Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?

Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.

Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.

Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja. Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.

Mokesčiai

H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.

H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.

Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.

Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.

Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Darbo vietų kūrimas

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama kitoms šalims – Meksikai ar Kinijai.

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.

Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.

H.Clinton darbo vietų kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujančiąją energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.

Imigracija

Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.

Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.

H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.

Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimo tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.

Užsienio politika

Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.

Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.

Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.

H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione. Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.

Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.

Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.

Pabėgėliai

D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.

Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.

Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.

Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.

Klimato kaita

Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos pozicija. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.

Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.

Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria apinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.

Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Neoficialiomis BNS žiniomis, socialdemokratams naujoje vyriausybėje tektų socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ir užsienio reikalų ministrų portfeliai. Kol kas kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministro postą galėtų užimti socialdemokratas Linas Linkevičius, kuris turi didelį prezidentės Dalios Grybauskaitės palankumą.

Šiuo metu ministerijų yra 14, bet ateityje Energetikos ministeriją valstiečiai žalieji ketina prijungti prie Ūkio: konservatoriai šią ministeriją buvo atskyrę.

Valstiečiai žalieji taip pat deleguos savo premjerą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininko pozicija irgi priklausys valstiečiams žaliesiems. Socdemai galės pretenduoti į 2 Seimo pirmininko pavaduotojus, vienas jų gali būti ruošiamas socdemų lyderiui Algirdui Butkevičiui.

„Šitame etape mes neradome problemų, kurios galėtų sustabdyti derybas“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Pasak Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, šiuo metu sutarta:

– Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti 6 mėnesiams (socialdemokratai ne itin tam pritaria);

– Norima atidėti visą socialinį modelį (tai nėra visiškai išspręstas klausimas);

– Mažinti Seimo narių skaičių (konkretus skaičius neaptartas);

– Seimo rinkimus perkelti iš rudens į pavasarį;

– Įteisinti dvigubą pilietybę;

– Socdemai į ministrus deleguos 3 ministrus, valstiečiai žalieji – 11;

– Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius mažės nuo 6 iki 4;

– Seime nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bus atskirtas Kultūros komitetas; Informacinės visuomenės plėtros komitetas bus jungiamas su Ekonomikos komitetu;

– Energetikos ir Ūkio ministerijos taps viena ministerija;

– Valstiečiai žalieji pretenduoja į Švietimo ir mokslo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Finansų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją;

– Seimo Audito komitetui vadovaus opozicijos atstovas.

Pasirašydami koalicijos susitarimą socialdemokratai ketina atsiriboti nuo kai kurių klausimų, kuriems akivaizdžiai nepritaria: socdemai nepritars naujoms pagalbinio apvaisinimo iniciatyvoms, kurios prieštarauja gana liberaliam priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, taip pat pasilieka teisę į atskirą nuomonę įvairiais žmogaus teisių klausimais.

Pirmadienio susitikime nekalbėta apie alkoholio prekybos monopolio įtvirtinimą, nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis teigė, kad šiuo klausimu bus bandoma keisti Konstituciją. Tiesa, kadangi Konstitucijos keitimo procesas nelengvas, R. Karbauskis jau anksčiau neatmetė galimybės tokiu atveju atsirastų specializuotos, bet privačios alkoholio parduotuvės.

Socdemai su valstiečiais nelabai sutaria dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, socdemai laikosi skeptiškos nuomonės. A. Butkevičiaus vadovaujamai derybinei grupei ne itin prie širdies ir ministerijų iškėlimas į Kauną, mat prie ministerijų paprastai veikia ne vieną pavaldi institucija.

DELFI primena, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus, tačiau jau pakvietė į frakciją jungtis keletą nepriklausomų išrinktų parlamentarų. Socialdemokratai naujame Seime turės 17 vietų.

Pasak V. Katkaus, ne visai tikslu kalbėti apie besiartinančią naują krizę, nes senoji vis dar nesibaigusi, tik naujų paskolų pagalba nustumta 10 metų.

„Prieš mėnesį Jungtinių Tautų (JT) ekonomikos ekspertai paskelbė ataskaitą apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta trečias finansinės krizės etapas. Pirmuoju etapu įvardijamas JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas 2007-aisiais, antruoju – ES vyriausybių skolų krizė.

Kadangi tai – finansinė krizė, ji yra susijusi su bankiniu sektoriumi, didėjančiu paskolų portfeliu ir tame paskolų portfelyje didėjančiomis blogomis paskolomis. Pagal JT ataskaitą, šiuo metu skolos visame pasaulyje sudaro apie 152 trln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 200 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos skola, pavyzdžiui, palyginti su BVP, sudaro tik 40 proc. Tačiau nuo 2007 m. pirmojo krizės etapo skolų pasaulyje padaugėjo 30 proc. – jos auga, niekur nedingo“, – kalba finansų analitikas.

Akys krypsta į Aziją ir Italiją

DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad Baltijos šalys su valstybių skolomis susitvarkė neblogai, tačiau augantis kitų šalių skolos lygis gali būti naujo krizės smūgio priežastis. Nuosmukį taip pat gali lemti finansinio sektoriaus problemos arba geopolitinė įtampa. Jei geopolitinė įtampa labai smarkiai padidėtų, J. Rojakos teigimu, įvykiai galėtų imti klostytis panašiai, kaip prieš 2008-ųjų finansų krizę.

„Labai dažnai krizės nustatomos tik tada, kai jos jau įvyksta. Šiuo metu nerimo židinių yra labai daug, bet drąsiai sakyti, kad yra susiformavęs grėsmingas burbulas atskiruose sektoriuose arba veiklose, negalima.

Tačiau dirgiklių, kurie galėtų tai paskatinti, esama.  Tai – pertvarka JAV, pagrindinėse euro zonos šalyse (netrukus rinkimai ir Vokietijoje, Prancūzijoje), „Bexitas“. Tad netikėtų padarinių, kurie ir gali būti tas lakmuso popierėlis, gali būti ne vienas. Nors kol kas rinkose yra daugiau prastesnių lūkesčių, nei panikos“, – teigia J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad atskiruose regionuose ir šalyse blogųjų paskolų dalies rodikliai yra labai problemiški, o kai kur gali būti netgi fatališki, turint mintyje kitas dideles jų finansines problemas.

„Skaičiuojama, kad Kinijoje blogosios paskolos yra maždaug 15-16 proc. BVP dydžio, Indijoje – apie 10 proc. Arčiau mūsų yra viena labai problemiška šalis, kurioje blogosios paskolos sudaro apie 20 proc. BVP, tai – Italija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nėra svarbu, tačiau reikia pridėti tai, kad Italijos vyriausybės paskolos dydis yra trečias pagal dydį pasaulyje ir sudaro apie 2,5 trln. eurų“, – kalba V. Katkus.

Pasak jo, jei krizė ištiktų Italijoje, ji persimestų į kitas šalis, o tai gali pradėti vykti gruodžio mėnesį. Gruodį Italijoje yra numatytas konstitucinis referendumas, ir jei vyriausybė jį pralaimėtų, ateitų nauja, kuri sako skelbsianti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos.

„Ji jį skelbs ar neskelbs, išeis ar neišeis, bet tikrai išgąsdins investuotojus. Tačiau, nepasisekus gruodžio mėnesį vyksiančiam referendumui, politinė krizė peraugtų į finansinę, persimestų į silpną bankinį Vokietijos sektorių, pasiektų ir Lietuvą“, – aiškina finansų analitikas.

Krizės poveikio Lietuvai išvengti nepavyks

Baltijos šalys yra nedidelės ir atviros, tad krizės poveikio išvengti nepavyks, tikina J. Rojaka. Tačiau didelis dabartinės ir prieš tai buvusios situacijos skirtumas, pasak ekonomistės, yra tai, kad per buvusią krizę dar turėjome litą.

„Todėl pradėjo labai didėti palūkanų normos, ir tai apsunkino gyvenimą daugeliui įmonių ir gyventojų. Dabar šio situaciją galinčio apsunkinti aspekto nebėra, ir tai jau yra gerai. Antra, mūsų biudžeto, einamosios sąskaitos deficitai yra pakankamai subalansuoti.

Šiuo atžvilgiu mes atrodome stipriau, bet tai nereiškia, kad esame izoliuoti ir pakankamai užsigrūdinę tam, kad nepajustume neigiamų padarinių. Mūsų ekonomikos augimo variklis iš esmės turėtų būti eksportas ir atvirumas, tačiau, jei nerimas apima mūsų pagrindinius partnerius, tikėtis kažkokio proveržio eksporte ir investicijose būtų naivu“, – kalba J. Rojaka.

V. Katkus tikina, kad, kalbant apie Lietuvą, krizės sąvokos kol kas naudoti neverta, tačiau apie didelį augimo sulėtėjimą – taip.

„Beveik visi komerciniai bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija augimo prognozes praeitą mėnesį sumažino beveik trečdaliu, palyginti su metų pradžioje prognozuotu augimu. Augimas šiais metais gali siekti maždaug 2,3 proc., ir tai reiškia, kad visas augimas jau įvyko pirmąjį pusmetį.

Kitais metais numatomas 2,5–2,7 proc. augimas. Smūgį jam, be minėtųjų sukrėtimų per bankus iš Italijos, dar suduos ir „Brexitas“. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos per artimiausius 14 mėnesių su „Brexitu“ susiję procesai turėtų atimti apie 0,3 proc. augimo (apie 120 mln. Eurų)“, – pažymi V. Katkus.

Smaugtis diržais nebereikės?

Lietuvą pasiekus 2008-ųjų krizei, teko gerokai susiveržti diržus, buvo karpomi atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Ekonomistai sako kol kas negalintys įvardyti, kokį kelią pasirinks vyriausybė, užklupus sunkumams, tačiau skausmingo diržų veržimosi scenarijaus nenumato, nors skolintis tektų.

„Be jokios abejonės, žmonėms tas krizės poveikis pasireikštų mažesnėmis pajamomis. Valstybė gautų mažiau pajamų, gamybinės įmonės ir valdžios sektorius susidurtų su deficitu, kurį reikėtų dengti. Kadangi sukauptų rezervų, kaip Estija,  mes neturime, tektų skolintis, ir skolą užkrauti tiek dirbantiems dabar, tiek kitoms kartoms – mūsų vaikams“, – sako J. Rojaka.

Savo ruožtu V. Katkus pažymi, kad 2008-ųjų nuopuolio scenarijaus kol kas svarstyti pakankamo pagrindo nėra. Be to, pasak pašnekovo, skolos ir jų aptarnavimo sąnaudos Lietuvai išaugtų ne taip smarkiai, kaip 2008 metais.

2008–2009, kaip primena J. Rojaka, tiek Latvija, tiek Lietuva pasirinko diržų veržimosi kelią. Tačiau skirtumas buvo tas, kad Latvija rinkosi skolinimąsi iš tarptautinių institucijų, o Lietuva – tarptautinėse rinkose.

„Galutiniame rezultate labai didelio skirtumo tarp pasirinktų kelių nėra. Galbūt Tarptautinio valiutos fondo įsikišimas Latvijos atveju šiek tiek ryžtingiau veikė link atskirų sektorių reformų. Ten diržų veržimasis vyko kiek kitaip – ne vien per pensijas, darbo užmokesčius, valdžios sektorių, bet ir per mokestinę sistemą. Latvijoje buvo padidinti kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, tačiau mainais į tai pinigus jie gavo pigiau.

Mūsų įsiskolinimas augo kaip ant mielių dėl to, kad mes pačiu nepalankiausiu metu skolinomės finansų rinkose, bet mums tai leido patiems pasirinkti finansinio drausmingumo priemones“, – kalba R. Rojaka.

Bet netikros naujienos – tai ne vienintelis dalykas, kuris egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Populiariausiame pasaulio socialiniame tinkle pilna ir netikrų, neegzistuojančių žmonių paskyrų, dėl kurių pobūdžio ir paskirties tikrieji vartotojai savo platinamos informacijos kiekį ir pobūdį turėtų kiek įmanoma labiau riboti. Ypatingai reikėtų vengti dalijimosi tokia informacija:

Paso ar vairuotojo pažymėjimo nuotraukos

Žmonės turi silpnybę socialiniame tinkle skelbti, kad jie gyvena gerai. Jeigu per „Facebook“ nepraneši apie atostogas (žinoma, su nuotraukomis) – vadinasi, neatostogavai. Jei neparodysi savo vairuotojo pažymėjimo nuotraukos – vadinasi, taip ir neišmokai vairuoti. Bent jau tokios mintys gali suktis kai kurių žmonių galvose. Bet, žinant, kad nebūtinai visi jūsų draugai per „Facebook“ yra tikri draugai gyvenime, saugiau būtų to nedaryti: pažymėjimą ar pasą nėra labai sudėtinga padirbti, o tapatybės vagystės – labai dažnas ir daug žalos galintis padaryti nusikaltimas.

Atostogų planai

Problemų galite prisidaryti ne tik platindami savo paso ar vairuotojo pažymėjimo skaičius, bet ir atostogų planus. Jeigu netikrų paskyrų prižiūrėtojai užmatys, kad su jais pasidalinote informacija apie tai, kad po poros savaičių ketinate vykti kur nors į Naująją Zelandiją, pasekmės gali būti liūdnos. Plėšikai aiškiai žinos, kada jūsų nebus namie ir gali nuspręsti jus aplankyti – ir nesvarbu, kad paprašėte kaimynų kas porą dienų užsukti pamaitinti katiną.

Banko informacija

Virtualiems vagims, taip ir tykantiems įkišti savo purviną leteną į svetimą kišenę, nepakanka vien atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko filialo kodo. Bet tokių duomenų paviešinimas draugo „Facebook“ paskyroje nėra pati geriausia idėja. Programišiai gali išsiaiškinti ir kitą informaciją, reikalingą norint prieiti prie jūsų sąskaitos. Leidinys „Time Money“ skelbė, kad esama žmonių, kurie per „Facebook“ ar „Instagram“ giriasi net ir savo atlyginimu. Apie tokius galima pasakyti tik tiek, kad kvailį (ir jo darbdavį) ir bažnyčioje muša…

Laimingi loterijos bilietai

Perte (Australija) gyvenanti Chantelle buvo be galo laiminga, kai žirgų lenktynėse laimėjo 825 dolerius. Tokia laiminga, kad į „Facebook“ įdėjo asmenukę su laimingu bilietu. Deja, bilieto brūkšninis kodas buvo nufotografuotas pakankamai kokybiškai, kad kažkuris iš jos virtualių „draugų“ tą kodą nuskenuotų ir pirmesnis suskubtų atsiimti išmokos.

Namų adresas

Nepatikėsite, bet internete yra begalės žmonių, kurie noriai dalijasi savo namų adresu. Žinoma, tai nėra taip pavojinga, kaip atskleisti savo paso numerį, bet ir šiuos duomenis galima panaudoti prieš jus. Tad ir į savo adreso nuslėpimą reikėtų vertinti pakankamai rimtai. Geriausia, kas gali nutikti jį parodžius visam pasauliui – tai eilės tiesioginės rinkodaros vadybininkų prie jūsų durų.

Bet kokia informacija apie savo vaikus

Savo paskyros sienoje matyti nesibaigiantį draugų vaikų nuotraukų srautą gali būti erzinantis dalykas. Bet jei esate tas draugas, kuris fotografuoja savo vaikus ir juos rodo internetu, susimąstyti reikėtų ne tik apie savo draugų požiūrį, bet ir apie saugumą. Pažiūrėkite į savo paskyros privatumo nuostatas – ar tikrai norite, kad jūsų vaikų nuotraukas žiūrinėtų bet koks nepažįstamas žmogus?

Nusiskundimai dėl darbo ar vadovo

Tokio dalyko tikriausiai net ir sakyti nereikėtų, tačiau pasakojimai apie žmones, kurie neteko darbo dėl to, jog viešai reiškė savo nepasitenkinimą darbu ar vadovu, niekaip nesibaigia. Tokiame skaidriame pasaulyje, kaip kad šiandieninis, kai kurias temas reikia palikti asmeniniam pokalbiui akis į akį. Savo darbo galite nekęsti, bet už jį mokamas atlyginimas juk nėra blogiausia kas gali nutikti, ar ne?

Nukopijuotas svetimų žinučių turinys

Tikriausiai esate su tokiais pranešimais susidūrę – „Facebook“ tinkle kartkartėmis galima sutikti žinučių apie tai, kad „Facebook“ bus apmokestintas, kad plinta koks nors virusas arba kad ištiks nelaimė, jeigu tos žinutės nenukopijuosi ir neišplatinsi kaip asmeninės. Iš pirmo žvilgsnio tai yra nekalti pranešimai, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad juos paskleidė kokios nors rinkodaros kompanijos arba programišiai, taip platinantys „phishing“ tipo atakoms naudingą informaciją. Ir net jeigu žinutės turinys nėra žalingas tiesiogiai, tokios žinutės labai erzina.

Studento pažymėjimo nuotraukos

Įstojote į universitetą? Puiku! Tėvus ir draugus tokia informacija tikrai gali nudžiuginti. Bet jeigu apie tai skelbsite viešai rodydami savo studento pažymėjimą, tai „Facebook“ pamėgę nusikaltėliai sužinos jūsų vardą, išvaizdą ir vietą, kur praleisite didelę dalį savo laiko. Geriausiu atveju jūsų atžvilgiu gali būti bandoma „prasukti“ kokį nors sukčiavimo planelį.

Poryt 9 val. vakare važiuosiu į kiną žiūrėti „Pjūklo keteros“!

Smagu, kad turite laiko pramogoms. Bet būkite protingi – neskelbkite, kur ketinate būti konkrečiu laiku. Taip pat sėkmingai galėtumėte įsijungti GPS sekiklį, nusikaltėliams parodantį jūsų buvimo vietą. Dėl tos pačios priežasties venkite „tagintis“ įvairiose vietose, ypač – dažniau lankomose. Jums nebūtinai geros ateities linkintys žmonės pagal pažymėtas vietas gali sudaryti elgesio modelį.

Intymios asmeninės nuotraukos

Kad ir kokie griežti būtų „Facebook“ paskyros privatumo nustatymai, bet kada gali nutikti blogų dalykų – pavyzdžiui, piktavaliai žmonės gaus prieigą prie jūsų paskyros. O tada jūsų intymias nuotraukas pamatys žmonės, kurie niekada neturėjo jų matyti. Ir blogiausia, kas gali nutikti – šios nuotraukos gali išplisti tiek, kad jas pamatys ir tėvai, ir draugai, ir kolegos.

Mirštantiems pamažu, dažnai galima išskirti paskutiniąją mirties stadiją, kai gesimas, atrodo, paspartėja.

Viskas, kas atsiduria už įvykių horizonto, lieka ten, kur veikia kitokie fizikos dėsniai. Mirštantiems pamažu, dažnai galima išskirti paskutiniąją mirties stadiją, kai gesimas, atrodo, paspartėja – vadinamasis „aktyvus mirimas“, pasakoja Hallenbeckas. Šioje stadijoje žmonės praranda savo jausmus ir norus, ir tai vyksta tam tikra tvarka. Iš pradžių, pasak Hallenbecko, dingsta alkis, paskui kalba, paskui rega. Paskiausiai pasitraukia klausos ir lytėjimo pojūčiai.

Ar skauda mirti?
Į daugelį kamuojantį klausimą – ar mirti skauda? – vieningo atsakymo nėra. Margaret Campbell, Wayne valstijos universiteto (Detroitas, JAV) slaugymo profesorė, sako, jog kartais, kai pacientas labai susensta ir pamažu gęsta, fizinių kančių nepatiria. Tačiau yra būsenų, kai skausmas neišvengiamas. Visgi, sako Campbell, turinti kelių dešimtmečių mirštančiųjų slaugymo patirtį, net jei liga susijusi su skausmu, mirtis nebūtinai bus sunki, – ją galima palengvinti nuskausminamaisiais preparatais, kurie dažniausiai su savo užduotimi susitvarko.

Vadinamasis priešmirtinis karkimas tikriausiai irgi nėra skausmingas, sako gydytojai – tiesiog mirštantysis pasidaro pernelyg silpnas, kad galėtų ryti ir kosėti, ir jo kvėpavimas pasidaro gergždžiantis. Ir galiausiai, pažymi onkologas Davidas Huis, paskutiniosiomis dienomis ar valandomis daugelis žmonių praranda sąmonę ar ryšį su tikrove, smegenys panyra į būseną, artimą komai ir, galbūt, nesuvokia to, kas vyksta su kūnu. Pasak Kalifornijos universiteto Los Andžele Smegenų pažeidimų tyrimo centro direktoriaus Davido Hovda’o, daugelio mirštančiųjų smegenys ima „aukoti“ tas savo dalis, kurios nėra būtinos išgyvenimui. Mirštant, kai kurie smegenyse vykstantys procesai, atvirkščiai, paaštrėja. Tarp tokių procesų – regos sistemos darbas. Būtent tada žmonės ima „regėti šviesą“, paaiškina mokslininkas. Be to, sustojus širdžiai atsirandantis deguonies trūkumas (hipoksija), gali sukelti dezorientaciją, sumišimą ar haliucinacijas, o neurocheminės medžiagos gali sukelti ramybės jausmą. Daugelio mirštančiųjų smegenys „aukoja“ tas smegenų sritis, kurios nėra būtinos išgyvenimui Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad smegenų reakcija į artėjančią mirtį kai kuriems žmonėms sukelia pojūčių paaštrėjimą. Eksperimentuodami su žiurkėmis, mokslininkai pastebėjo, kad 30 sekundžių po širdies sustojimo, tai yra prieš pat smegenų mirtį, neurocheminių medžiagų lygis gyvūnų smegenyse staigiai išauga. Buvo žinoma, kad neuronai kuria impulsus ir po mirties, tačiau šiuo atveju viskas buvo kitaip – neuronai išskyrė naujas medžiagas ir pernelyg dideliais kiekiais.

Elektroencefalogramoje matomas staigus įvairių dažnių bangų svyravimų augimas, o taip pat smegenų dalių elektrinių signalų susiderinimas.

Mičigano universiteto mokslininkai, kartodami eksperimentą su žiurkėmis, sugebėjo nustatyti, kad po mirties įvairios smegenų dalys iš esmės sinchronizuojasi – elektroencefalogramoje matomas staigus įvairių dažnių bangų svyravimų augimas, o taip pat smegenų dalių elektrinių signalų susiderinimas. Kitaip tariant, įvairios smegenų dalys priešmirtinėje būsenoje „dirbo petys petin“, ir šis aktyvumas buvo netgi didesnis už įprastą visiškai sąmoningų gyvūnų smegenų veiklos aktyvumą. Šie duomenys sutampa su daugelio žmonių, pergyvenusių širdies priepuolius, pasakojimais apie būnant be sąmonės, įgytą neįtikėtiną patirtį: jie regėjo šviesą, o pojūčiai buvo „tikresni už tikrus“.

Dar vienas bendras prie mirties slenksčio esančių žmonių išgyvenimas, tęsia Kerras, – sapnai. Remiantis viename Niujorko valstijoje esančiame hospise atlikta apklausa, didžioji dauguma mirštančiųjų – 88% – matė nors vieną sapną ar vaizdinį, ir tik pusė iš jų nutiko miegant. Beveik visi pacientai pabrėžė, kad sapnai buvo ne tokie kaip įprastai, – jie buvo labai „aiškūs“, realistiški ir tokie stiprūs, kad tęsėsi ir prabudus. Didelė dalis – 72% – ligonių matė sapnus apie susitikimą su jau mirusiais artimais draugais, giminaičiais ir netgi naminiais gyvūnais; 59% matė, kaip rengiasi į kažkokią kelionę; 28% prisiminė svarbius pragyvento gyvenimo įvykius. Tyrėjai pažymi, kad dažniausiai jų pacientų sapnai būna raminantys ir pozityvūs, ir tokiomis savybėmis dažniau pasižymėjo sapnai, kuriuose dalyvavo mirę artimieji. Gydytojų nuomone, tokie sapnai padeda mirštantiesiems susidoroti su mirties baime.

Paskutiniosiomis valandomis, kai žmogus jau nustoja valgyti, gerti ir silpsta rega, dauguma mirštančiųjų užsimerkia ir atrodo miegantys. Kas vyksta paskui, lieka svarstymų lygyje – mirštantysis to jau nepapasakos. Hallenbeckas iš Stanfordo kalba apie paskutines valandas ir minutes, kaip apie jūros bangavimą: „Niekada nežinote, kurioje bangos vietoje pradėjote kilimą. Jos vis aukštėja, aukštėja ir nuneša žmogų jūron“.

Apie įtartinus pinigų pervedimus FNTT dažniausiai praneša kredito įstaigos.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus subjektus FNTT teikti informaciją apie įtartinas klientų pinigines operacijas. Šios operacijos išaiškinamos atidžiai stebint kliento veiklą, nustatant jo veiklai nebūdingus požymius.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko Sigito Šileikio teigimu, pernai gauta 480 pranešimų apie įtartinas operacijas, šiemet per 9 mėnesius – 373.

Remiantis šiais pranešimais, praėjusiais metais sustabdytas maždaug 9 mln. eurų pervedimas, iš jų apie 5,5 mln. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Operacijoms, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, taikoma automatizuota analizė, kitų operacijų atveju skaičiuojamas rizikos laipsnis, pateikiami rizikingiausių operacijų sąrašai.

„Gautų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius nemažėja. Ši informacija analizuojama ir perduodama pagal kompetenciją FNTT ikiteisminio tyrimo padaliniams ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, policijai, Valstybės saugumo departamentui. O daugiausia paklausimų dėl įtartinų operacijų pernai siuntėme į Latvijos tarnybas“, – sakė S. Šileikis.