1. Mokyklos uždarinėjamos, paštų nereikia, bobutė gaudama 200eurų pensiją nusipirks mobilųjų, pasipildys sąskaitą ir iškvies laiškanešį.
2.  Aukštas mokslas tapo eksperimentinio triušio poligonu, kiek liks universitetų, kas prie ko jungsis,vardan ko jungsis?
3.  Kodėl vėl branginamos dujos, šiluma, šiukšlės?
4.  Kokiu tikslu užsiciklinta ties alkoholio ribojimu kai valstybė murkdosi emigracijos,bado purvyne?
5.  Kokia darbo biržos paskirtis, gąsdinti žmones, jaunimą reketuoti už kursus susimokėti negavus darbo, ar padėti, skatinti, nukreipti? Neiškentus parašiau, kad jūs užsiimkite ne pasigyrimu, kad 300pardavėjų nebus, o kurkite intelektualines darbo vietas kaip spaudos analitikas, sporto kuratorius, mes niekada nebuvome pramonine šalimi per 27neprigulmybės metus, tik investavimas į protą yra panacėja. Tyla, kas rūpi biurokratiniams kurmiams.
6.  ES klerkams nusišvilpti mūsų situacija, kas lankosi, kas susitinka su kaimiečiais?
7.  Koktu klausyti tokio pilvočiaus kaip Valdas Vasiliauskas, kuris kniaukiančiu balsu tik ir primena, kad durniukai būsit apmokestinami, nugręžiami, turtuoliai turi neliečiamumą, biedniokai ruoškit mokėti už būstus, jau dabar paskolų, kreditų reikalavimai apriboti.

TAIGI VĖŽININKŲ TURĖSIME NUOLATOS, KAIP JUO NESUSIRGSI- JEIGU GYVENAME MELO, STRESO, NEŽINOMYBĖS BŪKLĖJE.

Tai buvo imperatyvas seno, patyrusio mikroautobuso vairuotojo pasiūlymas, nes anot jo po 1990.03.11.kam reikėjo susikrovė turtus iš valstybės iždo ir apsirūpino visam amžiui, o jūs durniukai esate užsienio bankų ir vietinių agronomo ir policijos reformatoriaus liokajai ir įkaitai.

J is nekartą lankėsi  Anglijoje,  O landijoje, tai šie pakraupę kokiu tikslu vykdomas sąmoningas kiršinimas su rusais, kai šie yra strateginis ekonominis partneris, o mes nieko neturime, nei savo banko, gamyklų, iškasenų, avialinijų.

Juk ar kosmose gyveno rusų valdymo periodu tas pats  Landsbergis,  Grybauskaitė ar nepraėjo marksizmo- leninizmo doktrinas, kad dabar vaizduotų disidentus kaip buvo    Skuodis,  Terleckas, kurie kovojo už laisvę, nukentėjo, tad gali nemėgti  Putino.

Niekur taip nesityčiojama iš eilinio žmogaus kaip      Lietuvoje. 1    moteris gulėjo garsioje sanatorijoje, atvirai 7kartus reketuota susimokėti pinigus, tik tada pradės gydymą, pasiskųsi pačią baus, kam davei?

1 jurbarkietis, kad ir stovi darbo biržoje gavo susimokėti už bintus, tvarsliavą, rentgeną, tai nieko nesako, kad socialiai draustas, taipurtyk paskutinių centų kišenes.

Kazusas visada ištinka ir manę aplankius klaikųjį    Jurbarką, lyg sistemingai žinant mano sunkų stovį užsakytų naujus reketus.Swedbankui skoloje 1.72cnt, tad suskubau sumokėti už kortelės aptarnavimą, maža kas, užblokuos, nebus pervedimų, operacijų.

Tačiau iš banko teko išeiti baltam kaip kreida, nes ji užblokuota 63eurai skola  PSD SODRAI, nors ir beveik metai esu biržoje, vadinasi ji dengia sveikatos draudimą.

SODRA  paaiškina, kad keitėsi įstatymai ir ta tvarka yra nuo kovo 1dienos, vadinasi sausį, vasarį biržos paslaugos, mano buvimas joje buvo niekiniu?

Norint sumą išmokėti dalimis, rašyti prašymą, siųs svarstys Panevėžys, kol gausi atsakymą, matomai antstoliai triusikus surašys.

Štai kokioj blestvinėje sistemoje egzistuojame garbindami agronomo ir jo klikos siautėjimus ir melus, o ir vadovė žadėjusi kovoti su korupcija, viršpelniais šypsosi sau ir pozuoja fotografams.

Tikėjosi 1jurbarkietis pinigėlių iš  Černobylio fondo, pasirodo visas seniai likviduota, išgrobstyta.

Tad nenustebk žmogau, kad tau atneš į namus paštininkas vokus su priminimais.

•  Paperdei prie nacionalinio parko netyčiai iki 14d pervedi sąskaitą nurodytą 68eurus, kitaip draudimas mėnesį išvykti nedaugiau 4km spinduliu iš namų, čia tranų šalis, patys kalti, kad juos išpenėjome.

LB pažymi, kad paslauga – klientui neprivaloma. Nuo vasario 1 d. klientai gali pagrindinę mokėjimo sąskaitą rinktis savanoriškai bet kurioje kredito įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šių įstaigų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos banko svetainėje. Kredito įstaigos privalo to panorėjusiam klientui suteikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šią paslaugą galima pasirinkti įstaigos skyriuje ar nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, per el. bankininkystę. Klientas gali turimą sąskaitą pakeisti į pagrindinę, atsidaryti naują pagrindinę mokėjimo sąskaitą ar rinktis kitus įstaigos mokėjimo paslaugų pasiūlymus. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos galima bet kada atsisakyti.

Kaina ribojama. Pagal Mokėjimų įstatymą, Lietuvos bankas turi teisę nustatyti didžiausią pagrindinės mokėjimo sąskaitos būtiniausių paslaugų krepšelio kainą, kurios bankai ir kredito unijos negali peržengti. Šiuo metu ši riba yra 1,5 Eur per mėnesį. Reguliuotojui nesuteikta teisė nustatyti kitų, pačių bankų iniciatyva teikiamų mokėjimo paslaugų planų kainodaros. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos būtiniausių paslaugų krepšelio kainą Lietuvos bankas gali peržiūrėti kartą per metus.

Nepasiturintiems klientams taikoma 50 proc. lengvata. Pagal įstatymą, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) ir pasirinkusiems pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ši paslauga negalės kainuoti daugiau nei 0,75 Eur per mėnesį. Ar gyventojui turi būti taikoma lengvata, kredito įstaigos sužinos iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos – gavusi iš jos duomenis, kredito įstaiga pradės taikyti lengvatą automatiškai.

Naikinama ydinga praktika, kai rinkoje vyravo praktika taikyti įskaitymo mokesčius už pavedimus į kliento sąskaitą iš kito banko. Pradėjus teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, panaikinami tokie įskaitymo tarifai. Be to, rinkoje kai kurie bankai buvo apmokestinę kiekvieną pinigų gryninimo operaciją. Būtiniausių paslaugų krepšelyje numatyta, kad iki 550 Eur sumą per mėnesį klientas galės pasiimti grynaisiais pinigais bankomatuose be jokių papildomų mokesčių.

Pagrindinės mokėjimo sąskaitos gali užtekti viskam. Kadangi pagrindinė mokėjimo sąskaita ir būtiniausių paslaugų krepšelis apima platų spektrą mokėjimo paslaugų, bankų ir kitų kredito įstaigų klientams patartina įvertinti, ar jiems būtinos kitos turimos sąskaitos, ypač tuo atveju, kai joms taikomi administravimo mokesčiai. Gali būti racionalu nereikalingas kitas sąskaitas tiesiog uždaryti ar nuo vasario 1 d. pasinaudoti sąskaitos perkėlimo paslauga.

Parengta pagal „respublika.lt” informaciją

Pasak V. Katkaus, ne visai tikslu kalbėti apie besiartinančią naują krizę, nes senoji vis dar nesibaigusi, tik naujų paskolų pagalba nustumta 10 metų.

„Prieš mėnesį Jungtinių Tautų (JT) ekonomikos ekspertai paskelbė ataskaitą apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta trečias finansinės krizės etapas. Pirmuoju etapu įvardijamas JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas 2007-aisiais, antruoju – ES vyriausybių skolų krizė.

Kadangi tai – finansinė krizė, ji yra susijusi su bankiniu sektoriumi, didėjančiu paskolų portfeliu ir tame paskolų portfelyje didėjančiomis blogomis paskolomis. Pagal JT ataskaitą, šiuo metu skolos visame pasaulyje sudaro apie 152 trln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 200 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos skola, pavyzdžiui, palyginti su BVP, sudaro tik 40 proc. Tačiau nuo 2007 m. pirmojo krizės etapo skolų pasaulyje padaugėjo 30 proc. – jos auga, niekur nedingo“, – kalba finansų analitikas.

Akys krypsta į Aziją ir Italiją

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad Baltijos šalys su valstybių skolomis susitvarkė neblogai, tačiau augantis kitų šalių skolos lygis gali būti naujo krizės smūgio priežastis. Nuosmukį taip pat gali lemti finansinio sektoriaus problemos arba geopolitinė įtampa. Jei geopolitinė įtampa labai smarkiai padidėtų, J. Rojakos teigimu, įvykiai galėtų imti klostytis panašiai, kaip prieš 2008-ųjų finansų krizę.

„Labai dažnai krizės nustatomos tik tada, kai jos jau įvyksta. Šiuo metu nerimo židinių yra labai daug, bet drąsiai sakyti, kad yra susiformavęs grėsmingas burbulas atskiruose sektoriuose arba veiklose, negalima.

Tačiau dirgiklių, kurie galėtų tai paskatinti, esama.  Tai – pertvarka JAV, pagrindinėse euro zonos šalyse (netrukus rinkimai ir Vokietijoje, Prancūzijoje), „Bexitas“. Tad netikėtų padarinių, kurie ir gali būti tas lakmuso popierėlis, gali būti ne vienas. Nors kol kas rinkose yra daugiau prastesnių lūkesčių, nei panikos“, – teigia J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad atskiruose regionuose ir šalyse blogųjų paskolų dalies rodikliai yra labai problemiški, o kai kur gali būti netgi fatališki, turint mintyje kitas dideles jų finansines problemas.

„Skaičiuojama, kad Kinijoje blogosios paskolos yra maždaug 15-16 proc. BVP dydžio, Indijoje – apie 10 proc. Arčiau mūsų yra viena labai problemiška šalis, kurioje blogosios paskolos sudaro apie 20 proc. BVP, tai – Italija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra svarbu, tačiau reikia pridėti tai, kad Italijos vyriausybės paskolos dydis yra trečias pagal dydį pasaulyje ir sudaro apie 2,5 trln. eurų“, – kalba V. Katkus.

Pasak jo, jei krizė ištiktų Italijoje, ji persimestų į kitas šalis, o tai gali pradėti vykti gruodžio mėnesį. Gruodį Italijoje yra numatytas konstitucinis referendumas, ir jei vyriausybė jį pralaimėtų, ateitų nauja, kuri sako skelbsianti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos.

„Ji jį skelbs ar neskelbs, išeis ar neišeis, bet tikrai išgąsdins investuotojus. Tačiau, nepasisekus gruodžio mėnesį vyksiančiam referendumui, politinė krizė peraugtų į finansinę, persimestų į silpną bankinį Vokietijos sektorių, pasiektų ir Lietuvą“, – aiškina finansų analitikas.

Krizės poveikio Lietuvai išvengti nepavyks

Baltijos šalys yra nedidelės ir atviros, tad krizės poveikio išvengti nepavyks, tikina J. Rojaka. Tačiau didelis dabartinės ir prieš tai buvusios situacijos skirtumas, pasak ekonomistės, yra tai, kad per buvusią krizę dar turėjome litą.

„Todėl pradėjo labai didėti palūkanų normos, ir tai apsunkino gyvenimą daugeliui įmonių ir gyventojų. Dabar šio situaciją galinčio apsunkinti aspekto nebėra, ir tai jau yra gerai. Antra, mūsų biudžeto, einamosios sąskaitos deficitai yra pakankamai subalansuoti.

Šiuo atžvilgiu mes atrodome stipriau, bet tai nereiškia, kad esame izoliuoti ir pakankamai užsigrūdinę tam, kad nepajustume neigiamų padarinių. Mūsų ekonomikos augimo variklis iš esmės turėtų būti eksportas ir atvirumas, tačiau, jei nerimas apima mūsų pagrindinius partnerius, tikėtis kažkokio proveržio eksporte ir investicijose būtų naivu“, – kalba J. Rojaka.

V. Katkus tikina, kad, kalbant apie Lietuvą, krizės sąvokos kol kas naudoti neverta, tačiau apie didelį augimo sulėtėjimą – taip.

„Beveik visi komerciniai bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija augimo prognozes praeitą mėnesį sumažino beveik trečdaliu, palyginti su metų pradžioje prognozuotu augimu. Augimas šiais metais gali siekti maždaug 2,3 proc., ir tai reiškia, kad visas augimas jau įvyko pirmąjį pusmetį.

Kitais metais numatomas 2,5–2,7 proc. augimas. Smūgį jam, be minėtųjų sukrėtimų per bankus iš Italijos, dar suduos ir „Brexitas“. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos per artimiausius 14 mėnesių su „Brexitu“ susiję procesai turėtų atimti apie 0,3 proc. augimo (apie 120 mln. Eurų)“, – pažymi V. Katkus.

Smaugtis diržais nebereikės?

Lietuvą pasiekus 2008-ųjų krizei, teko gerokai susiveržti diržus, buvo karpomi atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Ekonomistai sako kol kas negalintys įvardyti, kokį kelią pasirinks vyriausybė, užklupus sunkumams, tačiau skausmingo diržų veržimosi scenarijaus nenumato, nors skolintis tektų.

„Be jokios abejonės, žmonėms tas krizės poveikis pasireikštų mažesnėmis pajamomis. Valstybė gautų mažiau pajamų, gamybinės įmonės ir valdžios sektorius susidurtų su deficitu, kurį reikėtų dengti. Kadangi sukauptų rezervų, kaip Estija,  mes neturime, tektų skolintis, ir skolą užkrauti tiek dirbantiems dabar, tiek kitoms kartoms – mūsų vaikams“, – sako J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad 2008-ųjų nuopuolio scenarijaus kol kas svarstyti pakankamo pagrindo nėra. Be to, pasak pašnekovo, skolos ir jų aptarnavimo sąnaudos Lietuvai išaugtų ne taip smarkiai, kaip 2008 metais.

2008–2009, kaip primena J. Rojaka, tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko diržų veržimosi kelią. Tačiau skirtumas buvo tas, kad Latvija rinkosi skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, o Lietuva – tarptautinėse rinkose.

„Galutiniame rezultate labai didelio skirtumo tarp pasirinktų kelių nėra. Galbūt Tarptautinio valiutos fondo įsikišimas Latvijos atveju šiek tiek ryžtingiau veikė link atskirų sektorių reformų. Ten diržų veržimasis vyko kiek kitaip – ne vien per pensijas, darbo užmokesčius, valdžios sektorių, bet ir per mokestinę sistemą. Latvijoje buvo padidinti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, tačiau mainais į tai pinigus jie gavo pigiau.

Mūsų įsiskolinimas augo kaip ant mielių dėl to, kad mes pačiu nepalankiausiu metu skolinomės finansų rinkose, bet mums tai leido patiems pasirinkti finansinio drausmingumo priemones“, – kalba R. Rojaka.

TVF pasaulinės finansų rinkos apžvalgą atliko tuo metu, kai investuotojai nerimauja dėl didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“.
Tiesa, fondas pažymi, kad grėsmė artimoje perspektyvoje sumažėjo nuo balandžio, nes žaliavų ir kitų aktyvų kainos auga, o rinkos prisitaiko prie šoką sukėlusio britų sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos.
Tačiau problemos bręsta vidutinėje perspektyvoje, teigia TVF. Jo teigimu, bankai, pensijų fondai ir draudimo kompanijos turi apvalyti savo portfelius ir prisitaikyti prie lėto augimo ir mažų palūkanų normų eros.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse 25 proc. bankų, kurių bendras turtas vertinamas 11,7 trln. JAV dolerių, išliks silpni net ir ciklinio atsigavimo atveju. Daugelio gyvybės draudimo kompanijų ir pensijų fondų mokumui grėsmę kelia jau ilgą laiką esamos mažos palūkanų normos, kuriomis siekiama stimuliuoti ūkio atsigavimą po finansų krizės.
Silpna paskolų paklausa bei mažos palūkanų normos mažina bankų pelningumą, pažymi TVF.

„Nuo šių metų pradžios ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse veikiančių bankų rinkos kapitalizacija sumažėjo beveik 430 mlrd. JAV dolerių, kas apsunkina bankų sistemos galimybes kovoti su jos pažeidžiamumu, ypač silpnesnių Europos bankų“, – teigiama TVF ataskaitoje.
Bankų balansai šiuo metu yra gerokai geresni nei prieš finansų krizę, tačiau investicijų grąža atsigavo tik iš dalies, ir euro zonos bankų pelnas šiuo metu yra vidutiniškai perpus mažesnis, nei buvo 2004-20006 metais, skelbia TVF.

„Kai kuriais atvejais silpni bankai turės trauktis, o bankų sistema turės susitraukti“, – sako TVF.

Susipažinkime

Bekontaktė atsiskaitymo kortelė – vienas naujausių bankų inovacinių žingsnių. Tai galimybė atsiskaityti už pirkinius per kelias sekundes, vos pridedant kortelę prie skaitytuvo. Pirmąjį tokį žingsnį 2007 metais Anglijoje žengė „Barclaycard“, tada bendrovė siūlė žmonės tiesiog išbandyti naują atsiskaitymo būdą, kuris tapo kone perversmu.

Greitą ir patogią atsiskaitymo sistemą ilgai netrukus ėmė palaikyti tokie populiarūs prekės ženklai kaip „McDonald’s“, KFC, „Burger King“, „Boots“, „Heron Foods“, „Pret a Manger“, „Stagecoach Group“, „Subway“, „AMT Coffee“, „Tesco, Asda“ ir „Lidl“. O 2008 metais „Eat“ tapo pirmuoju restoranu, suteikiančiu galimybę atsiskaityti vos vienu kortelės prilietimu, nesuvedant PIN kodo. Per dešimtmetį vietų, kuriose už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti vos kortele prilietus skaitytuvą, skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo milžiniškai. 2016-ųjų metų šalies Kortelių asociacijos duomenimis, minėtą atsiskaitymo būdą leidžiančių bankų terminalų Didžiojoje Britanijoje buvo daugiau nei 354 tūkst. Kitos valstybės taip pat neatsilieka – bekontaktės kortelės užkariauja ir Ispanijos, Prancūzijos rinkas, neatsilieka ir Čekija, Lenkija bei kitos Europos valstybės. Tokio atsiskaitymo būdo sklaidą nulėmė itin didelis vartotojų pripažinimas. „Visa Europe“ duomenimis, praėjusiais metais bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta daugiau 1 mlrd. transakcijų, kurių metu išleista daugiau nei 12 mlrd. eurų. Europoje praėjusiais metais cirkuliavo 130 mln. vien „Visa“ bekontakčių kortelių.

Patogiau ir greičiau

Atsiskaitymo bekontakte kortele pagrindinis privalumas – dvigubai greitesnė transakcija nei įprastu būdu, kai vedamas PIN kodas, laukiama patvirtinimo ir pan. Taigi – natūralu, pirkėjas apsiperka greičiau – taupomas jo laikas, taip pat mažėja ir eilės parduotuvėse. Bekontaktė kortelė, kaip ir įprastoji, gali būti tiek debetinė, tiek kreditinė, vis dėlto egzistuoja esminis skirtumas. Bekontaktės kortelės leidžia atsiskaityti už nedidelės vertės pirkinį tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo, kuris palaiko šią funkciją. Naudojantis tokia kortele, smulkių atsiskaitymų nereikės tvirtinti PIN kodu. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką. Pabrėžtina tai, kad minėta kortelė atliks ir vartotojams jau įprastas funkcijas. Kuomet suma viršys nustatytą limitą arba kortelių skaitytuvas nebus pritaikytas bekontakčiams mokėjimams, tokia kortele bus galima atsiskaityti kaip įprasta – suvedus PIN kodą. Skirtingose valstybėse maksimali suma, už kurią galima apsipirkti vos priglaudus kortelę prie skaitytuvo, skiriasi. Pavyzdžiui, praėjusiais metas Didžiojoje Britanijoje minėtas limitas siekė 20 svarų sterlingų, tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir atsiskaitymo populiarumą , rugsėjį didžiausia vienu skaitytuvo prilietimu galima apmokėti suma buvo padidinta iki 30 svarų sterlingų. Daugelyje Europos šalių šis limitas siekia 25 eurus.

Saugumas?

Skeptiškai tokį atsiskaitymo būdą vertinančiųjų pagrindinis argumentas, aišku, yra saugumas. Tačiau būtų naivu tikėtis, kad apie tai nebuvo pagalvota prieš paleidžiant šią sistemą į pasaulį. Jei manote, kad kas nors nugvelbęs jūsų kortelę galės tuoj pat ją ištuštinti – klystate. Neįvedus PIN kodo galima atsiskaityti tik už nedidelės vertės pirkinius. Be to, retkarčiais terminalas paprašys įvesti PIN kodą ir atliekant nedidelius mokėjimus, taip bus siekiama įsitikinti, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas.

Atkeliauja į Lietuvą

Pasaulyje vis populiarėjančios bekontaktės kortelės pagaliau pasieks ir Lietuvą. „Swedbank“ atstovai tikina, kad techninis kortelių testavimas numatytas jau liepos mėnesį, o klientams bekontaktes korteles pristatyti planuojama rudenį . Paklaustas, koks atsiskaitymo bekontakte kortele limitas bus nustatytas Lietuvoje, banko atstovas įvardijo 10 eurų sumą.„Iš viso „Swedbank“ šiuo metu yra išdavęs beveik 1,7 mln. mokėjimo kortelių. Apie 60 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis neviršija 10 eurų – bekontakčio atsiskaitymo limito“, – dėstė „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka. Kalbėdamas apie bekontakčių kortelių saugumą „Swedbank“ paminėjo, kad jose bus įdiegta tokia pat apsauga nuo sukčiavimo, kaip ir įprastose mokėjimo kortelėse. „Atliekant mokėjimo operaciją vartotojo duomenys bus saugiai perduodami į skaitytuvą. Siekiant užtikrinti saugumą, kartais skaitytuvas paprašys įvesti PIN kodą net atliekant bekontaktį mokėjimą, kurio suma bus mažesnė nei 10 eurų. Tai papildomas saugumo sprendimas, užtikrinantis, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas“, – kalbėjo R. Strauka.

Mokėjimas per klaidą dukart – mitas

„Swedbank“ atstovas tikino, kad net jei bankas imasi ir visų galimų saugumo priemonių, atidus turi būti ir pats žmogus. Pastebėjus, kad kortelė dingo, ją, kaip ir įprastas korteles, reikia nedelsiant blokuoti. Taip pat pašnekovas paminėjo ir vieną gajausių apie bekontaktes korteles sklandančių mitų – riziką už tą pačią prekę permokėti kelis kartus. Neretai kalbama apie tai, jog netyčia pridėjus kortelę prie skaitytuvo dar kartą, įvyksta dar viena transakcija. „Swedbank“ atstovas tikino, kad bekontaktėse kortelėse yra įdiegtas saugumo mechanizmas, kuris užtikrins, kad ta pati suma nebūtų nuskaityta kelis kartus. Paklaustas apie gandus, kad naudojantis tokiu atsiskaitymu būdu egzistuoja galimybė pavogti duomenis per atstumą, „Swedbank“ atstovas tikino, kad atliekant bekontaktį mokėjimą duomenys saugiai perduodami iš kortelės į terminalą.

Banko administracija mano mano, kad tai – įsilaužėlių rankų darbas.

„Metallinvestbank” banko administracija pasiskundė teisėsaugos organams apie 677 milijonų rublių išnykimą iš kredito įstaigos sąskaitų. Labiau ai tikėtina, kad kalba eina apie įsilaužėlių ataką.

Nuotoliniu būdu įsilaužus į sistemos banko sistemą, kibersukčiai pervedė pinigus į savo kontroliuojamas sąskaitas, skirtas pinigų išgryninimui. Taip teigia, „RIA Novosti” šaltiniai teisėsaugoje.
Pagal šį faktą iškelta baudžiamoji bylą pagal straipsnį „vagystė”. Nors sostinės banko spaudos tarnyba nurodė iš kokio banko padalinio ir kokią sumą nušvilpė hakeriai.

Pernai Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė tarptautinės nusikalstamos grupuotės, kuri buvo paruošusi masinę įsilaužimo ataką į didžiausius Rusijos bankus. Preliminariai nustatytą, kad nusikaltėliai ruošė 1,5 milijardų rublių grobį ( apie 13 – 15 milijonų eurų ).

Vasario pradžioje Rusijos Vidaus reikalų ministerijos specialiasu padalinio „K” specialistai paskelbė apie visos šalies bankų sistemai gresiantį pavojų. Sukčiai kėsinosi vogti pinigus iš beveik visų Rusijos bankų.