Novosibirske įsikūrusio geologijos instituto mokslininkai išsiaiškino Baikalo istoriją ir nustatė, kokia bus jo geologinė ateitis, pranešė Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus leidinys „Nauka v Sibiri“.

„Žemės plutoje, pačiame Eurazijos viduryje, yra didžiulis lūžis – Baikalo riftinė zona.

Palaipsniui jis plečiasi ir, jeigu nepasikeis geodinaminė padėtis, po 20 mln. metų didžiausias žemynas vėl skils į dvi dalis, o Baikalo vietoje atsiras naujas vandenynas“, – sakoma pranešime.

V. S. Sobolevo geologijos ir mineralogijos instituto mokslininkų Sergejaus Krivonogovo ir Inonos Safonovos darbo rezultatai skelbiami specialiame mokslo žurnalo „Gondwana Research“ numeryje.

Geologai pirmą kartą nuodugniai išstudijavo atskiras Baikalo riftinės zonos dalis, o pastarieji apibendrinimai buvo padaryti tik dėl centrinės šio regiono zonos – paties Baikalo ežero duburio.

Mokslininkai nustatė, kad dar iki Baikalo ežero atsiradimo, mezozojuje (prieš 100–70 mln. metų), čia taip pat egzistavo lūžių sistema.

Kelias dešimtis milijonų metų, iki antrosios neogeno pusės, Baikalo riftinė zona evoliucionavo gana ramiai, bet paskui tektoniniai judesiai labai paspartėjo: ėmė greit kilti kalnai ir smegti duburiai, susiformavo alpinio tipo reljefas.

Prie šių procesų labai prisidėjo ledynmečiai, kurių pirmasis vyko maždaug prieš 700 tūkst. metų, o paskutinis – prieš 110–12 tūkst. metų.

Mokslininkai pažymi, kad kalnai aplink Baikalą toliau auga, maždaug po 5–6 mm per metus, o duburiai pagilėja po 3–4 milimetrus.