„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai: