Ir visai nenuostabu, kad visų keturių tipų aptiktos ląstelės tiesiogiai susijusios su imunine sistema. Būtent ši biomedicinos sritis ilgą laiką nenustoja mokslininkus džiuginti didžiausiais ir netikėčiausiais atradimais. Įdomumo dėlei, kone trečdalis medicinos ir fiziologijos Nobelio premijų yra pelnyta už atradimus tampriai arba tiesiogiai susijusius su imunine sistema.

Ar galime tikėtis Nobelio ir šįkart? Prognozuoti dar labai anksti, reikia daug tolimesnių tyrimų, nes dar net nežinoma atrastų ląstelių funkcija. Bet potencialo tikrai yra.

Ilgą laiką ląstelės buvo atskiriamos tik pagal mikroskopinį vaizdą. Vėliau išmokta jas charakterizuoti pagal ant ląstelės paviršiaus esančias molekules. O dabar taikomas dar modernesnis metodas –  vienos ląstelės genomikos tyrimai. Lyginamos pavienių ląstelių genų ekspresijos ypatybės ir pastebima, kad tai kas anksčiau buvo laikoma vieno tipo ląstele iš tikrųjų turi tiek skirtumų, kad jas privalu išskirti kaip atskiras ląsteles.

Tokiu būdu buvo išskirtos dviejų naujų tipų dendritinės ląstelės ir dviejų tipų monocitai. Monocitai už kraujagyslių ribų diferencijuojasi ir virsta makrofagais, o pastarieji yra ląstelės gebančios aktyviai surinkti ir suvirškinti bakterijas, žuvusių ląstelių liekanas ir kitas organizmui svetimas ir toksines daleles.

Tuo tarpu dendritinės ląstelės yra profesionalios kurjerės, kurios pristato virusus, bakterijas ar kitus organizmo įsibrovėlius specializuotoms imuninės sistemos ląstelėms, galinčioms tuos įsibrovėlius sunaikinti. Dar jos atlieka svarbų vaidmenį, naikinant vėžines ląsteles.

Tačiau visa tai – apie tradicines ir anksčiau žinotas šių ląstelių funkcijas. Neabejojama, kad naujai atrastos ląstelės pasižymi savitomis funkcijomis, tad sekantis etapas ir yra išsiaiškinti kokios tos funkcijos yra.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Science.

Jei dar pamenate, prieš keletą mėnesių medicinos pasaulį sudrebino šiokia tokia sensacija. Galima sakyti, jog tą kartą, žarnų pasaitai, nors  mokslininkams buvo žinomi ir anksčiau, buvo atrasti dar kartą. Detaliau patyrinėjus paaiškėjo, kad tai nebuvo atskiri fragmentiški dariniai, tarpusavyje neturintys nieko bendro. Tai -visiškai atskiras organas.

O dabar ir vėl nutiko šis tas panašaus. Ne, nebuvo atrastas dar vienas naujas organas, to jau tikriausiai būtų per daug.  Tačiau buvo atrasta iki šiol neįtarta esamo organo funkcija.

Kaip rodo Kalifornijos universiteto mokslininkų grupės tyrimų rezultatai, publikuoti žurnale „Nature”, plaučiai visą laiką turėjo dar vieną funkciją – jie gamina kraują. Tiksliau vieną iš kraujo komponentų – kraujo plokšteles (dar vadinamas trombocitais). Pagrindinė jų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Įsipjovus ar patyrus kitokią traumą, jos prilimpa prie sužalotų kraujagyslių sienelių, be to, sulimpa tarpusavyje ir suformuoja tarsi „kamštį” neleidžiantį toliau tekėti kraujui.

Ir tai dar ne viskas. Kartu buvo aptikti ir kamieninių ląstelių telkiniai, sudaryti iš ląstelių, kurios esant tam tikromis aplinkybėms, gali transformuotis į kraujo ląsteles.

Iki šiol kaulų čiulpai buvo laikomi pagrindiniu kamieninių ląstelių iš kurių formuojasi forminiai kraujo elementai šaltiniu, tačiau šis atradimas šią nuostatą paneigia. Dabar mokslininkams rūpi išsiaiškinti kokį vaidmenį vaidina šios kamieninės ląstelės ir kokį procentą kraujo ląstelių jos geba kompensuoti sutrikus kaulų čiulpų veiklai.

Mokslininkų tyrimas buvo atliktas sąlyginai paprastai. Kraujo plokštelės buvo pažymėtos fluorescuojančiais dažais, o vėliau stebėta jų cirkuliacija. Tokiu būdu buvo pastebėta, jog dalis plokštelių susiformuoja plaučiuose. Sykiu buvo pastebėta ir megakariocitų – ląstelių gaminančių kraujo plokšteles migracija.

Tiesa, tyrimai atlikti su pelėmis, todėl reiktų patvirtinimo ar ši funkcija egzistuoja ir žmonių plaučiuose. Tokie tyrimai planuojami atlikti artimiausiu metu, tačiau praktiškai neabejojama, kad rezultatai bus teigiami. Laboratorinės pelės ne veltui tapo pagrindiniu medicininių tyrimų objektu – jų biologiniai procesai tiesiog neįtikėtinai panašūs į žmonių.