Rašau Jums antrąjį atvirą laišką todėl, kad Jūs, simboliškai mano paliktas po „pamokų“, neatlikote užduoties, o gal ir nenorėjote suprasti tų Seimo Statuto skirsnių apie tikrąsias Seimo nario teises, pareigas ir veiklą.

Dar ir dar kartą giliai išstudijavusi Jūsų tekstus internetinėje erdvėje ir kitoje spaudoje, susijusius su Jūsų, kaip Seimo nario veikla, priėjau išvadą, kad per šią kadenciją, o ir per kitas dvi, nuoširdžiai ir profesionaliai darbavotės Kaimo reikalų komitete, rengėte strateginius žemės ūkio plėtros dokumentus, tuo palengvindamas savo, kaip stambaus ūkininko ir kitų Lietuvos žemdirbių augintojų dalią.

Pakanka tik paskaityti Jūsų kreipimąsi į Lietuvos ūkininkus ir jų šeimas prašant Jus reitinguoti daugiamandatiniame kandidatų į Seimą sąraše, arba rugsėjo 15 dieną Kaune Žemės ūkio rūmuose surengtoje diskusijoje „Lietuvos žemės ūkio ir plėtros politika“, kur Jūs aktyviai dalyvavote ir kur Jūsų išsakytas mintis labai palaikė garsus apžvalgininkas R. Valatka – tampa aišku, kam tarnavote per visą praėjusią kadenciją.

Netgi Jūsų pateiktas įvaizdis įvairiose nuotraukose byloja apie Jūsų susitapatinimą su Seimo nariu, atstovaujančiu kaimui ir tiktai kaimui (Pvz. viename iš rinkiminės reklamos puslapyje „Kauno dienoje“ Jūs stovite su būriu jaunimo morkų lauke, rankoje laikydamas šių skanių daržovių ryšulėlį, kitur – su savo tradiciniu baltuoju avinėliu ant rankų ir kt).
Gerbiamas Kazy, man kaip Petrašiūnų apygardoje gimusiai, augusiai, mokyklą baigusiai, Palemono mokykloje ilgus metus dirbusiai, dar ir dar kartą labai apmaudu ir nesuprantama, kodėl Jums Petrašiūnų rinkiminės apygardos geranoriškų, patiklių rinkėjų balsai, tiksliau jų medžiojimas yra tarsi tramplinas į Seimo nario kėdę, kurioje sėdėdamas ir toliau atstovausite kaimo reikalus?!

Man ne vis tiek, kad Jūs daugelį metų visus labdaringus darbus, kultūrinių ir bendruomenių centrų renginių globą (mecenavimą), vaišinimą kepta aviena Rotušės aikštėje, eglaičių dovanojimą Kalėdų šventėms, materialinę pagalbą „Caritas“ valgyklai deklaruojate kaip esminius Seimo nario nuveiktus darbus savo apygardai ir miestui.

Žavėdamasi Jūsų dosnia širdimi ir atjauta vargstantiems ir nepriteklių kamuojamėms tiek apygardos bei Kauno žmonėms, vienok atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad, visi labdaringi ir globėjiški darbai neįrašyti į Jūsų, kaip Seimo nario pareigas.

O kur Jūsų parengtos, strategiškai solidžios koncepcijos Petrašiūnų apygardos atskirų apleistų pramoninių mikrorajonų plėtros politikai?

Pagaliau kiek galima kalbėti apie tokius seniai ne Jūsų vieno, bet ir grupės atsakingų žmonių pastangas įkuriant LEZ, „Žalgirio“arenos projektavimo darbus.

Jūsų apygardos rinkėjus reikėjo informuoti, kokius strategiškai svarbius dokumentus Jūs, būdamas Seimo nariu, parengėte Kauno miesto žmonių gerovei per paskutinę kadenciją.
Malonu, jog pirmame laiške, mano pakritikuotas, Jūs liovėtės vardinti Jums niekada nepriklausiusius Kauno savivaldybės atliekamus darbus.

Drįstu abejoti Jūsų mušimusi į krūtinę, kad Kaunui ir Lietuvai jaučiate ypatingą atsakomybę. Lietuvai – sutinku, nes daug dirbate kaip Seimo narys Kaimo reikalų komitete, finansiškai remiate kai kurias sritis ( kultūros, socialines).

Kaunui, išskyrus mecenavimą, labdarą ir švietėjišką veiklą, jokių kitų strateginių dokumentų, privalomų parengti pagal Jūsų užimamas pareigas, nepateikėte.

Jūs su savo mielais, nuoširdžiais ir ištikimais rinkėjais, kurių nemaža dalis yra pagyvenę ir esantys ant skurdo ribos, mažas pensijas gaunantys žmonės, paskirdamas per kadenciją vieną kitą šimtuką eurų išvykoms, renginiams, labdarai, elgiatės kaip koks geraširdis dvarininkas, o ne tikrasis Seimo narys.

Ar niekada nesusimąstėte, kad teikdamas materialinę pagalbą apygardos bendruomenių centrams, užuot galėjęs seniai inicijuoti ir pateikti Seimui bendruomenių įstatymą, kurio taip visi laukėme, tokiu savo elgesiu rinkėjų sąmonėje skiepijate klaidingą, net demokratijos plėtrai žalingą supratimą apie tikrąsias Seimo nario teises, pareigas ir veiklą.
Taip elgdamasis, per daugelį metų būdamas Seimo nario kėdėje, Jūs neugdėte savo rinkėjų aukštą politinę kultūrą, neįtraukėte jų į Seimui teikiamų dokumentų rengimą, kad ne tik kaime, bet ir miesto apygardoje žmonėms būtų sukurtos darbo vietos, pritrauktos investicijos į pusiau merdinčių įmonių atgaivinimą ar pertvarkymą. Taip ir toliau Jūsų apygardos Petrašiūnų ir Palemono gyvenvietės neturi ir vargu kada turės gerai įrengtus laisvalaikio centrus su plačia įvairių užimtumų gama tiek suaugusiems, tiek jaunimui.
Aš, kaip neabejinga savo gimtajam miestui gyventoja, jaučių pilietinę pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas – LR Seimą, ar Konstitucinį Teismą, VRK su pasiūlymu, jog būtina papildyti LR Seimo statutą teiginiu, kad, konkrečioje apygardoje išrinktam Seimo nariui, būtų draudžiama teikti toje teritorijoje materialinę paramą kultūriniams renginiams, labdarai, būti įvairių renginių globėju.

Tokie Seimo nario veiksmai (iš pažiūros labai įspūdingi) tačiau neįeinantys į Seimo Statute numatytas pareigas, iškraipo rinkėjų supratimą apie tikrąją Seimo nario misiją – įstatymų rengimą, poįstatyminių aktų tobulinimą, ir tolesnį domėjimąsi kaip jie įgyvendinami.
Bet kurios rūšies mecenavimas, teikiama labdara Seimo nario rinkiminėje apygardoje laikytini kaip rinkėjų papirkinėjimas.

Manau, jog be kuris Seimo narys, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, turintys materialinių gėrybių perteklių, gali juo pasidalinti bet kurioje kitoje apygardoje ar kitame mieste bei kaime. Tai būtų etiška, skaidru ir kilnu.

Kadangi Jums numatytos Žemės ūkio ministro pareigos ir Jūs jau pakliuvote į Seimą pagal sąrašą, linkiu Jums sėkmingai darbuotis Lietuvos kaimo žmonių labui.
Pagarbiai – profesorė, socialinių mokslų daktarė Irena Leliūgienė

Nuoširdžiai ir su viltimi, kad pasitaisysite – Prof. Dr. Irena Leliūgienė, Jūsų apygardos žemietė, Tarptautinės bendruomenių ir kaimynystės centrų federacijos narė.

Socialiniame tinkle jis parašė atvirą laišką politikams. Laiško turiniu dalinamės ir mes.

„Šiandien prieš skrydį pavarčiau priešrinkiminę agitaciją ir supratau, kad trokštu parašyti atvirą laišką mūsų politikams. Visiems.

Mieli politikai, Visus tuos baseinus, darželius, naujus butus Lazdynuose, padidintas išmokas ir pensijas bei sumažintas šilumos kainas ir amžiną kovą su korupcija susikiškit į vieną vietą.

Pirmiausiai todėl, kad ne Seimas stato infrastruktūros objektus konkrečiame vieno miesto rajone. O dar labiau todėl, kad jūs visi jau 25 metus statot, didinat, mažinat ir kovojat, ir kuo labiau jūs visa tai darot, tuo blogiau jums sekasi. Tiksliau, didesnė dalis gerbūvio augimo vyko ne jūsų pastangų dėka, o nepaisant jų.

Noriu jums ir visiems rinkėjams paaiškinti vieną dalyką. Tokia šalis kaip, pavyzdžiui, vienas iš aukščiausio pragyvenimo etalonų, Danija, tapo tokia ne todėl, kad ten ėmė ir stebuklingai pastatė daug darželių, baseinų, naujų butų ir nutiesė daug gražių kelių. Ne, tikrai ne todėl. O todėl, kad Danijoje buvo galingai investuojama į žmogiškąjį kapitalą. Kai šalyje gyvena išsilavinę ir protingi žmonės, darželiai, keliai, gražūs namai ir kiti dalykai atsiranda savaime, be jokių ypatingų pažadų ir makaronų kabinimo rinkėjams.

Manrods, jau buvo pakankamai laiko suprasti, kad kapitalizmas ir Vakarai – tai ne milijonas banke ir naujausias limuzinas didelio namo kieme. Tai kritinis mąstymas, gebėjimas skirti faktą nuo nuomonės, mokymasis visą gyvenimą ir pastovi konkurencija, kurios metu iškyla tik geriausi, o ne tie, kas priklauso savai genčiai ar draugų ratui.

Tarkim, mes galim sakyti, kad mums viskas tinka taip, kaip yra dabar, bet pamirštame, kad šiuo metu sprendžiama ateitis tų vaikų, kurie tuoj eis į mokyklą ir pradės formuotis kaip asmenybės ir būsimi profesionalai.

Su tokia klaikia švietimo sistema mes juos pasmerkiame dirbti čikenfaktoriuose arba būti be gailesčio nušluotais milijonų vaikų iš Azijos, kurie iš kailio neriasi konkuruodami ir dirbdami visiškai kitame lygyje.

Nustokit kalbėti apie pašalpas ir meluoti apie galimybes padidinti pensijas. Ekonomikos struktūra yra tokia, kad ir esamoms pensijoms išmokėti turim pastoviai skolintis ir didinti biudžeto skylę ir reikalai tik blogėja, nenustebkit jei po kelių metų paskui „Coca Colą“ išvažiuos „Barclays“ ir „Western Union“.

Kuo jūs daugiau kalbat apie kovą su emigraciją, tuo labiau kyla noras išvažiuoti net man, pribaigtam patriotui ir entuziastui, kuris mano, jog viską dar galim pakeisti. Nustokit taukšti apie mažus dalykus, mums tų makaronų užtenka, prisiklausėm.

Pradėkit diskusiją apie tai, ko mums reikia, kad taptume geresne visuomene. Ką mes turime daryti, kad mūsų vaikai galėtų kaip lygiaverčiai dalyvauti ateities globalioje darbo ir idėjų rinkoje. Kaip mes užtikrinsime tos geresnės visuomenės saugumą, kaip karinį, taip ir ekonominį, socialinį ir psichologinį? Pradėkim diskusiją, koks turi būti Lietuvos konkurencinis pranašumas, kur mūsų diferenciacijos taškai toje pasaulio ekonomikoje, kuri bus po 10, 15, 20 metų.

Tai, kad mes maža šalis, nėra pasiteisinimas – tai ir pranašumas, ir realybė, kurioje kai kuriose srityse turim stengtis dar labiau.

Pradėkime planuoti didelius dalykus, nes siekiant aukštai, maži dalykai atsiras savaime.

O tuos visus savo baseinus, darželius, naujus butus Lazdynuose, padidintas išmokas ir pensijas bei sumažintas šilumos kainas ir amžiną kovą su korupcija susikiškit į vieną vietą….”