bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis, taip sudarant galimybes šiuo metu nenaudojamas pastato patalpas panaudoti prasmingai“, – kalbėjo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Pirmenybė rizikos grupei

Pirmoji vakcinų dozė, kuri, planuojama, Lietuvą pasieks gruodžio 27-ąją, bus skirta koordinuojančiai regiono ligoninei – LSMU Kauno klinikų personalui. Antruoju etapu gauta vakcinų siunta bus panaudota plačiau. Pirmiausia bus skiepijami slaugos ir globos įstaigų pacientai bei darbuotojai, medikai, vyresni nei 65 metų bei lėtinių ligų turintys gyventojai.

Tie, kurie galės atvykti patys, būtų skiepijami Centriniame Kauno pašte. Čia dirbs Kauno poliklinikos suburta komanda, kuri užtikrins sklandų ir saugų vakcinavimo procesą.

Planuojama, kad startavus masinei vakcinacijai, pasiskiepyti norintys gyventojai turės užsiregistruoti specialiai tam skirtoje sistemoje ir paskirtu laiku atvykti į vietą.

Skiepijimo eiga bus tokia pati kaip ir bet kurių kitų skiepų, tačiau jau dabar jaučiamas ypatingai didelis gyventojų susidomėjimas. Kauno centrinio pašto pastate per dieną galėtų būti vakcinuojama iki 1400 žmonių. Prireikus būtų pasitelkiamos ir papildomos tam tinkamos patalpos.

Kvies studentų pajėgas

Galimybė pasiskiepyti bus sudaroma ir tiems, kurie fiziškai nebegali atvykti į miesto centrą. Pas slaugos ir globos įstaigų pacientus atvyks bei juos paskiepys specialios iš Kauno poliklinikos medikų sudarytos mobilios komandos.

„Šiuo metu ruošiamės ir planuojame skiepijimo vykdymą Kaune. Kadangi tai visiems bus nauja patirtis, iš jos mokysimės ir tobulinsime procesą. Lygiai taip buvo ir su mobiliuoju patikros punktu. Žiūrėsime, kiek medicinos darbuotojų galime atitraukti nuo dabartinių tiesioginių jų darbų. Tačiau, kadangi žmonės serga ir kitomis ligomis, personalo papildymas skiepijimo vietose bus būtinai reikalingas“, – akcentavo Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Pasak jo, sulaukus Vyriausybės pritarimo, į pagalbą planuojama pasitelkti vyresnių kursų medicinos ir slaugos studentus. Taip pat papildomam darbui Kauno vakcinavimo centruose registruotis kviečiami ir kvalifikuoti Kauno regiono medikai.

Šiandien Komisija taip pat pasirašė bendrąją sutartį su „Abbott“ ir „Roche“, pagal kurią numatyta įsigyti daugiau kaip 20 mln. greitųjų antigenų testų už iki 100 mln. EUR, finansavimą teikiant pagal pagal Skubios paramos priemonę (ESI). Nuo 2021 m. pradžios šie testai bus perduoti valstybėms narėms pagal ES COVID-19 testavimo strategiją.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides sakė: „Naudodami greituosius antigenų testus galime greitai ir patikimai nustatyti COVID atvejus ir skubiai juos izoliuoti. Tai itin svarbu siekiant sulėtinti pandemijos plitimą. Nuo gruodžio 27 d. ES siekiame pradėti naudoti vakcinas, tačiau vis tiek ateinančius mėnesius testavimas išlieka labai svarbus. Turime kartu didinti ir testavimo pajėgumus, kad galėtume kontroliuoti viruso plitimą. Siekdami prisidėti prie šių pastangų šiandien pasirašėme paramos valstybėms narėms sutartį, kuria numatyta užtikrinti daugiau kaip 20 mln. greitųjų testų.“

Rekomenduojamos priemonės

Šiuo metu patikimiausia COVID-19 tyrimų metodika yra AT-PGR testas. Tačiau dėl išaugusio vartojimo, sukeliančio testų trūkumą, ir dėl palyginti didelių jų sąnaudų bei ilgo laiko tyrimo rezultatams gauti vis dažniau rekomenduojama tam tikromis aplinkybėmis papildomai naudoti greituosius antigenų testus.

Dėl greitųjų antigenų testų naudojimo valstybėms narėms rekomenduojama:

• naudoti greituosius antigenų testus, toliau stiprinant bendrus šalių testavimo pajėgumus, visų pirma dėl to, kad testai tebėra pagrindinis ramstis siekiant kontroliuoti ir švelninti tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją;
• užtikrinti, kad greitus antigenų testus atliktų kvalifikuoti sveikatos priežiūros darbuotojai arba, kai tinkama, kiti apmokyti darbuotojai, griežtai laikydamiesi nacionalinių specifikacijų, gamintojo instrukcijų ir kokybės kontrolės reikalavimų;
• investuoti į sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų darbuotojų mokymą ir, jei reikia, sertifikavimą mėginių ėmimui ir testams atlikti, taip užtikrinant pakankamus pajėgumus ir geros kokybės mėginių surinkimą;
• visų pirma apsvarstyti galimybę naudoti greituosius antigenų testus šiais atvejais ir esant šioms aplinkybėms: diagnozuojant COVID-19 tais atvejais, kai pasireiškia simptomai, patvirtintų atvejų kontaktams, protrūkių grupėms, patikrai didelės rizikos zonose ir uždaroje aplinkoje;
• naudoti greituosius antigenų testus visos populiacijos atrankinei patikrai epidemiologinėse situacijose arba vietovėse, kuriose teigiamų testo rezultatų dalis didelė ar labai didelė;
• užtikrinti, kad būtų parengtos strategijos, kuriomis paaiškinama, kada reikalingas patvirtinamasis tyrimas AT-PGR arba antras greitasis antigenų testas;
• toliau stebėti ir vertinti testavimo poreikius atsižvelgiant į epidemiologinius pokyčius.

Dėl greitųjų antigenų testų patvirtinimo ir tarpusavio pripažinimo valstybėms narėms rekomenduojama:

• susitarti dėl bendro šalių testavimo strategijas atitinkančio ir pirmiau aprašytoms aplinkybėms tinkamo greitųjų antigenų testų sąrašo, jo laikytis ir juo dalytis su Komisija; į sąrašą įtraukti greitųjų antigenų testai ženklinami CE ženklu, atitinka būtiniausius Komisijos ir ECDC nustatytus jautrumo ir specifiškumo reikalavimus, ir yra patvirtinti bent vienoje valstybėje narėje;
• susitarti, kad šis bendras greitųjų antigenų testų sąrašas būtų reguliariai atnaujinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad bus gauti nauji nepriklausomų patvirtinamųjų tyrimų rezultatai ir į rinką pateks nauji testai;
• susitarti dėl į šį sąrašą įtrauktų testų rinkinio rezultatų tarpusavio pripažinimo;
• išnagrinėti poreikį ir galimybę sukurti skaitmeninę platformą COVID-19 testų sertifikatų autentiškumui patvirtinti.

Pagrindiniai faktai

Gruodžio 10-11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai priėmė išvadas dėl COVID-19, kuriose paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendros greitųjų antigenų testų ir testų rezultatų tarpusavio pripažinimo sistemos.

Šiandien pateikiamas pasiūlymas remiasi lapkričio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl greitųjų antigenų testų naudojimo SARS-CoV-2 infekcijai diagnozuoti. Ja atsižvelgiama į spalio 28 d. Komisijos rekomendaciją dėl bendro požiūrio ir veiksmingesnių tyrimų strategijų visoje ES.

Pagal 2020 m. balandžio mėn. Tarybos priimtą Skubios paramos priemonę (SPP) iš ES biudžeto galima skirti skubią paramą, kad visa Sąjunga galėtų reaguoti į krizės, kaip antai besitęsiančios pandemijos, padarinius žmonėms ir ekonomikai.

Skubios paramos priemonė šiais metais jau buvo naudojama išankstiniam vakcinų ir AAP kaukių pirkimui.

• Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 0
• Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 47
• Laukiama rezultatų dėl: 12 mėginių
• NVSC turimi duomenys apie keliavusius į Kiniją ir Šiaurės Italiją (stebima jų sveikatos būklė): 2787 asmenų.

Šiuo metu teritorijomis, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, priskiriamos šios: Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras. 

Kaip apsisaugoti?

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Šaltinis: www.sam.lrv.lt