Komanda

Šioje kriptovaliutų keitykloje darbuojasi komanda, sudaryta iš blockchain ekspertų, įvairių technologijų specialistų bei užgrūdintų investuotojų į kriptovaliutas, kurie, kaip jau minėta, yra iš Kinijos bei Pietų Korėjos. Komandos nariai yra dirbę arba užauginę keletą vietinių blockchain projektų, todėl jie yra žinomi Kinijos ir Pietų Korėjos kriptovaliutų bendruomenėse.

Misija

Coineal siekia įsitvirtinti kaip pasaulinio masto, blockchain technologija paremto turto – pirmiausiai kriptovaliutų, prekybos platforma, suteikdama prieigą prie saugių, lengvai naudojamų bei profesionaliai sukurtų kriptovaliutų biržos paslaugų. Platformoje siekiama palaikyti tokį kriptovaliutų likvidumą, dėl kurio nekiltų rūpesčių laisvai prekiaujant skaitmeniniu turtu dideliais kiekiais.

Konkurenciniai Coineal pranašumai

Globalus verslas

Pagrindiniai Coineal operacijų centrai yra Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Ateityje planuojama įkurti padalinius Japonijoje, Singapūre, JAV, Rusijoje bei kitose šalyse, siekiant sukurti integralų bei globalų verslą su tarptautine klientų baze.

Saugumas

Coineal komandoje dirba žmonės, turintys didelę patirtį skaitmeninio turto industrijoje. Saugumui padidinti platformos vidinės sistemos sujungtos tarpusavyje naudojant paskirstytų sistemų architektūrą (angl. distributed architecture) kartu su rizikų kontrolės ir DDOS atakų gynybos sistemomis.

Klientų bazė

Coineal subūrė nemažą klientų bei potencialių klientų bazę dar ankstyvo vystymo stadijoje. Pavyzdžiui, MT (MyToken) tokenai, sukurti šiuo metu didžiausios Kinijoje kriptovaliutų kursų stebėjimo, portfelio ir naujienų aplikacijos, buvo listinguoti Coineal platformoje iš karto, vos tik ją paleidus. Platforma taip pat planuoja jungtis ir bendradarbiauti su kitais stambiais kriptovaliutų rinkos verslais ir partnerystės iniciatyvomis.

Vartotojo patirtis

Platforma jau palaiko pagrindines kriptovaliutas, o artimiausiu metu planuoja palaikyti patogią prieigą vartotojams ir iš bet kurio jų naudojamo įrenginio (iOS, Android, PC) bei daugiakalbę aplinką. Kas ypač svarbu klientams, greitai veiks ir 7/24 klientų aptarnavimo paslauga.

Investavimo galimybės

Coineal įsteigs taip vadinamus bendruomenių mazgus (angl. nodes). Kiekvienas toks mazgas turės ir valdys nuosavą nepriklausomą kriptovaliutų biržą. Šių biržų veiklos paskatinimui kas mėnesį bus išdalinamos premijos (NEAL tokenais) tiems, kas pasiekė tam tikras numatytas veiklos apimtis. Negana to, dalis Coineal pelno taip pat bus išdalinta bendruomenėms, kaip atlygis už šių bendruomenių kriptovaliutų biržų valdymą ir priežiūrą.

Apie NEAL tokenus

Mokesčiai

Transakcijų komisinis sumokamas tiesiog prekiaujant Coineal platformoje. Vartotojai, kurie turės tam tikrą NEAL tokenų kiekį, galės gauti nuolaidą komisiniui.

Teisė keisti kriptovaliutą santykiu 1:1

NEAL tokenus turintys vartotojai turės teisę gauti įvairių kitų kriptovaliutų. Pavyzdžiui, MT (MyToken), kurių galima įsigyti šioje kriptovaliutų keitykloje, gali būti keičiami su NEAL santykiu 1:1. Pervestas NEAL kiekis iš karto „sudeginamas“. Didėjant kitų prekiaujamų kriptovaliutų sąrašui platformoje, jas bus galima taip pat keisti/pirkti už NEAL tokenus.

Mazgų pasirinkimas

Coineal, būdama pirmąja decentralizuota kriptovaliutų birža Pietų Korėjoje, siūlo kiekvienam bendruomenės nariui prisidėti prie jos valdymo. Šie nariai iš pradžių bus atrinkti ir galės tapti pačios platformos valdymo komiteto nariais, už kurio narystę bei balsavimą jame reikės sumokėti NEAL tokenais.

Naujų kriptovaliutų listingavimas

Nauji blockchain projektai, norintys, kad jų kriptovaliuta ar tokenas būtų listinguoti Coineal biržoje, taip pat turės įsigyti NEAL tokenų, kurių prireiks viso listingavimo proceso metu. Pavyzdžiui, NEAL bus panaudoti balsavimo ir auditavimo atvejais.

Pabaigai

Nors NEAL tokenai buvo išleisti dar prieš startuojant pačiai prekybos platformai, šių tokenų nebus galima parduoti, kol platforma nepasieks stabilaus veikimo ir likvidumo. Vartotojai galės įsigyti NEAL tokenų panašaus mechanizmo į „PoW“ (Proof of Work) būdu. Apie tai detaliau Coineal dar paskelbs artimiausiu metu. Visi paminėti platformos sprendimai ir idėjos turėtų pasitarnauti stabiliam jos augimui ir aktyviai prisidedančiųjų prie platformos vystymo bendruomenės narių interesams.

Dėl detalesnės informacijos galite aplankyti oficialiąją Coineal svetainę ir prisijungti prie Telegram grupės.

Svetainė: https://www.coineal.com

Telegram grupė: https://t.me/coineal

WeChat: coineal

Bitkoinų savininkai vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių aukomis. Iki 2016 metų JAV užregistruota daugiau nei 2600 incidentų, susijusių su kriptovaliutos vagystėmis, o didžioji dalis įvykių taip ir nebuvo atskleista. Stambiausios JAV kriptovaliutų biržos Coinbase duomenimis, kiekvieną mėnesį į kriptovaliutą nukreiptų atakų skaičius didėja 100% — ir tai ne riba.

Skylėti projektai

Ethereum — viena iš populiariausių blokčeinų platformų pasaulyje. Jos įkūrėjas Vitalikas Buterinas teigė, kad sistema tebėra patikima. „Kartais įsilaužimų pasitaiko, bet praktiškai visada jie įvyksta dėl klaidų, kurias padaro žmonės, kurdami su Ethereum savo projektus. Manau, pačios platformos saugumas — normalus“.

Bloomberg duomenimis, vienu iš dešimties atvejų Ethereum paremtos ICO¹ dalyvis taps sukčių auka: fišingo² atakų nuostoliai 2017 metais jau pasiekė 225 milijonus dolerių. Pagrindinė įsilaužimų priežastis — nepakankamai atidūs ICO organizatoriai. Taip klaida Zerocoin projekto išeities kode (nereikalingas simbolis) suteikė progą hakeriams pagrobti 370 tūkstančių zerokoinų (kiek daugiau nei 590 tūkstančių dolerių), generuojant papildomą kriptovaliutą vienos transakcijos metu, o paskui mėtant pėdas, perparduodant valiutą. Programuotojai netrukus išleido problemą pašalinusią pataisą.

Kitą kartą hakeriai įsilaužė į Ethereum klientą Parity ir pavogė 32 milijonus dolerių. Sukčiai pasinaudojo daugelio naudotojų piniginių – prie kurių prieigą turi keletas žmonių – pažeidžiamumais. Šis neapsižiūrėjimas buvo greitai atrastas ir dabar programuotojai jį šalina.

Bloomberg duomenimis, vienu iš dešimties atvejų Ethereum paremtos ICO dalyvis taps sukčių auka: fišingo atakų nuostoliai 2017 metais čia jau pasiekė 225 milijonus dolerių

Pagrindine projektų rykšte tapo fišingo atakos, nuo kurių 90% atvejų neapsaugos nei antivirusas, nei kitos apsaugos sistemos. Kibernusikaltėliams pavyko įsilaužti blokčeino startuolio CoinDash svetainę ir, pakeitus piniginės adresą, pagrobti eterių už 8 milijonus dolerių. Nieko neįtariantys naudotojai patys pervesdavo lėšas į nusikaltėlių piniginę.

Praėjus vos kelioms minutėms nuo ICO pradžios, CoinDash įspėjo apie įsilaužimą ir paprašė nurodytu adresu pinigų nesiųsti, tačiau ir tiek pakako, kad būtų padaryta rimta finansinė žala.

Lygiai taip pat hakeriai atakavo ir vieną iš stambiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų Bithumb. Gavę prieigą prie vieno iš darbuotojų kompiuterio, hakeriai pagrobė 31,8 tūkst. biržos naudotojų lėšas (~3% visos klientų bazės). Tą pačią dieną apgavikams pavyko nulaužti Classic Ether Wallet piniginę, užvaldžius Classic Ether Wallet domeną ir iš sąskaitų pavogus 300 tūkstančių dolerių.

Nusikalstama PĮ

Dar vienas paplitęs kriptovaliutų grobimо būdas – drauge su fišingo metodais naudojama kenkėjiška programinė įranga. Pernai daug kriptovaliutos turėtojų neteko lėšų dėl CryptoChartiq svetainės. Paspaudus nuorodą, į prietaisą buvo įkeliama kenkėjiška PĮ, iš naudotojų internetinių piniginių nurašanti kriptovaliutą. Nukentėjo ir populiaraus tinklalapio Reddit naudotojai: buvo įsilaužta į vieno iš autorių paskyrą, jo vardu publikuotos kelios temos, skirtos kriptovaliutai. Paspaudus nuorodą, auka patekdavo į kenkėjišką svetainę, iš kurios būdavo įkeliama kenkėjiška PĮ.

Hakeriams pavyko į Google paieškos topą iškelti kenkėjišką svetainę apie bitkoinus, kuri nukreipdavo naudotojus į padirbtas fišingo svetaines, tuo pačiu dar ir pavogdavusi kiberlėšas

Bet viena iš gražiausių aferų derėtų pripažinti Darknetmarkets.org aikštelė autorių organizuotą kampaniją. Hakeriams pavyko į Google paieškos topą iškelti kenkėjišką svetainę apie bitkoinus, žadėjusią „išmokyti Tor naudotojus“ elgtis su kriptovaliutomis ir darknetu³. Svetainė nukreipdavo naudotojus į padirbtas fišingo svetaines, tuo pačiu dar ir pavogdavo kiberlėšas. Paaiškėjo, kad svetainė veikė nuo 2015 metų, tačiau į Google paieškų viršūnę pakilo visai neseniai.

Reikėtų nepamiršti ir legalios PĮ pažeidžiamumų, kurie ne tik suteikia nusikaltėliams prieigą prie jūsų kompiuterio, bet ir gali viską apie jus papasakoti. Nelabai seniai informacinio saugumo specialistai pranešė apie mažiausiai du pažeidžiamumus, paveikusius Chrome, Firefox, Opera priedų sistemas. Naudojantis šiais trūkumais, galima nustatyti naudotojo įdiegtus priedus, rinkti naudotojo duomenis ir sukurti unikalų naršyklės atspaudą, pagal kurį galima identifikuoti ir besislepiančius už VPN ar Tor.

Piniginė arba gyvybė

Bitkoinų ir eterių saugojimui tradiciškai naudojamos elektroninės piniginės. Bet kuri kriptovaliuta turi du raktus: viešą (jis nurodomas lėšų pervedimui ir matomas visiems) ir privatų (kurį žino tik savininkas ir jis reikalingas transakcijos patvirtinimui). Kriptovaliutos saugojimui naudojamos „karštos“ piniginės (kai abu raktus internete saugo jūsų tiekėjas) ir „šaltos“ piniginės (privatus raktas saugomas išoriniame įrenginyje ir niekam, išskyrus naudotoją, neprieinamas). Galima pamanyti, kad „šaltos“ piniginės apsaugotos geriau. Tačiau ir čia gali būti pažeidžiamumų: pavyzdžiui, galite apsikrėsti Trojos arkliu⁴ iš jau minėtos kenksmingos PĮ.

„Karštas“ pinigines vertėtų apsaugoti dviguba identifikacija. Tačiau ir taip negarantuojamas visiškas saugumas. Neseniai JAV Federalinė prekybos komisija pranešė apie smarkiai padažnėjusias naudotojų telefonų numerių vagystes, taip siekiant užgrobti įrašų socialiniuose tinkluose ir kriptovaliutos piniginių kontrolę. Hakeriai, pasinaudodami viešai prieinama naudotojo informacija, skambina ryšio operatoriams ir įtikina juos peradresuoti skambučius ir pranešimus į naujus įrenginius, tad ir dviguba identifikacija nepadeda.

Nemokama darbo jėga

Beje, tai dar ne visos jūsų tykančios grėsmės. Daug sistemų tapo kompiuterio skaičiavimo pajėgumus – procesorius ir vaizdo plokštes – išnaudojančių mainerių⁵ aukomis. Panašiai veikė DevilRobber ir CoinMiner botnetai⁶. Dar 2015 metais vieno Italijos banko serverius hakeriai panaudojo kriptovaliutos gavybai. Tiesa, įsibrovimas per valandą buvo pastebėtas ir banko serveris buvo atjungtas. Tačiau tokios schemos pamažu traukiasi užmarštin: Darktrace kompanijos direktorius Dave’as Palmeris Londone vykusioje konferencijoje Research and Applied AI Summit pažymėjo, kad mainingo, panaudojant užkrėstus įrenginius, bumas buvo 2014 metais. Dabar tai jau darosi nerentabilu: kriptovaliutos generavimui reikia milžiniškų skaičiavimo pajėgumų, ir įprasti naudotojų kompiuteriai nebeefektyvūs, mano ekspertas. Tačiau pasak prezidento patarėjo interneto klausimais Germano Klimenko, nuo 20 iki 30% iš 20 milijonų kompiuterių Rusijoje užkrėsti kriptovaliutos išgavimo virusu.

Tačiau nuo įsilaužimų neapsaugoti ir patys maineriai. Nyderlandų saugumo tyrėjas Victoras Geversas aptiko 2893 jokiais slaptažodžiais neapsaugotus bitkoinų išgavimo įrenginius, pasiekimus per Telnet. Analitikas spėjo, kad įrenginio savininkas yra KLR vyriausybės finansuojama arba kontroliuojama organizacija. Po publikacijos apie pažeidžiamumą, visi įrenginiai kaip mat buvo apsaugoti slaptažodžiais. Tokia „kasykla“ per dieną gali duoti iki 1 milijono dolerių pajamas Litec kriptovaliuta. Jei Geverso motyvai būtų buvę kiti, jis būtų galėjęs mainerių lėšas pasisavinti.

Skęstančiųjų gelbėjimas — pačių skęstančiųjų reikalas

Kaip rodo analizė, pagrindinė atakų kryptis — žmonės, kriptovaliutos savininkai. Kibernusikaltėliams gerokai paprasčiau organizuoti didelio skaičiaus aukų puolimą, mat dalies naudotojų apsaugos lygis gali pasirodyti esantis minimalus.

Tačiau paprastų esminių asmeninio saugumo taisyklių laikymasis padės minimizuoti riziką tapti hakerių auka.

1. Neskubėkite! Visada rinkitės atidžiai, – ar tai būtų ICO projektas, birža ar valiutos keitimo punktas, naujienų puslapis ir t.t. Taip išvengsite trivialių fišingo svetainių schemų.

2. Naudokite patikrintas saugumo sistemas: antivirusus, ugniasienes, kokybišką VPN. Nepamirškite, kad po nemokamo antiviruso apvalkalu gali slėptis kenksminga PĮ. Patikrinkite jos tiekėją – atsarga gėdos nedaro.

3. Saugokite pinigus kriptopiniginėse! Jei turite didelę sumą, nelaikykite jos visos vienoje vietoje. Naudokite „šaltas“, aparatines pinigines. Nesijunkite ir nedirbkite nežinomais kompiuteriais, kur gali būti įdiegta kenksminga PĮ.

4. Sekite įvykius. Naudodami bet kokią PĮ, kuri turi prieigą prie jūsų kriptoaktyvų, nepamirškite jos atnaujinti ir vadovautis gamintojų rekomendacijomis.

5. Rūpinantis korporaciniu saugumu, svarbu užtikrinti apsaugą nuo tikslinių atakų, o tai jau informacinio saugumo tarnybos klausimas.

A. Mamaev

snob.ru

Jis priminė, jog Rusijos Federacijos konstitucija skelbia, jog visi atsiskaitymai šalyje atliekami rubliais.

„Dabar už šio konstitucinio principo pažeidimui atsakomybė nepriskirta. Šį netikslumą ketinama pašalinti“, – paaiškino viceministras.

A. Moisejevo žodžiais, iš viso rengiami du su kriptovaliutomis susiję įstatymai: vienas – dėl jų reguliavimo, antras – dėl skaitmeninių technologijų. 

Šie sprendimai gali įtakoti bitcoin vertę…

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paaiškinimo projektą suderinusi su Finansų ministerija (2014-02-05 raštas Nr. (14.16-01)-5K-1400867)-6K-1401142), informuoja apie pajamų, gautų už virtualios valiutos (bitkoinų) pirkimą-pardavimą apmokestinimo tvarką:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 dalį, gyventojo pajamos – tai atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda gauta pinigais ir (arba natūra), išskyrus šio straipsnio dalies 1-8 punktuose nurodytą naudą, kuri nelaikoma pajamomis.

Gyventojų pajamos, gautos iš virtualios valiutos (bitkoinų) pirkimo – pardavimo apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos (jeigu tai ne išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos), jeigu gyventojai perka – parduoda minėtą valiutą siekdami iš to gauti ekonominės naudos sau, t.y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą. Pajamos gautos iš tokios rūšies individualios veiklos, apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pagal GPMĮ 2 str. 28 dalį turtu laikoma kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. GPMĮ taikymo tikslais virtuali valiuta (bitkoinai) laikytini turtu, todėl tais atvejais, kai gaunamos atsitiktinės virtualios valiutos pardavimo pajamos jos apmokestinamos kaip kito turto (nenurodyto GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tokiais atvejais, deklaruojant atitinkamų mokestinių metų gautas pajamas pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punktą, gautų pajamų suma gali būti sumažinta 8 000 Lt suma.

Matydamas draugų poreikį investuoti į bitcoin valiutą, nusprendžiu trumpai paaiškinti kaip ta reikėtų daryti.

Pradėkime nuo to jog reikia susirasti patikimą keityklą, aš rekomenduoju naudotis spectrocoin.com ji yra patikima viskas aiškiai parašyta lietuviškai.

Atsidaryti spectrocoin.com sąskaitą galite čia.

Tad atsidarius spectrocoin.com sąskaitą reikia patvirtinti savo tapatybę.

Atlikus šiuos veiksmus galite pradėti pirkti BTC (bitcoin).

Pirkdami BTC valiutą neskubėkite jos parduoti ji vis dar kils.

Tad norėdami saugiai laikyti BTC persiveskite juos į savo piniginę.

Bitcoin kurso pokyčius galite stebėti https://kv.ctl.lt.

Autoritetingos platformos „Digiconomist“ įkūrėjo ir kriptovaliutų analitiko Alexo de Vries vertinimu, kad veikla būtų pelninga, operacijų su bitkoinais užtikrinimui ir naujų kriptovaliutos vienetų išgavimui naudojamų sudėtingų kriptografinių uždavinių sprendimui, bitkoinų kasėjai kasmet turės sunaudoti po daugiau nei 29 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Maždaug tiek energijos per metus su naudoja tokios šalys, kaip Slovakija ir Omanas.

Energija kasimui

Dabar vienai bitkoinų transakcijai (o jų kasdien atliekama maždaug 300 tūkstančių) reikia 215 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, tvirtina A. de Vriesas. Olandijos banko ING vyr. ekonomisto Teuniso Brosenso spalio vidurio prognozė buvo kuklesnė – 200 kWh.

Kaip bebūtų, tai šiek tiek daugiau, nei per metus sunaudoja kiaura parą dirbantis А++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas, ir maždaug tiek, kiek skalbimo mašina sunaudoja per pusantrų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė amerikiečių šeima per mėnesį sunaudoja 897 kWh, vienos tranzakcijos įvykdymui sunaudojama tiek energijos, kiek vienam namų ūkiui pakaktų visai savaitei.

A. de Vriesas taip pat naudoja Tarptautinės energetikos agentūros 2017 metų ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, bitkoinų kasėjai per metus sunaudoja 0,7% energijos JAV ir 3,1% – Rusijoje.

Pastaraisiais metais kriptovaliutos energiją naudoja efektyviau, rašo „Vice|, tačiau pagal šį kriterijų vis dar nusileidžia kitoms mokėjimo formoms. A. de Vriesas suskaičiavo, kad „Visa“ sistemos duomenų centrai sunaudoja tiek pat energijos, kiek 50 tūkstančių amerikiečių šeimų. Tad bitkoinų kasyba sunaudoja 53,4 karto daugiau energijos. Autorius pabrėžia, kad jo skaičiavimai toli gražu nėra idealūs (tarkime, jis neatsižvelgia į „Visa“ biuruose sunaudojamą energiją), tačiau skirtumas vis viena šokiruoja. T.Brosensas iš ING bitkoinus taip pat lygina su „Visa“, tačiau ima kitus skaičius: vienai „Visa“ tranzakcijai sunaudojama 0,01 kWh, o tai 20 tūkstančių kartų ekonomiškiau už bitokinų lasybą.

„Citigroup“ analitikas Christopheris Chapmanas prognozuoja, kad po keturių metų bitkoinų kasyba taps nebepelninga. Atsižvelgiant į visus skaičiavimus, augimo ir elektros sąnaudų tendencijas, kad bitkoinas liktų pelningas, jis 2022 metais turėtų kainuoti apie 300 000 JAV dolerių. Tuo laiku emisijai sunaudotas elektros kiekis prilygtų visos Japonijos sunaudojamai energijai.

Didelės kasybos energijos sąnaudos galiausiai reiškia didelius į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. A. de Vriesas kaip pavyzdį panaudojo laisvai prieinamus duomenis apie vieną iš stambiausių kasybos fermų |Bitmain Technologies“, naudojančios Kinijos anglimi kūrenamose elektrinėse gaunamą energiją. Jo skaičiavimais, išgaudama vieną bitkoiną, tokia ferma į atmosferą išmeta 8 – 13 tonų СО2, arba po 24 – 40 tonų per valandą. Palyginkite, kiek СО2 išskiria vidutinis europietiškas automobilis, nuvažiuodamas vieną kilometrą (0,12 kg), ir gausite bauginamą skaičių: viena tokios fermos darbo valanda į orą išskiria maždaug tiek, kiek automobilis 5 kartus apvažiuodamas Žemės rutulį per pusiaują (200 tūkstančių km).

Ar gresia ekologinė katastrofa?

„Roger Wilco Agency“ lapkričio ataskaitoje tvirtinama, kad „bitkoinas planetos nenužudys“, o „Digiconomist“ ir „Vice“ skaičiavimai – blogai pagrįsti. Pareiškimai apie kriptovaliutų pavojingumą kas kelerius metus pasirodo „kaip pagal grafiką“, tvirtina ataskaitos autorius tinklaraštininkas, besispecializuojantis aukštųjų technologijų pasaulio naujienose – ir agentūros įkūrėjas – Markas Hopkinsas. Pasak jo, didžia dalimi tai reakcija į bitkoino kurso pakilimą: kai kaina ima augti, vis aktyviau pateikiami argumentai prieš kriptovaliutos pirkimą. Ir jie kaskart turi būti vis išradingesni – bent jau paskatinti susimąstyti apie bitkoinų kasybos keliamus ekologinius sunkumus.

2013 metų lapkričio mėnesį „Ars Technica“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, ar bitkoinų kasyba nesukels ekologinės katastrofos. Tuomet bitkoinų tranzakcijų apimtis vos vos viršijo „PayPal“ tranzakcijų apimtis. M.Hopkinsas su kolegomis palygino kriptovaliutų rodiklius su turimais duomenimis apie „eBay“ energijos sąnaudas. Remiantis 2010 metų duomenimis, „eBay“ per metus visiems savo objektams, įskaitant duomenų centrus ir biurų patalpas, sunaudojo 500 tūkstančių MWh energijos. „Ars Technica“ duomenimis, tais metais bitkoinų kasėjai sunaudojo ~360 tūkstančių MWh kasybai ir kompiuterių aušinimui, nors tranzakcijų buvo gerokai mažiau. Lygiai taip visuomenės taikiklyje bitkoinas atsidūrė 2015 metais – ir sukėlė diskusiją apie ekologinį saugumą. Tačiau „Kernel Mag“ pasirodžiusio straipsnio autorius nurodė, kad vystantis technologijoms, kriptovaliutų kasyba tapo efektyvesnė, nors jos kaina ir išaugo.

„Digiconomist“ skaičiavimus galima paneigti, rašo M.Hopkinsas: juk bendra tendencija – kriptovaliutos gavybos efektyvumo didinimas. Būtent todėl kur kas populiaresnė kasyba, naudojanti integrines schemas, specialiai skirtas bitkoinų gavybai (ASIC), o ne centrinius procesorius (CPU) ar vaizdo plokštes (GPU). Kiekviena nauja šių schemų karta energiją naudoja vis efektyviau. Aišku, galima naudotis senais gerais (ir brangiais) metodais, tačiau tada verslas bus nepelningas.

Atsižvelgdamas į tai (o taip pat ir į šiuolaikinę kasėjų įrangą), M.Hopkinsas daro išvadą, kad per mėnesį viso pasaulio kriptovaliutų kasėjai sunaudoja ~559 milijonus kWh elektros energijos – tai keleriopai mažiau, nei pateikia „Digiconomist“. Netgi atsižvelgiant į duomenų centrų šildymo ir kompiuterių aušinimo sąnaudas, tai daug mažiau už „šokiruojančias“ prognozes. Be to, skelbiantieji aliarmą neatsižvelgia į duomenų centrus, naudojančius pigius kiniškus atsinaujinančios energijos išteklius, arba natūralų stambių kasybos fermų aušinimą, pavyzdžiui, Arktyje.

Kaip išspręsti problemą?

Kaip paaiškina puslapio en.Bitnovosti.com vyr. redaktorė E. Tarasova, bitkoino ekologiškumą gali paveikti naujo protokolo – „Lightning“ – naudojimas. Taip galima mainytis bitkoinais per specialius kanalus, nenaudojant bitkoino blokų grandines, kas paspartina tranzakcijos atlikimą. E.Tarasova įsitikinusi, kad protokolas greitai paplis.

Problemą galima išspręsti ir kitaip – hidrogavyba. Kaip rodo pavadinimas, čia kasybai naudojama hidroenergija ir vandens aušinimo sistemos. Juk vanduo – efektyvus, pigus atsinaujinantis ir visame pasaulyje prieinamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Kvebekas neseniai tapo savotiška kasėjų (taip pat ir iš Azijos) Meka – ten yra maždaug 40% Kanados vandens išteklių, ir veikia „Hydro-Quebec“ – valstybinė kompanija, atsakinga už vandens paskirstymą. Nuo 2018 metų balandžio 1 dienos „Hydro-Quebec“ pradeda programą „Industrial Revitalization Rate“, pagal kurią elektros energija kompanijoms, sunaudojančioms bent 500 kW galią, 1 kWh kainuos 2,58 JAV dol. – vietoje įprastų 4,56. ___________ * Kriptovaliutų kasyba – tranzakcijų tvirtinimais paskirstyta kompiuterių sistema ir jų įtraukimas į transakcijų registrą. Šis procesas vadinamas gavyba (angl. mining). Gavyba – tai kriptovaliutų saugumo ir stabilumo pagrindas. Kriptovaliuta generuojama, kai naujas blokas pridedamas prie transakcijų registro. Transakcijos patvirtinamos tik tada, kai jas patikrina kasėjai (angl. miners), – taip išvengiama tranzakcijų pakeitimo galimybės. Be to, gavyba užkerta kelią netikros tranzakcijos įtraukimui į registrą. Svarbiausios gavybos funkcijos: tranzakcijų patvirtinimas, tinklo apsauga nuo įvairių atakų ir decentralizacijos palaikymas. Nuo kompiuterių (t.y. įrengimų, užtikrinančių gavybą) skaičiaus sistemoje priklauso sistemos apsauga: kuo jų daugiau, tuo labiau sistema apsaugota.

Pagrindinė priežastis kodėl kyla Bitcoin kaina pastarąją savaitę, o dar daugiau pastarosiomis dienomis yra ta, kad dvi didžiausios pasaulyje keityklos CME ir Cboe pranešė apie Bitcoin prekybą ateities sandoriais. Tai reiškia, kad Bitcoin likvidumas išaugs dar labiau ir tikėtina, kad Wall street kostiumuotieji, kurie dar neprisijungė prie Bitcoin spekuliavimo – prisijungs. Šiuo metu nuotaikos dėl Bitcoin yra pakilios, visi skaičiuoja pelnus, nėra nė vieno asmens, kuris pirko ir laikė Bitcoin, kuris neuždirbtų, kadangi Bitcoin kaina dar nebuvo pasiekusi tokių aukštumų.

Bitcoin prekyba ateities sandoriais (futures)

Ateities sandorių principas yra toks, dvi šalys susitaria keistis tam tikru turtu už nustatytą kainą ateityje. Šiuo metu ateities sandoriais CME ir Cboe prekiauja nuo naftos iki kukurūzų. Ateities sandoriai veikia taip, pavyzdžiui, investuotojas perka naftą, tikėdamasis, kad naftos kaina šoks į viršų po tam tikro laikotarpio. Tarkime, kad naftos kaina šiuo metu yra $50 ir investuotojas mano, kad kaina po nustatyto laikotarpio pakils iki $55, tad jeigu kaina kaip tikimasi pakilo ir siekia $60, tuomet kai nustatytas terminas sueina, investuotojas gauna $5 dolerių uždarbį.

Lygiai taip pat bus ir su Bitcoin ateities sandoriais ir realiai investuotojas nebūtinai privalės turėti savo Bitcoin piniginę ir fiziškai laikyti Bitcoinus, kad iš to uždirbti. Jis galės pirkti tik ateities sandorį, kurio dėka uždirbamas arba ne pelnas.

Bill Gates: „Niekas negali sustabdyti Bitcoin” ir Roger Ver (vienas Bitcoin pradininkų, vėliau atsiskyręs į Bitcoin cash) apie Bitcoin:

Bitcoin kainos pokyčiai nuo 2017 metų gegužės mėnesio:

• Gegužės 1 d., Bitcoin kaina $1383
• Birželio 1 d., Bitcoin kaina $2309
• Liepos 1 d., Bitcoin kaina $2509
• Rugpūčio 1 d., Bitcoin kaina $2882
• Rugsėjo 1 d., Bitcoin kaina $4879
• Spalio 1 d., Bitcoin kaina $4352
• Lapkričio 2 d., Bitcoin kaina $7000

Ar pirkti ar nepirkti Bitcoin?

Neskatiname nei pirkti nei nepirkti. Mes tiesiog norime atkreipti dėmesį į pačią technologiją ir padarytą didžiulę įtaką finansų sistemai. Kol bankininkai sako, kad tai yra burbulas, tas burbulas kažkokiu būdu sėkmingai kyla. Žinoma, yra tikimybė, kad visas šis kainos kilimas yra tik manipuliacija rinka ir tikslas susprogdinti labai didelį pinigą iš nieko ir susižerti krūva pinigų. BET atkreipkite dėmesį, kad be technologijų, mūsų šių dienų pasaulis neįmanomas. Prisiminkime kas buvo, kai atsirado internetas, elektroninis paštas, internetinė prekyba. Tuo metu atrodė, kad nepatikima, neįsitvirtins, bet šiuo metu be šių dalykų gyvenimas yra neįmanomas. Kad ir kaip bebūtų domėkitės, bandykite ir ženkite su technologijomis. Visada įvertinkite savo galimybes investuoti.

Kur nusipirkti Bitcoin?

Lietuviai Bitcoin gali nusipirkti lietuviškose arba Europoje veikiančiose keityklose. Lietuviškos Bitcoin keityklos yra: Bitmarket.lt, Spectrocoin, Coingate. Tarptautinės populiariausios Bitcoin ir kitų kriptovaliutų keityklos tarp lietuvių yra: Kraken, Bittrex, Bitfinex, Poloniex. Jeigu pirksite didesnę sumą kriptovaliutos, labai rekomenduojame įsigyti hardware piniginę, kurioje galėsite laikyti savo kriptovaliutą. Rinkitės tik didžiausias ir patikrintas kriptovaliutų keityklas.

Bitcoin valiutos kursas: https://bitcoin.ctl.lt

Autorius: Steponas Jurelė

Visą straipsnį skaitykite čia

Pavyzdžiui, jau dabar antra didžiausia keitykla „BTCChina“ sumažino prekybos apimtis, nors Kinijos vyriausybės draudimas turėtų įsigalioti tik nuo rugsėjo pabaigos.

Kaip minėjome, tokios naujienos stipriai pakoregavo „Bitcoin“ vertę  neigiama linkme, nes Kinija atsakinga už apie 23 % visų „Bitcoin“ sandėrių.

Dar prieš savaitę „Bitcoin“ kainavo apie 4700 USD, dabar kripto valiutos vertė yra kiek didesnė nei 3100 USD.

Taigi per savaitę „Bitcoin“ vertė nukrito beveik 35 %.

„Ethereum“ į šias naujienas irgi sureagavo neigiamai.

Prieš savaitė 1 ETH kainavo ~330 USD, dabar apie 220 USD.