Policijos departamento ir Kauno policijos paros įvykių suvestinėje nurodoma, kad įtartinas BMW pastebėtas 1.45 val. Kaune, Raudondvario pl. Policijos pareigūnams užkliuvo tai, kad automobilis įtartinai manevravo

„Vairuotojas stabdomas nestojo ir, pravažiavęs pro poste dirbančius pareigūnus, staiga padidino greitį ir bandė pasišalinti. Tuo pačiu metu Raudondvario pl. važiavo kitas policijos ekipažas, kuris, pastebėjęs nestojusį automobilį, važiavo jam paskui. Trumpam dingęs iš akiračio automobilis BMW pastebėtas atsitrenkęs į šalikelėje stovintį metalinį stulpą“, – tokia informacija pateikiama abiejose suvestinėse.

Čia gal tas atvejis, kai pareigūnai bando gintis nuo puolimo dėl to, kad užsivijo vairuotoją?

Sužalotas vairuotojas rastas ant šaligatvio, nuo 36 metų vyro sklido alkoholio kvapas. Manoma, kad jis nuo policijos bandė pabėgti ir dėl to, kad šią vasarą jam buvo atimta teisė vairuoti. Vairuotojas dėl galvos traumos paguldytas į ligoninę. 

Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip atlekia automobilis, o toje pusėje, iš kurios jis atskrieja, kartu matyti ir artėjantys raudonos-mėlynos spalvų švyturėliai, kokius naudoja policija. 

Tad skaitytojai stebisi policijos žodžiais, kad persekiojamas automobilis buvo trumpam dingęs iš akių ir rastas jau atsitrenkęs į stulpą. Tačiau vaizdo įrašas perša visai kitokį įspūdį. 

Jeigu vaizdo kameros laikrodis rodo tikslų laiką, vadinasi, BMW gaudynės vyko 34 min. Suvestinėje nurodoma, kad įtartinas vairuotojas pastebėtas 1.45 val. Pagal vaizdo įraše rodomą laiką, BMW į stulpą atsitrenkia 2.19 val.

„Čia gal tas atvejis, kai pareigūnai bando gintis nuo puolimo dėl to, kad užsivijo vairuotoją? Prisiminus anksčiau įvykusias panašias tragiškas nelaimes, jie sulaukdavo ypač aršios kritikos“, – savo versiją iškėlė skaitytojas

Tačiau buvo ir tokių, kurie teigė, kad pirmiausia BMW vairuotojas – pažeidėjas ir čia jokių priekaištų dėl bandymo jį sustabdyti, būti negali.

Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė patikslino, kad vairuotojas savavališkai pravažiavo pro postą, esantį Raudondvario pl.

„Taip, įvykus nelaimei, iš paskos vyko pareigūnai“, – teigė O. Vaitkevičienė. Kiek laiko vyko persekiojimas, policijos atstovė nekomentavo.

BMW laiške vienam vairuotojui pareiškė, kad negali būti atsakinga už labai lengvai įvykdomas automobilių vagystes. Technologiniu požiūriu, kompanija nemato galimybių užkirsti tam kelio, todėl visą atsakomybę už savo automobilio saugumą neša savininkas. Gal tai ir teisingas požiūris, tačiau žmonės jau kelia klausimą – kuo senieji automobilių rakteliai buvo tokie blogi? Kodėl automobilio negalime užvesti tiesiog įstatę raktelius į uždegimo spynelę?

Komfortas – štai vairuotojų problemų priežastis. Dabar pakanka prie automobilio prieiti su rakteliais kišenėje ir jis atsirakina vos palietus rankenėlę. Raktelių nereikia išsitraukti ir norint automobilį užvesti – jei tik jie yra viduje, variklis tikrai užsives vos paspaudus mygtuką. Tuo tarpu vagims nėra ko išlaužti, todėl, atrodo, tokia sistema turėtų būti saugesnė. Bet tikrai tokia nėra – internete galima surasti daugybę prietaisų, kurie tokius automobilius leidžia lengvai pavogti.

Beraktės durelių atrakinimo ir automobilio užvedimo sistemos veikia tik rakteliams esant visai šalia – automobilis turi pajausti raktelių signalą. Tą signalą galima nukopijuoti, bet tai – sudėtingas darbas. Vagys už kelioliką dolerių nusiperka įrenginius, kurie tą signalą tiesiog sustiprina. Taigi, vienas vagis su specialiu prietaisus atsistoja prie namo, o kitas – prie automobilio. Šie prietaisai yra gana primityvūs, tačiau automobilį apgauna – jam atrodo, kad šalia stovintis žmogus turi raktelius. Taip patenkama į vidų ir tada užvedamas variklis. Automobilis nuvažiuoja visiškai sveikas. Telieka jį kur nors už kampo įvaryti į kokį sunkvežimį ar kitaip paslėpti.

Savininkai jau anksčiau yra prašę gamintojuų rakteliuose įrengti mygtukus, kurie leistų juos išjungti, tačiau to dar niekas nepadarė. Vietoj to dabar populiarėja išmanūs rakteliai, kuriais automobilį galima užvesti per atstumą – vagys dėl to tik dar labiau trina rankomis. BMW teigia, kad nuolat tobulina saugumo sistemas, tačiau tuo pačiu greičiu tobulėja ir vagių technika. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės policijos pareigūnai mano, kad BMW elgiasi arogantiškai – dalis atsakomybės tikrai tenka ir gamintojui. Juk BMW ir toliau pardavinėja itin pigiai ir paprastai apgaunamus užraktus.

O gal tai yra technologijų kaina? Bankinės kortelės su lustais yra 21-ojo amžiaus kišenvagių grobis, o prie namų ar maitinimo įstaigų stovintys nauji automobiliai vagims nebėra užrakinti? Telieka naujus automobilius pasistengti apsaugoti fiziškai – laikyti juos garažuose, o raktelius – seife toli nuo automobilio.

Šianakt (sausio 31d) apie 03:20 val. policijos pareigūnai stabdė „BMW 320“ markės automobilį, kuris nepakluso reikalavimui sustoti ir padidinęs greitį spruko bei pasuko Jonavos gatvės link. Policininkai sako matę tik nutolstančios transporto priemonės šviesas. Vėliau pažeidėjas pasuko į Šiaurės prospektą, o Šiaurės pr. ir S. Žukausko gatvės žiedinėje sankryžoje minėtas automobilis rastas atsitrenkęs į stulpą.

„Nedelsiant buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada ir ugniagesiai. Kad išlaisvintų žmones, ugniagesiai nupjovė mašinos stogą. Medikai konstatavo, kad vairuotojas (gim. 1996 m.), šalia jo buvęs keleivis (gim. 1997 m.) ir ant galinės sėdynės per vidurį sėdėjusi mergina (gim. 1988 m.) žuvo įvykio vietoje“, – teigia D. Žukauskas.

Kiti du keleiviai – vaikinas ir mergina (gimę 1995 m.), sėdėję gale už vairuotojo ir keleivio sėdynių – suteikus pirminę pagalbą išvežti į Kauno klinikas.

D. Žukauskas sakė, kad apie nelaimę pranešta visiems automobilio keleivių artimiesiems. Kaip paaiškėjo, žuvusi mergina – keturių vaikų mama. Informuotos vaikų teisių tarnybos, kurios turės pasirūpinti vaikais, gimusiais 2008 metais ir vėliau.

Pirminiais duomenimis, automobiliu keliavę žmonės nesegėjo saugos diržų, o smūgio metu nesuveikė oro pagalvės. Tačiau transporto priemonės padangos – žieminės, reikalavimus atitiko. Prie vairo sėdėjęs vyras turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet pareigūnas negalėjo patvirtinti, ar buvo mašinos savininkas.

D. Žukauskas pridūrė, kad visi „BMW“ važiavę yra Kauno miesto gyventojai ir anksčiau ne kartą buvo bausti administracine ir baudžiamąją tvarka, tačiau su šiuo atveju minėtos atsakomybės nesiejamos.

Pasak Kauno apskrities VPK viršininko, galima įtarti, kad įvykio dalyviai buvo vartoję alkoholio ar narkotinių medžiagų. Šiuos įtarimus kelia neadekvati reakcija į pareigūnų reikalavimą sustoti – iš pažiūros, nestoti nebuvo jokio pagrindo. Blaivumui nustatyti paimtas vairuotojo kraujo mėginys.

„Policijos pareigūnai važiuodami Jonavos gatve ir bandydami pasivyti automobilį lėkė apie 140 km/val. greičiu, tačiau prie „BMW“ net neartėjo – galima numanyti, kad persekiojama transporto priemonė skriejo dar greičiau. Šiaurės prospekte policijos ekipažo greitis buvo apie 100 km/val., bet „BMW“ galinius žibintus pareigūnai irgi matė tik tolumoje“.

Lietuvoje veikiantis Baltijos automobilių detalių klasteris vienija 16 verslo įmonių, Kauno technologijos universitetą (KTU) ir Kauno automechanikos mokyklą, Kėdainių, Šiaulių ekonomines zonas ir Vilniaus industrijos parką atstovaujančią įmonę „Investent Partner“. Bendra klasterio narių metinė apyvarta sudaro 250 mln. eurų, čia dirba 2800 specialistų.

„Lietuvos bendrovės gamina ir tiekia detales „Lamborghini“, „Audi“, „BMW“, „Mercedes Benz“, „Renault“, „MAN“, „Kamaz“, „Škoda“ ir kitų žinomų automobilių gamintojams“, – teigia D. Lasionis.

Nors automobilių detalių gamybos rinkoje detales tiekti racionaliau tūkstančio kilometrų spinduliu dėl papildomų laiko sąnaudų ir logistikos kaštų, Lietuvos įmonės gamina produkciją ir tokioms šalims kaip Australija, JAV, Pietų Afrikos respublika. Pasak D. Lasionio, tai rodo Lietuvos gamintojų efektyvumą, optimalų kainos ir kokybės santykį.

Jo teigimu, ant inžinierių pečių laikosi visa gamyba: „Kai kurios bendrovės neauga tik todėl, kad darbo rinkoje trūksta naujų, gabių, motyvuotų technologinių sričių specialistų“.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos bakalauro studijų programai neseniai suteiktas „Investors’ Spotlight“ kokybės ženklas. Tai reiškia, kad programa atitinka tarptautinio verslo poreikius bei tinkamai ugdo rinkoje būtinas kompetencijas.

– Kuo esame stiprūs kaip mašinų detalių gamintojai?, – paklausėme D. Lasionio.

– Norint užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, įmonių matavimų laboratorijose gaminiai tikrinami, testuojami šiuolaikiškais matavimo / testavimo įrengimais. Gaminamos produkcijos kokybės bei detalių parametrų stabilumo užtikrinimui yra įdiegtos kokybės statistinės analizės programos.

Taigi dirbame našiai ir kokybiškai, todėl su mumis noriai bendradarbiauja garsiausios pasaulio bendrovės.

– Kokios šiame sektoriuje įsidarbinimo galimybės inžinieriams?

– Kaip ir visoje pramonėje, taip ir mūsų klasterio įmonėse inžinieriai yra labai laukiami. Žinau bendrovių, kurios nesiplečia, neaugina savo pardavimų tik todėl, kad darbo rinkoje trūksta naujų, gabių motyvuotų technologinių sričių specialistų. Taigi inžinierių pasiūla būtina bendram tolesniam įmonių augimui, vystymuisi ir plėtrai.

Be inžinierių neįsivaizduojamas gamybos procesas. Įmonėse projektuojami produktai, analizuojamas ir vertinamas pajėgumas, galimybės pagal turimus resursus, sudaromi brėžiniai, apskaičiuojamas gamybos laikas ir kaštai. Be inžinierių įmonės negalėtų užtikrinti gero galutinio rezultato.

– Kokios karjeros galimybės atsiveria gabiam inžinerinės krypties specialistui?

– Žinau ne vieną KTU absolventą, kuris dirba automobilių pramonės įmonės gamybos, pardavimų arba organizacijos vadovu. Tiesa, ne visi absolventai, baigę inžinerijos specialybes ir pradėję dirbti įmonėse iš karto tampa vadovais, tenka padirbėti ir gamybos ceche tam, kad artimiau susipažintų su įmonės specifika, pačiu gamybos procesu. Tačiau atsakingas požiūris, darbštumas, vidinė motyvacija ir noras tobulėti atveria puikias galimybes karjerai.

Esu įsitikinęs, kad ne tik gamybos, bet ir bet kurios kitos krypties inžinierius turi daug pranašumų, siekdamas vadovo posto šioje srityje, nes išmano ir žavisi technologijomis.

– Kiek tai perspektyvi specialybė?

– Technologijos mus lydės visada. Automobilių pramonė yra, taip pat dar ilgai išliks labai svarbia ekonomikos šaka pasaulyje. Ant inžinierių pečių apskritai laikosi visa gamyba.

Pasikartojančios žaibiškos vagystės arba atvejai, kai apšviestoje požeminėje stovėjimo aikštelėje po vagių apsilankymo iš mašinos lieka tik griaučiai sudaro įspūdį, kad ilgapirščiai, kaip ir bet kurios kitos srities žinovai nuolat tobulinasi.

Nuo automobilio veidrodėlio nuplėšti stikliuką vagims – vos keleto sekundžių darbas. Eidami pro šalį jie gali tiesiog apibėgti aplink mašiną ir veidrodėlius turės rankose.

Kiek sudėtingesnės yra katalizatorių vagystės, nes jas atliekant reikalinga įranga ir specifiniai įgūdžiai. Todėl tai gali trukti ir 10 minučių.

Ieško sumanių meistrų

Po paskutinio vagių išpuolio kūrybingą meistrą susirado ir Vidmantas. Vaikinas norėjo, kad priekinis buferis taptų nepajudinamas.

„Vagys, jei jūs dabar girdite, galite bandyti – lupkit nelupę, varžtai buvo užvirinti, todėl niekas jų jau neatsuks“, – iššūkį metė jis.

Pats sumanusis meistras Paulius matė ne ką mažiau išradingų vagių paliktus šedevrus.

Jis pasakojo, kad būna atvejų, kai toje vietoje, kur yra buferio tvirtinimai, variklio dangtis kerpamas specialiomis žnyplėmis arba pjaunamas kampiniais šlifuokliais.

Taip stengiamasi neapgadinti paties buferio ir tuo pat metu kartu išplėšti žibintus.

„Savo laiku jie patobulėjo, įsigijo reikiamą įrangą. Konkrečiai žino vietas, kuriose yra tvirtinimo taškai, kuriuos įveikus galima kuo greičiau išlupti detales“, – komentavo meistras.

Jis pasakojo, kad dažniausiai ilgapirščių neapsikentę žmonės prašo ant veidrodėlių ir žibintų išgraviruoti automobilio valstybinius numerius. Išlupus tokias detales vagims būtų sudėtinga jas parduoti.

Sulaukia keistų prašymų

Sprendžiant buferių vagysčių problemą Paulius klientams siūlo pakeisti jų tvirtinimo vietas. Ne pirmą kartą tokią pat detalę nuimti bandantis vagis tuomet gali pasimesti ir palikti automobilį ramybėje.

„Arba galima taip gerai pritvirtinti, kad bandydamas jį nuimti vagis galiausiai nuspręstų, kad neverta daugiau bandyti ir taip pat mestų, ką pradėjęs“, – sakė automobilių puošybos meistras.

Jis yra sulaukęs ir visiškai nestandartinio prašymo. Vairuotojas, iš kurio dažnai vogdavo degalus, pareikalavo, kad būtų užvirintas bako dangtelis. Iš pradžių meistrai į tokius kliento norus rimtai nereagavo, tačiau kai šis pats pradėjo darbuotis plaktuku, jiems neliko kitos išeities.

„Dabar jis degalus pilasi per bagažinę ir nors ten hečbekas, manau automobilio salone turėtų jaustis smarvė“, – pasakojo Paulius.

Ryžtingai nusiteikę automobilių savininkai su meistru kurpia įvairiausius apsaugos variantus. Vienas klientas pasiūlė užklijuoti priekinius žibintus skaidria plėvele ir tuojau pat juos sudaužyti. Jo manymu, tuomet detalė vagims nebus patraukli.

Plėšia ne tik BMW

Lyginant su 2015 metais, pernai automobilių detalių vagysčių buvo gerokai mažiau. Tiesa, vagys tapo išrankesni ir rinkosi prabangesnes automobilių dalis.

„Lietuvos draudimo“ žalų valdymo skyriaus vadovės Viktorijos Katilienės duomenimis, vidutinė žala siekia maždaug 1300 eurų.

Draudimo kompanijos atstovė įvardino naują tendenciją – daugiau nei įprastai detalių buvo pavogta nuo BMW automobilių.

Didžiausia draudikų užfiksuota žala dėl šios markės automobilio detalių vagystės siekė 12 tūkst. eurų.

Visgi didžiausią žalą, anot pašnekovės, patirdavo „Volkswagen“ savininkai, kadangi iš jų automobilių buvo dažniausiai vagiama multimedijos įranga. Vidutinė patiriama žala siekė 1600 eurų.