Turtingiausių šalies gyventojų grupei priskiriami žmonės tikina, kad jau yra pasiruošę šiam žingsniui ir galėtų JK su visais savo turtais palikti labai greitai.

Juos gąsdina mintis, kad šalies premjero postą užims Jeremy Corbynas, kurio vadovaujama leiboristų partija savo rinkiminėje programoje yra numačiusi papildomą apmokestinimą turtingiausių gyventojų grupei.

Todėl jie, įvedus naujus mokesčius, prarastų milijonus svarų sterlingų. Tačiau turtuoliai nelinkę atsisveikinti su savo pinigais ir žino schemas, kaip išvengti papildomo apmokestinimo.

Leidinys „The Guardian“ taip tvirtina remdamasis itin turtingų JK gyventojų sąskaitų tvarkytojais bei teisininkais.

Sakoma, jog pasiruošta turtų perkėlimui į ofšorines kompanijas, didžiulės vertės turtai taip pat dovanojami artimiesiems – taip siekiama užbėgti už akių galimam leiboristų valdžios siūlymui papildomai apmokestinti visą palikimą, kuris vertinamas daugiau kaip 125 000 svarų sterlingų.

Jeremy Corbynas taip pat siūlo daug kitų priemonių, kurios padėtų „paimti pinigų iš elito“, o tai nemenkai išgąsdino itin pasiturinčius žmones.

„Iš jų perspektyvos leiboristų vyriausybė laikoma daug didesne grėsme nei „Brexit“. Grėsme jiems ir jų verslams“, – sakė finansinių konsultantų bendrovės „Campden Wealth“ vadovas Dominicas Samuelsonas, kurio vadovaujama kompanija atstovauja net 3500 itin turtingų šeimų interesus.

„Mūsų klientai jau kitą dieną po rinkimų būtų pasirengę palikti šalį ir perkelti savo turtus svetur.

Viskas jau suplanuota“, – sakė kitos, tokias paslaugas teikiančios bendrovės „Boodle Hatfield“ partneris Geoffrey’us Toddas.

Tiesa, panašių veiksmų turtingiausius šalies žmones verčia imtis ir galimas „Brexit“ be sutarties – pastebėta, kad jie pastaruoju metu suskubo savo bankų sąskaitas perkelti į neutraliosios Šveicarijos bankus.

Didelės vertės turtų perkėlimas iš JK kitur neigiamai paveiktų šalies ekonomiką: pirmiausiai tai pajustų valsybės biudžetas, netekęs papildomų pajamų, surenkamų mokesčiais.

Dalis parlamentarų sustiprino spaudimą JK premjerei po to, kai šalies vyriausybė balandžio 30 d. pralaimėjo Parlamento Lordų rūmuose balsavimą „Brexit“ klausimu. JK Parlamento Lordų rūmai balsų dauguma pritarė „Pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ įstatymo projekto pataisai, numatančiai, jog Parlamentas galės sustabdyti „Brexit“ arba priversti šalies vyriausybę grįžti prie derybų stalo, jei JK vyriausybė nuspręs pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be jokios sutarties. Už šį sprendimą balsavo 335 Lordų rūmų atstovai, prieš – 244.

JK Vyriausybė visomis išgalėmis stengsis įtikinti parlamentarus nepritarti Lordų rūmų sprendimui, kai šį mėnesį „Brexit“ įstatymo projektas bus svarstomas Bendruomenių rūmuose, priešingu atveju šalis rizikuoja įstrigti begaliniame „Brexit“ procese. Šia proga pasinaudojo „Brexit“ remiantys Parlamento nariai, kurie sustiprino spaudimą šalies premjerei.

„Brexit“ remiančių parlamentarų ultimatumas nusiųstas prieš ministrų kabineto susitikimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl dabar veikiančios ES muitų sąjungos pakeitimo kitais ekonominio bendradarbiavimo būdais.

Priminsime, jog ES muitų sąjunga – ES šalių susitarimas netaikyti muitų tarpusavio prekybai, bet taikyti bendrą išorės muitą prekybai su sąjungai nepriklausančiomis šalimis. Vienas svarbiausių ES muitų sąjungos ypatumų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, numatanti bendrojo muitų tarifo taikymą. Muitų sąjungoje gali dalyvauti ir ne ES narės.

Nacionalinio transliuotojo BBC duomenimis, JK Iždo kancleris Philipas Hammondas remia JK ir ES muitų partnerystės, galinčios ateityje pakeisti muitų sąjungą, scenarijų, pagal kurį JK galiotų toks pats muitų režimas kaip ES, o JK galėtų ES vardu rinkti muitus iš trečiųjų šalių. Muitų partnerystė padėtų išspręsti šiuo metu įstrigusį Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio režimo po „Brexit“ klausimą.

Kita vertus, „Brexit“ remiantys Parlamento nariai nuogąstauja, jog būsima JK muitų partnerystė su ES bus per brangi ir sudėtinga, o JK neribotam laikui įstrigs ES muitų susitarimuose. Šalies vyriausybė buvo įspėta, jog muitų partnerystės klausimas gali sužlugdyti šalies vyriausybę, nes dalis valdančiosios Konservatorių partijos narių visiškai nepritaria jos įgyvendinimui.

Politikos apžvalgininkų teigimu, kaip alternatyva muitų partnerystei gali būti svarstomas susitarimas, kuriuo būtų sumažintos arba, pasinaudojus įvairiomis techninėmis priemonėmis, automatizuotos JK ir ES pasienio patikros procedūros, tačiau šiam scenarijui nepritaria ES.

JK vyriausybė toliau siekia išlaikyti JK dalyvavimą EHIC programoje po šalies pasitraukimo iš ES, tačiau dėl šios nuostatos JK ir ES vis dar nepradėjo derybų, nors iki „Brexit“ liko tik vieneri metai. Šį skandalingą faktą kovo 28 d. paviešino JK Parlamento Lordų rūmų ES komitetas, kurio teigimu, JK vyriausybei gali nepavykti užsitikrinti šalies dalyvavimo EHIC programoje.

Lordų rūmų ES komiteto ataskaitoje teigima, jog nesant JK ir ES susitarimo dėl dvišalių santykių ateityje, dabartinė britų teisė į abipusę medicinos pagalbą ES šalyse, kuria gali pasinaudoti 27 milijonai JK piliečių, nustos galioti po „Brexit“. Taip pat po „Brexit“ nustos galioti S2 programa ir Pacientų teisių direktyva (angl. Patients’ Rights Directive), kuri užtikrina planuoto gydymo išlaidų kitoje ES valstybėje padengimą.

JK Parlamento Lordų rūmų ES komitetas pabrėžė, jog JK ir ES piliečių abipusės sveikatos priežiūros garantijos kyla iš asmenų judėjimo laisvės, todėl JK vyriausybei siekiant nutraukti judėjimo laisvę ES piliečiams, tikėtina, jog britai neteks galimybės dalyvauti EHIC programoje.

Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl EHIC gavimo galima čia: https://www.gov.uk/european-health-insurance-card.

Naujuoju mokesčiu greičiausiai bus apmokestinti ir JK gyventojai, o šis mokestis nepaliestų tik tų ES nepriklausančių valstybių, kurios dalyvauja bendrojoje rinkoje ir išlaiko judėjimo laisvę (Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas).

Įsigaliojus naujajai Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai (angl. European Travel Information and Authorisation System; ETIAS), į Šengeno erdvę atvykstantys trečiųjų valstybių piliečiai privalės dar prieš kelionę internete užpildyti specialią formą, gauti kelionės leidimą ir sumokėti 7 svarų mokestį (Šengeno erdvei priklausančių valstybių sąrašą rasite čia: https://www.schengenvisainfo.com/schengen-visa-countries-list/).

JK vyriausybė atmetė bet kokio šalies dalyvavimo ES bendrojoje rinkoje galimybę po „Brexit“ ir su šiuo dalyvavimu susijusią judėjimo laisvę, todėl JK gyventojai, kaip ir kitų trečiųjų šalių gyventojai, turės gauti kelionių leidimus dar prieš atvykstant į ES. Pasak Europos Komisijos „Brexit“ derybų komandos, ETIAS taikymo JK klausimas bus įtrauktas į derybas dėl būsimų JK ir ES santykių, tačiau ES nelinkusi daryti kokių nors išimčių JK.

Pati ES ETIAS vertina kaip galimybę sustiprinti savo išorinių sienų apsaugą. Dėl ETIAS įgyvendinimo jau susitarė Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas, kurio pritarimas būtinas įgyvendinant naujus ES įstatymus.

Pasak ES pareigūnų, naujoji kelionių sistema sustiprins saugumą, sumažins nelegalią imigraciją, sustiprins viešosios sveikatos apsaugą ir sumažins laukimą pasienyje, nes atvykstantys asmenys bus identifikuoti dar iki jų atvykimo prie ES pasienio. Kadangi ETIAS apims visą Šengeno erdvę ir ne vien tik ES, asmenys, keliaujantys į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, taip pat turės pildyti specialias formas, gauti kelionių leidimus ir sumokėti aukščiau minėtą mokestį.

Keliaujančių Šengeno erdvę trečiųjų šalių piliečių duomenis bus lyginami su ES policijos ir Interpolo duomenų bazėmis, tačiau ETIAS bus taikoma tik trečiosioms šalims, kurių piliečiams nereikia vizų į Šengeno erdves šalis, o šalims, kurių piliečiams į Šengeno erdvei priklausančias valstybes reikia vizų, ETIAS taikoma nebus. Taip pat įsigaliojus ETIAS, sugriežtės lėktuvų, autobusų ir keltų keleivių patikra, kurią privalės vykdyti keleivius gabenančios kompanijos ir užtikrinti, jog jų transporto priemonėmis keliaujantys asmenys turės visus būtinus dokumentus.

Kitą savaitę Arijos parlamente bus balsuojama dėl pasitikėjimo šalies vicepremjere Frances Fitzgerald, kuri kaltinama netinkamu elgesiu su policijos informatoriais, kai ji užėmė teisingumo ministrės postą.

Jei Airijos premjero Leo Varadkaro vadovaujama mažumos vyriausybė žlugs ir bus paskelbti priešlaikiniai šalies parlamento rinkimai, beveik neabejojama, jog gruodžio mėnesį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu JK nepavyks pradėti derybų dėl būsimų prekybos santykių su ES.

Būsimajame ES viršūnių susitikime Airija turės veto teisę, kai bus vertinama „Brexit“ derybų pažanga sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos klausimu, kuris yra vienas iš esminių klausimų prieš pradedant naujus pokalbius dėl prekybos JK ir ES prekybos. L. Varadkaro vyriausybės, su kuria JK tikisi susitarti, žlugimas reikštų, jog šių metų gruodį Airija negalės pasirašyti jokių ES ir JK susitarimų, ir taip faktiškai užblokuos „Brexit“ derybas.

Pasak Iždo kanclerio, JK yra pasiruošusi visiems galimiems „Brexit“ scenarijams, tačiau pasitraukimo iš ES be sutarties atveju, mokesčių mokėtojų pinigai bus naudojami tik būtiniausiu atveju. Ph. Hammondas pripažino, jog geriausias stimulas šalies ekonomikai – užtikrintumas, kurį galima pasiekti JK susitarus su ES dėl ilgalaikių ateities santykių.

JK vyriausybė valstybinėms institucijoms papildomai skyrė 412 milijonų svarų, kurie per artimiausius ketverius metus bus panaudoti „Brexit“ reikmėms.

Vyriausybinių šaltinių teigimu, JK vyriausybė Iždo kanclerio pareiškimo dėl lėšų panaudojimo nevertina rimtai, o Ph. Hammondo pozicija atspindi tik Finansų ministerijos nuogąstavimus dėl būsimo biudžeto formavimo, kuris bus paviešintas kitą mėnesį.

Radijo stoties LBC eteryje JK premjerė Th. May, kuri praėjusiais metais vykusio referendumo metu balsavo prieš „Brexit“, buvo klausiama, ar ji pakeistų savo nuomonę, jei „Brexit“ referendumas įvyktų antrą kartą. Pasak premjerės, praėjusiais metais ji balsavo prieš „Brexit“, nes manė, jog taip yra geriau, tačiau dabar ji tiesiog vykdo tautos valią, o antrojo „Brexit“ referendumo nebebus. Politikos apžvalgininkų teigimu, premjerės komentarai sustiprino abejones, ar ji gali tinkamai įgyvendinti „Brexit“ procesą, o buvęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigel Farage paklausė, kaip Th. May gali derėtis dėl „Brexit“, jei ji netiki šalies išstojimu iš ES?

Š.m. rugsėjo mėnesį buvo nutekintas konfidencialus Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos dokumentas. Jame išsakyta oficiali valdžios pozicija leido susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą apie tai, kas ilgainiui lauks į šalį atvyksiančių studentų iš Europos Sąjungos (ES).

Nutekintame dokumente, pavadinimu „Valstybės tarnautojams skirtas juodraštis“, svarstomos naujos studentų iš ES reguliavimo taisyklės, taikytinos po išstojimo iš ES. Tiesa, kadangi dokumentas yra nepilnai parengtas, jo turiniu, kaip atspindinčiu valdžios politiką, užtikrintai pasitikėti negalima, įsitikinęs lietuvių studijomis užsienyje besirūpinančios organizacijos „Kastu International“ vadovas Artur Jefimov.

Studentai bus tikrinami griežčiau

Dokumente aiškiai išreiškiamas susirūpinimas dėl po studijų gyventi šalyje liekančių studentų. Vidaus reikalų ministerija planuoja žingsnius, kurie leistų kontroliuoti darbo jėgos iš ES srautus, o tai veda prie sugriežtintos studentų vizos sistemos.

„Siekiant būti tikriems, kad studentai nuoširdžiai ketina studijuoti, gali tekti įvesti tam tikrus apribojimus, – rašoma juodraštyje. – Atvykėliams iš ES būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir studentams iš ES nepriklausančių šalių: tikrinami akademiniai gebėjimai, anglų kalbos lygis ir lėšų pakankamumas.“

Sugrįžta kone visi

Visgi dokumento turiniui prieštarauja pačioje šalyje surinkta statistika. Remiantis pirmojo šių metų pusmečio D. Britanijos pasienio duomenimis, net 97,4 proc. svetimtaučių studentų iš šalies išvyksta laiku. Tą patvirtino ir A. Jefimov.

„Mūsų organizaciją veikia daugiau nei dešimtmetį. Per tą laiką į D. Britaniją išvykusių studentų buvo tūkstančiai. Didžioji jų dalis sugrįžo ir įsidarbino užsienio kapitalo įmonėse čia, Lietuvoje, arba įkūrė nuosavas bendroves“.

Pasak įmonės vadovo, tokia patirtis rodo, kad Europos studentai yra labiau suinteresuoti grįžti nei likti svetur. Juolab, užsienyje baigti mokslai ir įgyti gebėjimai Lietuvoje – itin vertinami, o tai atveria duris vietinėje darbo rinkoje. Tokiame kontekste JK nuogąstavimai atrodo nepagrįstai.

Gabūs studentai – labai laukiami

Rugsėjį išėjimo iš Europos Sąjungos departamentas paskelbė ir oficialią šalies poziciją dėl bendrai su ES atliekamų tyrimų. Dokumente, pavadinimu „Bendradarbiavimas moksle ir inovacijose: ateities bendrystė“, pabrėžiama, kad D. Britanija ir toliau prisidės siekiant bendro Europos klestėjimo, skatindama Europos šalis išlaikyti lyderio vaidmenį moksle ir inovacijose.

Todėl, nepaisant „Brexit“ proceso, nepertraukiamas dalyvavimas Europos tyrimų ir mobilumo programose tiek britų aukštajam mokslui, tiek valdžiai yra esminės svarbos. Net ir išstojus iš ES tikimasi, kad D. Britanijos universitetams pavyks pritraukti gabius studentus. Tą pasiekti ketinama inicijavus tyrimų bei inovacijų programą po to, kai pasibaigs dabartinė „Horizon 2020“, rašoma monitor.icef.com.

Pokyčių nebus dar porą metų
Kad ir kokie būtų D. Britanijos valdžios ketinimai, JK Ministrė Pirmininkė Theresa May rugsėjo 22 d. išstojimą iš ES pasiūlė atidėti iki 2021 m.
Kaip rašoma theguardian.com, šio laikotarpio metu D. Britanija priims ES taisykles, atvykėliams bus leista gyventi ir dirbti šalyje, o lėšų Europos Sąjungos biudžetui skirs iki 2021-ųjų. Be to, Ministrė Pirmininkė pirmąkart prasitarė, jog net ir po išstojimo D. Britanija neliks abejinga įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė būdama ES narė.

„Brexit“ atidėjimas suteikia vilties ilgalaikių projektų įgyvendinimui, tarp jų – ir Europos studentams teikiamoms studijų paskoloms. Tad jei šiuos D. Britanijos planus patvirtintų Briuselis, studentai galėtų tikėtis tų pačių sąlygų stodami į JK universitetus net ir 2021-aisiais.

Th. May su J.-C. Junkeriu ir M. Barnie, planuojama, kalbama apie artėjančią derybų pradžią ir gaires. Dėl jų savaitgalį turės balsuoti Europos Sąjungos šalių vadovai.

Manoma, kad trečiadienio Th. May ir Bendrijos atstovų susitikimas taip pat skirtas vyriausiojo derybininko pristatymui. Šaltiniai teigia, kad Europos Komisijos pirmininkas nori pristatyti M. Barnie kaip pagrindinį asmenį, su kuriuo Londonas turės kalbėti visais „Brexit“ klausimais. Tai pirmasis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vadovų susitikimas po Th. May praėjusią savaitę paskelbtų išankstinių rinkimų.

J.-C. Junkeris teigia, kad artėjantis balsavimas įtakos „Brexit“ deryboms neturės. Anksčiau skelbta, kad jos turėtų prasidėti gegužės pabaigoje, tačiau dabar spėjama, kad derybos bus nukeltos į birželį, kai po rinkimų paaiškės naujoji Jungtinės Karalystės valdžia.

Teresa May pasirašydama laišką Donaldui Tuskui pradėjo nebegrįžtamą pasitraukimą iš Europos sąjungos.

Teresos May pasirašytas laiškas, dėl pasitraukimo iš Europos sąjungos Donaldui Tuskui:

[dflip id=”7183″]

Europos Parlamente (EP) liberalų grupei atstovaujanti Sophie in ‘t Veld ketina suformuoti tarppartinę grupę, kuri tirtų JK gyvenančių ES piliečių, siekiančių įteisinti savo satusą ir susidūrusių su biurokratinėmis kliūtimis, atvejus.

Pavyzdžiui, pateikiamas Nyderlandų pilietės Monique Hawkins atvejis. M. Hawkins JK gyveno 24 metus, yra ištekėjusi už brito, su kuriuo augina du vaikus. JK Vidaus reikalų ministerija atsiuntė M. Hawkins laišką, kuriame patarė jai pasirengti išvykimui iš šalies, nes ji nepridėjo visų reikiamų dokumentų, kai pateikė prašymą nuolatinio gyventojo statusui įteisinti.

EP pradės tirti JK vyriausybės sudaromas biurokratines kliūtis iškart po to, kai britų premjerė Theresa May inicijuos „Brexit“ derybų pradžią („Brexit“ derybos turėtų prasidėti iki šių metų kovo pabaigos).

JK atstovą ketinama iškviesti į Briuselį, kur jis privalės pasiaiškinti dėl savo vyriausybės elgesio su ES piliečiais. Britanijos vyriausybė kol kas nesuteikė jokių garantijų ES piliečiams dėl „Brexit“, o jų galutinis teisinis statusas priklausys nuo JK ir ES derybų eigos.

Nuo praėjusių metų birželį įvykusio „Brexit“ referendumo iki praėjusių metų rugsėjo JK gyvenančių ES piliečių prašymų suteikti nuolatinio gyventojo statusą padaugėjo 50 proc. (nuo 36 555 iki 56 024 prašymų).