Visų pirma, pažvelkime, kodėl šis klausimas toks svarbus. Kelionės į kitas planetas užtruks kelis mėnesius. Per šį laiką astronautai negalės tikėtis medicininės pagalbos ir turės savo sveikata rūpintis patys. Kosmosas veikia žmonių sveikatą, silpsta imunitetas. Vieno žmogaus liga gali tapti visos įgulos problema. Kai ant žemės vaikštinėjančių žmonių iščiaudėtas turinys nukrenta ir išsisklaido vos už poros metrų, erdvėlaiviuose jis gali pasklisti visur.

Kad ir kokie švarūs būtų erdvėlaiviai ir kosminės stotys, juose vis tiek yra mikrobų, dulkių ir kitų dirgiklių. Kosminės agentūros rūpinasi, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau ir visas oras būtų filtruojamas, tačiau stebuklų nebūna ir astronautai kartais vis tiek įkvepia mikrobų arba, tarkim, savo bendražygių negyvos odos dalelių. Rezultatas – čiaudėjimas.

Čiaudėti yra gerai – taip išvalomi kvėpavimo takai. Tačiau astronautai turi išmokti greitai prisidengti nosį ir burną, kad nepaskleistų savo mikrobų po visą erdvėlaivį. Jie taip pat turi reguliariai išsipūsti nosį, kad ji būtų švaresnė. Iš esmės, astronautai čiaudi kaip ir visi kiti žmonės, tačiau turi būti dar atsargesni. Infekcinių ligų kosmose pasitaiko, todėl astronautai turi vaistinėles ir yra apmokyti tvarkytis su tokiomis problemomis.

O kaip dėl čiaudėjimo skafandre? Šiuo atveju problemos yra dvi – pats čiaudėjimo veiksmas ir susitvarkymas su pašalintu turiniu. Dave Wolf, JAV astronautas, teigė, kad ne kartą yra čiaudėjęs ir būdamas skafandre, dirbdamas Tarptautinės Kosminės Stoties išorėje. Čia pavojus užkrėsti įgulos draugus yra mažesnis, tačiau neįmanoma prisidengti veido. Wolfas sako, kad astronautai naudojasi triuku – prieš čiaudėdami galvą nuleidžia kiek įmanoma žemiau, nes kitaip pro apterštą stiklą nieko nebematys.

Toks pareiškimas nuskambėjo iš jo lūpų, kai skaitė pranešimą Volongongo universitete Naujajame Pietų Velse, Australijoje.

Vadovaudamas TKS, L. Chiao kelis mėnesius praleido kosmose, tuo metu dažnai svarstė, ar egzistuoja ateiviai, rašo express.co.uk.

Neseniai radus vandens viename iš Saturno Mėnulių ir amino rūgščių kometose, jis neabejoja, kad egzistuoja gyvybė ir už Žemės ribų.

Jo teigimu, radus įrodymų apie gyvybę „mūsų pačių galiniame kieme“, jam akivaizdu, kad yra kitų gyvybės formų visatoje.

„Manau, ten (visatoje) yra įvairių gyvybės formų, taip pat ir protingų būtybių, o priežastis, kodėl vieni kitų neradome – didžiuliai atstumai”, – kalbėjo L. Chiao.

Jis pasakojo ir apie laiką, kai buvo kosmose: „Dirbi su sunkiu kostiumu, suvoki, kur dedi virves. Tai siurrealistiška patirtis – lyg sapnas. Kartais sunku patikėti, kad esi ten (kosmose) su tokiu kostiumu ir dirbi tokį darbą. O tuo pačiu esi gerai paruoštas. Bet jei poilsio akimirką apsidairai, kur esi, iš karto galvoji: „Ar tai realu?“

TKS apskrieja Žemę kas pusantros valandos, įgula mato po 16 saulėlydžių ir saulėtekių per dieną.

L. Chiao teigė: „Nemanau, kad kas nors skrenda į kosmosą, neturėdamas tam tikro fundamentalaus suvokimo apie tai, kas yra gyvenimas. Asmeniškai aš nustebau pamatęs, kad tai daug kartų gražiau, nei atrodo nuotraukose. Tai (Žemė) atrodo labai taiki ir graži, nors protu supratau, kad joje buvo karo, bado, konfliktų. Tą dualumą buvo sunku suvokti. Tai verčia stabtelėti ir susimąstyti, man tai buvo galimybė iš perspektyvos pažvelgti į tai, kas svarbu gyvenime.“

NASA astronautas Šeinas Kimbro (Shane Kimbrough) ir „Roscosmos” kosmonautai Andrejus Borisenka bei Sergejus Ryžikovas 8.05 val. Grinvičo laiku pakilo iš Baikonuro kosmodromo, esančio Kazachstane. Prieš tai jų pakilimas buvo mėnesiui atidėtas dėl techninių problemų.

Jų misija tęsis daugiau kaip keturis mėnesius, o erdvėlaivis su orbitine laboratorija susijungs penktadienį. Trejetas prisijungs prie „Rosmocos” kosmonauto Anatolijaus Ivanišino, NASA astronautės Keitės Rubins (Kate Rubins) ir Japonijos kosmoso tyrimo agentūros astronauto Takuja Oniši (Takuya Onishi). Pastarieji į Žemę sugrįžta spalio 30-ąją.

„Roscosmos” pranešime teigiama, kad pakilimas buvo sėkmingas ir trys astronautai į TKS turi atvykti 9.59 val. Grinvičo laiku penktadienį.

JAV astronautė Keit Rubins ir Japonijos astronautas Takuya Onishi vadovavo operacijai, per kurią stoties robotinė ranka sučiupo priartėjusią kapsulę „Cygnus“.

„Pagrobimas užbaigtas“, – pranešė T. Onishi, kai kapsulė buvo prijungta prie TKS apie 7 val. 28 min. (14 val. 28 min. Lietuvos laiku), palygindama šį darbą su paskutine maratono atkarpa.

Nauja patobulinta raketa „Antares 230“ spalio 17 dieną iškėlė automatinę krovininę kapsulę „Cygnus“ iš NASA skrydžių centro Volopo saloje Virdžinijoje; šis startas buvo pirmas po šios bendrovės ankstesnės versijos raketos sprogimo prieš dvejus metus.

Krovininė kapsulė liks prijungta prie TKS iki lapkričio. Astronautai pripildys ją atliekų ir išsiųs atgal į Žemės atmosferą, kad joje sudegtų.

Šiuo metu tarptautinėje stotyje pluša trys rusų kosmonautai, du amerikiečių astronautai ir vienas japonų astronautas. TKS prilygsta šešių miegamųjų namui ir apskrieja Žemę kas 90 minučių.