???

Sausis

– Tarptautinėje kosminėje stotyje atlikti tyrimai parodė, kad ten gyvenančios bakterijos prisitaiko prie kosmoso sąlygų, tačiau nuo to netampa virulentiškesnės ar atsparesnės medikamentams.

– Nustatyta, kad prieš maždaug 290 milijonų metų išaugo Žemę ir Mėnulį pasiekiančių meteoroidų srautas.

– Kinijos zondas Chang’e-4 sėkmingai nutūpė Mėnulyje ir po kelių savaičių ten sudaigino medvilnę.

– Cassini duomenyse rasta netiesioginių įrodymų, kad Titano šiaurės pusrutulyje vasarą lyja metano lietūs; rasta metano bala, kuri vėliau išgaravo.

– New Horizons praskrido pro 2014 MU69, kuris tada pavadintas Ultima Thule, o metų pabaigoje gavo oficialų vardą Akorroth.

– Prožvaigždės aplinkoje aptikta molekulė glikonitrilas, reikalinga DNR ir RNR formavimuisi.

– Gaia teleskopu surinktuose duomenyse rasti kol kas geriausi įrodymai, kad vėsdamos baltosios nykštukės kristalizuojasi į deimantus.

– Nustatyta, kad Paukščių Tako palydovinės galaktikos Didysis ir Mažasis Magelano debesys neseniai ėmė sparčiau formuoti žvaigždes; toks elgesys yra priešingas įprastinei galaktikų žvaigždėdaros istorijai.

– Stebėjimais patvirtinta, kad žvaigždžių sukeliamos medžiagos tėkmės laikui bėgant iš galaktikų centrų išstumia ir tamsiąją materiją; skaitmeniniais modeliais tai buvo prognozuota jau seniai.

– Aptiktas vos antras pasikartojantis greitasis radijo žybsnis; pirmasis buvo aptiktas dar 2016 metais. Tiesa, per šiuos metus pasikartojančių žybsnių aptikta ir daugiau.

???

Vasaris

– Analizuojant archyvinius stebėjimų duomenis nustatyta, kad Žemės atmosfera – dujų sutankėjimas aplink mūsų planetą – tęsiasi net už Mėnulio.

– NASA paskelbė planus nuskraidinti žmones į Mėnulį 2028-aisiais; vėliau, kaip žinia, planai tapo ambicingesni – Artemis projekto tikslas yra sugrąžinti žmones į Mėnulį 2024 metais.

– Aptiktas rezonansas tarp Saulės magnetinio lauko ir giliųjų sluoksnių virpesių; tai greičiausiai reiškia, kad Saulės gelmių energija perduodama tiesiai į vainiką ir palaiko jo medžiagą labai karštą.

– Oficialiai baigta marsaeigio Opportunity misija; marsaeigis nutilo dar 2018 metų vasarą, didžiulės audros metu.

– Japonijos zondas Hayabusa2 paėmė asteroido Ryugu paviršiaus mėginį.

– Plutono ir Charono kraterių analizė leido nustatyti, kad Kuiperio žiede yra netikėtai mažai kilometro skersmens ir mažesnių objektų.

– Santykinai netoli Saulės aptiktas 2000 Saulės masių žvaigždžių srautas; jis greičiausiai yra subyrėjusio žvaigždžių spiečiaus liekana.

– Sudarytas tiksliausias Paukščių Tako disko erdvėlapis, iš kurio paaiškėjo, kad išorinė disko dalis yra reikšmingai išsilenkusi, lyginant su vidine.

– Supernovos SN1987A liekanoje aptiktos naujai susiformavusios dulkės – kol kas tvirčiausias įrodymas, kad dulkės supernovose tikrai formuojasi.

– Tarpgalaktinių dujų sugeriama spinduliuotė leido nustatyti, kad šių dujų yra maždaug tiek, kiek prognozuojama teoriškai; tai yra vienas pirmųjų šių dujų aptikimų.

???

Kovas

– SpaceX sėkmingai išbandė Crew Dragon kapsulę; tiesa, pirmas skrydis buvo be įgulos.

– Merkurijaus orbitoje aptiktas dulkių žiedas; analogiški žiedai egzistuoja ir Žemės bei Veneros orbitose.

– Marso upių vagų analizė parodė, kad vanduo bent kai kuriose iš jų tekėjo vos prieš milijardą metų.

– Pradėti skelbti pirmieji TESS planetų paieškos teleskopo duomenys; tarp jų – pirmoji planeta prie žvaigždės, kurios vibracijas įmanoma išmatuoti ir taip labai tiksliai nustatyti žvaigždės spindulį bei amžių.

– Aptiktas pulsaras, labai dideliu greičiu tolstantis nuo jį sukūrusio supernovos sprogimo vietos.

– Galaktikos centre, visai netoli supermasyvios juodosios skylės Šaulio A*, dujų debesyje aptikta tarpinės masės juodoji skylė, maždaug 32 tūkstančius kartų masyvesnė už Saulę.

– Galaktikos centre aptikti du „kaminai“, kylantys statmenai Galaktikos plokštumai ir pilni retų karštų rentgeno spindulius skleidžiančių dujų; juos greičiausiai sukūrė tas pats branduolio aktyvumo epizodas, kaip ir gerokai didesnius Fermi burbulus.

– Tiksliau nei bet kada anksčiau apskaičiuota Paukščių Tako masė; ji siekia 1,28-1,54 trilijono Saulės masių.

– Nustatyta, kad tamsiosios materijos halo profiliai didžiausiose ir mažiausiose galaktikose yra gana panašūs tarpusavyje ir reikšmingai skiriasi nuo vidutinio dydžio galaktikų halų.

– Aptikti net 83 kvazarai, kurių spinduliuotė mus pasiekia iš laikų, kai Visatos amžius nesiekė milijardo metų; jų šviesio pasiskirstymas šiek tiek skiriasi nuo šiandieninės Visatos, taigi galimai byloja apie kažkokius fizikinius juodųjų skylių augimo skirtumus tada ir dabar.

???

Balandis

– Prie planų 2024 metais sugrąžinti žmones į Mėnulį NASA pridėjo planą 2033 metais nuskraidinti žmones į Marsą.

– Nuo NASA neatsilikdama Kinijos kosmoso tyrimų agentūra paskelbė planus iki 2030 metų įkurti Mėnulyje tyrimų stotį ir ten nusiųsti žmones.

– Nustatyta, kad vidurinis Veneros debesų sluoksnis sukasi daugmaž nepriklausomai nuo viršutinio.

– InSight zondas aptiko pirmąjį drebėjimą Marse; jo savybės panašesnės į Mėnulio, nei į Žemės drebėjimų.

– Nustatyta, kad Saulės sistemos jaunystėje kai kurie asteroidai galėjo turėti vulkanus, pro kuriuos veržėsi skystas metalas.

– Skaitmeninių modelių rezultatai parodė, kad Saturno palydovai popaviršinius vandenynus greičiausiai turi palyginus neilgai, gerokai mažiau, nei Saulės sistemos amžius.

– Andromedos galaktikos kryptimi vykdyti stebėjimai davė tvirčiausią apribojimą, kokią maksimalią tamsiosios materijos dalį gali sudaryti mažos juodosios skylės; ji yra mažesnė nei 1%.

– Padaryta pirmoji juodosios skylės šešėlio nuotrauka.

– Pirmą kartą kosmose aptikta helio hidrido molekulė; tai turėjo būti pirmoji Visatoje susiformavusi molekulė, sudaryta iš helio ir vandenilio atomų.

– Atnaujintas LIGO detektorius pradėjo naują stebėjimų programą ir aptinka maždaug po vieną gravitacinių bangų signalą kas savaitę.

???

Gegužė

– Net kelios kompanijos paskelbė kosminio interneto planus; tarp jų yra ir SpaceX, ir Amazon, ir kitos mažiau žinomos iniciatyvos. SpaceX gegužę jau išskraidino pirmuosius 60 palydovų.

– Chang’e-4 Mėnulio pietų ašigalyje aptiko palydovo mantijos medžiagos, išsviestos į paviršių.

– Mėnulio drebėjimų analizė parodė, kad mūsų palydovas greičiausiai vis dar traukiasi.

– Paaiškėjo, kad dulkių audros padeda vandens molekulėms pabėgti iš Marso.

– Asteroido Itokawa mėginiuose aptikta vandens, kurio cheminė sudėtis atitinka Žemės vandenį; maža to, vandens gausa asteroide atrodo panaši, kaip ir Žemėje.

– Paskelbta pirmoji New Horizons duomenų, atsiųstų iš 2014 MU69 (Arrokoth), analizė; iš jos sprendžiama, kad dvi objekto dalys kadaise buvo atskiri kūnai, vėliau susijungę į vieną.

– Aptikta labai arti savo žvaigždės skriejanti Neptūno dydžio egzoplaneta; jos analizė turėtų padėti išsiaiškinti, kodėl tokios planetos yra ypatingai retos.

– Atrasti prieš 2-3 milijardus metų Paukščių Tako diske įvykusio žvaigždėdaros žybsnio pėdsakai.

– Aptikti įrodymai, kad prieš pusę milijardo metų žvaigždžių srautas Paukščių Tako pakraštyje susidūrė su tamsiosios medžiagos telkiniu; tokių telkinių egzistavimas teoriškai prognozuojamas jau seniai, bet jų tiesiogiai pamatyti neįmanoma, nes jie neturi žvaigždžių ir dujų.

– Nauji skirtingo dydžio galaktikų sukimosi kreivių stebėjimai įkalė eilinę vinį į Modifikuotos niutoninės dinamikos modelio karstą; tamsioji materija vis dar išlieka geriausiu galaktikų judėjimo savybių paaiškinimu.

???

Birželis

– NASA paskelbė nuo ateinančių metų atversianti Tarptautinę kosminę stotį turistams.

– Nustatyta, kad Ahunos kalnas Cereroje yra labai jaunas, vos kelių šimtų milijonų metų amžiaus; kitaip tariant, nykštukinė planeta prieš tiek laiko dar buvo geologiškai aktyvi.

– Jupiterio palydovo Europos paviršiuje matomos gelsvos dėmės paaiškėjo esą natrio chlorido – valgomosios druskos – nuosėdos.

– Patvirtinta misija Dragonfly – zondo-sraigtasparnio kelionė į Saturno palydovą Titaną.

– Pirmą kartą užfiksuotas vainikinės masės išmetimas kitoje žvaigždėje, nei Saulė.

– Pirmą kartą užfiksuotos dvi besiformuojančios planetos, atveriančios ertmę protoplanetiniame diske.

– Paaiškinta, kaip atsirado nelygumai išorinėje Paukščių Tako disko dalyje: juos sukėlė nykštukinės galaktikos praskridimas prieš mažiau nei milijardą metų.

– Patvirtinta, kad galaktikas supantys dujų halai sukasi panašiai, kaip ir diskai.

– Atrasta mažiausia žinoma galaktikos centrinė juodoji skylė, už Saulę masyvesnė vos 10 tūkstančių kartų.

– Nustatyta, kad kosminės foninės spinduliuotės poliarizacija idealiai atitinka teorines prognozes; spinduliuotės temperatūra šiek tiek skiriasi nuo prognozuojamos, bet neaišku, kodėl.

???

Per pirmus šešis 2019 metų mėnesius aplankytas tolimiausias Saulės sistemos objektas, nufotografuota juodoji skylė ir atrasti rentgeno spindulius skleidžiantys kaminai Galaktikos centre. Ar antroji metų pusė prilygo pirmajai? Skaitykite žemiau ir prisiminkite įdomiausius kosminius įvykius bei atradimus, padarytus pernai liepos-gruodžio mėnesiais!

???

Liepa

– Planetary Society misija LightSail2, skirta išbandyti šviesos burių technologiją kosminiams skrydžiams, sėkmingai išskleidė bures Žemės orbitoje.

– Naujas labai senų meteoritų datavimo metodas leido nustatyti, kad asteroidas Vesta greičiausiai jaunystėje patyrė stiprų smūgį; iki smūgio Vestoje jau buvo susiformavę branduolys, mantija ir pluta, bet smūgio metu išmušti meteoroidai turi visų komponentų medžiagos.

– Pirmą kartą užfiksuotas diskas, supantis besiformuojančią planetą; panašiai, kaip planetos formuojasi diske aplink žvaigždę, mažesniuose diskuose formuojasi didžiųjų planetų palydovai.

– Aptikta dvinarė žvaigždė su labai neperiodiškai kintančiu šviesiu; per 87 paras įvyko 28 nedideli pritemimai, kurie atrodo kaip planetos tranzitai, bet vyksta kone atsitiktiniais intervalais. Kol kas nėra paaiškinimo, kas juos galėtų sukelti.

– Nustatyta, kad gyvenimą baigianti žvaigždė Mažosios Lokės T prieš 40 metų pradėjo trauktis; tai turbūt reiškia, kad joje prasidėjo apie šimtą metų trunkanti evoliucijos stadija, vadinama šiluminiu pulsu – per dar pusšimtį metų turėtume labai detaliai išsiaiškinti, kaip ši stadija vyksta.

– Aptiktos trys baltosios nykštukės, galimai išgyvenusios termobranduolinius sprogimus, žinomus kaip Ia tipo supernovos; iki šiol buvo manoma, kad tokie sprogimai visiškai sudrasko nykštukę.

– Pirmą kartą aktyvioje galaktikoje aptiktas dviejų fazių vėjas: retos labai karštos stipriai jonizuotos medžiagos srautas, kuriame įsiterpę šaltesni tankesni debesys.

– Atrastas labai blausus aktyvus galaktikos branduolys, kurio struktūra panaši į daug ryškesnius; iki šiol buvo manoma, kad ryškūs ir blausūs aktyvūs branduoliai turi labai skirtingas struktūras prie juodosios skylės, bet šie rezultatai verčia pergalvoti tokią nuostatą.

– Visatos plėtimosi sparta apskaičiuota naudojantis raudonųjų milžinių stebėjimais; šių žvaigždžių maksimalus šviesis yra beveik vienodas, taigi jas galima panaudoti atstumams iki tolimų galaktikų išmatuoti. Metodas davė rezultatą, kuris skiriasi nuo analogiško skaičiavimo, kur atstumai iki galaktikų matuojami naudojant kintančiąsias žvaigždes Cefeides, ir yra panašus į kitu metodu – matuojant netolygumus kosminėje foninėje spinduliuotėje – apskaičiuojamą rezultatą.

– Tolimoje galaktikoje aptikta ją maitinanti spiralinė šaltų dujų tėkmė.

???

Rugpjūtis

– NASA pirmą kartą išbandė dviejų erdvėlaivių komunikaciją regimaisiais spinduliais ir autonominę kurso korekciją; ateityje tokia technologija padės daug efektyviau valdyti palydovus ir jų grupes.

– Juno misijos surinktų duomenų analizė parodė, kad Jupiteris jaunystėje greičiausiai susidūrė su masyvia protoplaneta; smūgio padariniai vis dar matomi kaip pasklidęs, o ne koncentruotas, planetos branduolys.

– Pirmą kartą atlikta uolinės egzoplanetos paviršiaus savybių analizė, remiantis dieninės ir naktinės jos pusių spinduliuotės skirtumais.

– Aptikta nauja kintančiųjų žvaigždžių rūšis; šios žvaigždės pulsuoja radialiai – kitaip tariant, kinta jų spindulys – vos kelių minučių intervalais.

– Pristatyti detaliausi pulsaro sukimosi greičio pokyčio, vadinamo gliču, stebėjimai; iš jų paaiškėjo, kad pulsaras iš pradžių sulėtėja, tada pagreitėja, o galiausiai vėl sulėtėja ir nusistovi naujoje, greitesnio sukimosi nei iš pradžių, būsenoje.

– Nustatyta, kad žvaigždžių srautai, susidarantys yrant jaunų žvaigždžių grupėms, net iki 300 milijonų metų juda išskiriamomis srovėmis; šis atradimas reikšmingai pagerins supratimą apie Paukščių Tako struktūrą ir evoliuciją.

– Naudojantis kintančiųjų žvaigždžių Cefeidžių stebėjimais sudarytas tiksliausias trimatis Paukščių Tako struktūros erdvėlapis.

– Pirmą kartą užfiksuotos gravitacinės bangos iš neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės susijungimo.

– Naujoviškas metodas analizuoti galaktikų evoliucijai – daugybės ypatingai paprastų modelių kūrimas ir tikrinimas, remiantis stebėjimų duomenimis – parodė, kad vienodos halo masės galaktikos Visatos jaunystėje žvaigždes formavo sparčiau, nei dabar.

– Aptikta masyviausia, 40 milijardų Saulės masių, juodoji skylė.

???

Rugsėjis

– Indija nesėkmingai bandė nutūpdyti zondą ant Mėnulio paviršiaus; tiesa, kartu su juo atskridusi orbitinė misija prasidėjo ir tebesitęsia sėkmingai.

– Marso nuotraukose užfiksuotas pavasarį žymintis reiškinys – nedideli smėlio sprogimai; juos sukelia kelių centimetrų gylyje garuojantis anglies dvideginio ledas.

– Sukurtas modelis, paaiškinantis, kodėl Saturno šiaurinis ir pietinis pusrutuliai sukasi skirtingu greičiu: atmosferą greičiausiai lėtina elektringos dalelės, kylančios iš planetos gelmių, o jų daugiau yra tame pusrutulyje, kuris tuo metu atsisukęs labiau į Saulę.

– Atrastas antras tarpžvaigždinis objektas Saulės sistemoje – kometa 2I/Borisov.

– Pirmą kartą superžemės dydžio egzoplanetos atmosferoje aptikti vandens garai.

– Atrasta masyviausia neutroninė žvaigždė; tiksliai nežinome, kokia yra didžiausia įmanoma jų masė, taigi tokie atradimai padeda geriau suprasti, kokia gali ar negali būti jų struktūra.

– Paukščių Tako centre aptikti daugiau nei 200 parsekų aukščio burbulai, kylantys į abi puses nuo centrinės juodosios skylės ir skleidžiantys daug radijo bangų.

– Statistinė žybsnių, atsklindančių iš Galaktikos centrinės juodosios skylės, analizė parodė, kad juodoji skylė pastaraisiais metais yra aktyvesnė, nei ankstesniais; kol kas nežinia, ar tai – tik statistinė anomalija, ar realių pokyčių jos aplinkoje pasekmė.

– Pirmą kartą aptikta galaktika, turinti tris supermasyvias juodąsias skyles.

– Pirmą kartą aptikti prieš keletą metų teoriškai numatyti labai greitai į supermasyvią juodąją skylę krentančios medžiagos srautai; jie juda daugiau nei 5000 km/s greičiu – panašiai greitai, kaip aktyvių branduolių vėjai, tik priešinga kryptimi.

???

Spalis

– NASA pristatė naujo dizaino skafandrus; juos naudos astronautai, 2024 metais keliausiantys į Mėnulį.

– Atrasti net 20 naujų Saturno palydovų.

– Pakartotinė Cassini duomenų analizė parodė, kad iš Encelado gelmių besiveržiančiuose geizeriuose esama deguonies ir azoto turinčių sudėtingų molekulių, greičiausiai aminų ir karbonilų – gyvybei reikalingų junginių.

– Protoplanetiniame diske pirmą kartą užfiksuotos spiralinės vijos, kurias sukuria diske esančios planetos gravitacija.

– Aptikta mažiausia žinoma juodoji skylė, vos 3,3 karto masyvesnė už Saulę; teorinė apatinė juodųjų skylių, susiformuojančių sprogstant masyvioms žvaigždėms, masės riba yra apie tris Saulės mases.

– Neutroninių žvaigždžių susidūrimo liekanoje aptiktas cheminis elementas stroncis, taip įrodant, kad jis tikrai formuojasi tokiomis sąlygomis. Jau seniai žinoma, kad neutroninių žvaigždžių susidūrimai turėtų kurti sunkesnius už geležį cheminius elementus, o šis atradimas yra geriausias tokios prognozės patvirtinimas.

– Nustatyta, kad šiuo metu į Paukščių Taką medžiaga krenta apie tris kartus sparčiau, nei jį palieka; tokia situacija nebūtinai yra ilgalaikė – per kelis šimtus milijonų metų balansas gali apsiversti į priešingą pusę.

– Net 13 iš 50 nykštukinių galaktikų aptiktos sparčios medžiagos tėkmės, kurias greičiausiai sukėlė aktyvūs branduoliai; šis atradimas papildo vis gausėjančius įrodymus, kad aktyvūs branduoliai svarbūs ir nykštukinių galaktikų evoliucijai.

– Aptikta plačiausiai išplitusi galaktinė tėkmė, kurios kraštas nutolęs net 50 kiloparsekų nuo galaktikos centro.

– Pirmą kartą užfiksuota pasklidusių karštų tarpgalaktinių dujų gijų spinduliuotė; anksčiau tokios gijos buvo aptinkamos tik pagal sugeriamą toliau esančių objektų šviesą.

???

Lapkritis

– Merkurijus praslinko Saulės disku; tai paskutinis šios planetos tranzitas, kurį iš Žemės matysime iki 2032 metų.

– Pirmą kartą meteorituose aptikta ribozė ir keli kiti gyvybei svarbūs cukrūs.

– Marso atmosferos sezoninių pokyčių analizė parodė anomalius deguonies molekulių gausos pokyčius.

– Nustatyta, kad ketvirtas didžiausias Asteroidų žiedo kūnas Higėja atitinka nykštukinės planetos kriterijus.

– Praėjus metams nuo tada, kai Voyager 2 paliko Saulės sistemą, paskelbti penki straipsniai, analizuojantys jo surinktus duomenis ir atskleidžiantys, kad heliosfera skirtingomis kryptimis nuo Saulės yra gana nevienoda.

– Atrasta planeta, išgyvenusi savo žvaigždės tapimą raudonąja milžine; greičiausiai planeta atmigravo į dabartinę orbitą jau po to, kai jos žvaigždė praėjo raudonosios milžinės stadiją.

– Skaitmeniniais modeliais parodyta, kad vandens garavimą iš egzoplanetos labai stipriai paveikia UV spinduliuotė; jei planeta gauna bent 60% daugiau UV spinduliuotės, nei Žemė iš Saulės, vandens garavimas reikšmingai paspartėja.

– Aptikta labai silpna čiurkšlė galaktikų spiečiuje; ji nesustabdo tarpgalaktinių dujų vėsimo ir netgi paspartina žvaigždėdarą savo galaktikoje, priešingai nei galingesnės čiurkšlės. Netrukus kita tyrėjų grupė rado dar bent keturias panašias čiurkšles.

– Pristatyti pirmieji detaliausio kosmologinio skaitmeninio modelio TNG50 rezultatai; jie parodė, kad laikui bėgant galaktikų diskai tampa vis tvarkingesni, o iš galaktikų besiveržiančios tėkmės – vis lėtesnės.

– Nauja kosminės foninės spinduliuotės netolygumų analizė parodė, kad Visata galimai plečiasi neizotropiškai – daug sparčiau išilgai vienos ašies, nei statmenai jai.

???

Gruodis

– Boeing išbandė erdvėlaivį Starliner, bet skrydis nebuvo visiškai sėkmingas – erdvėlaivis pakilo ir nusileido saugiai, bet nesugebėjo pasiekti Tarptautinės kosminės stoties.

– Į kosmosą išskrido ESA misija CHEOPS, skirta jau žinomų egzoplanetų detalesniam tyrimui.

– Cheminė meteoritų analizė parodė, kad Žemė formavosi daugiau iš dulkių, atsiradusių raudonosios milžinės atmosferoje, tuo tarpu išorinėse Saulės sistemos dalyse dominavo supernovose sukurtos dulkės.

– Aptiktas net 40 milijonų metų amžiaus protoplanetinis diskas; įprastai diskai išnyksta per 20 ar mažiau milijonų metų nuo žvaigždės gimimo.

– Betelgeizė pritemo labiau, nei kada nors per pastaruosius šimtą metų; kol kas neaišku, ar tai tik trumpalaikis pokytis, ar reikšmingesnių pokyčių prieš supernovos sprogimą pasekmė.

– Nustatyta, kad dvinarių žvaigždžių cheminė sudėtis yra labai panaši, daug panašesnė, nei atsitiktinai parinktų vienodo amžiaus žvaigždžių. Taigi cheminę sudėtį galima naudoti kartu gimusių žvaigždžių identifikavimui.

– Aptikta neutroninė žvaigždė, turinti netvarkingą magnetinį lauką; gali būti, kad tai yra dažnas reiškinys, tiesiog anksčiau neturėjome galimybių taip tiksliai nustatyti magnetinio lauko konfigūraciją. Kiek vėliau sudarytas ir kito pulsaro paviršiaus žemėlapis, kuriame matyti dvi arba trys karštesnės zonos, sąlygotos magnetinio lauko netolygumų.

– Detaliausia Paukščių Tako centrinės dalies žvaigždėdaros analizė parodė, kad ten žvaigždės formavosi ne tolygiai, o keliais etapais – aštuonių milijardų ir tolimesnėje praeityje, prieš milijardą metų ir prieš kelias dešimtis milijonų metų.

– Aptikta energingiausia galaktinė čiurkšlė, kaitinanti tarpgalaktines spiečiaus dujas.

– Aptikta daugybė labai tolimų galaktikų, spinduliuojančių panašiai ryškiai kaip Paukščių Takas; šios ir ryškesnės galaktikos kuria maždaug 93% jaunos Visatos spinduliuotės, taigi dabar galime nagrinėti reprezentatyvią jaunų galaktikų imtį.

???