Ekstremalių situacijų valdyme laikomasi požiūrio, kad „kiekviena nelaimė yra visuotinė“. Iki 1950-ųjų ekstremaliųjų situacijų valdymu JAV daugiausiai užsiėmė ne pelno siekiančios organizacijos, savanoriai ir ugniagesiai, tačiau dabar tai tapo itin svarbia vyriausybės atsakomybe.

Šalyje šiandien veikia Federalinė ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūra (angl. Federal Emergency Management Agency ), kuri koordinuoja valdžios, visuomeninių organizacijų ir privačių įmonių pastangas užtikrinti kuo mažesnį nelaimių poveikį žmonių kasdienybei ir materialinei nuosavybei.

Agentūra taip pat atsakinga už skubų reagavimą į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, jų prevenciją, greitą įprasto gyvenimo ritmo atstatymą bei žalos mažinimo strategijas.

Pasak N. Kapucu, UCF Viešojo administravimo mokyklos direktorius, vertėtų išanalizuoti, kokios esminės politinės priemonės gali būti pritaikytos ir Lietuvoje.

„Piliečių įtraukimas, specialistų ruošimas, suaugusiųjų švietimas ir rengimas, mokinių edukacija tam, kad nuo mažens žinotų, kaip pasiruošti ir reaguoti į nelaimes – visi šie dalykai gali būti pritaikomi įvairiose šalyse“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) lankęsis ir Viešojo administravimo programos magistrams paskaitą skaitęs N. Kapucu.

Problemos skirtingos, o sprendimo būdai – universalūs

Vienas iš būdų mokytis vieniems iš kitų – tai bendradarbiavimas tarp akademinių bendruomenių. „Svarbu nepamiršti, kad JAV gana dažnai atsiduria ekstremaliose situacijose. Vien 2017 m. įvyko gausybė gaisrų, uraganų, potvynių, todėl šalis labai daug investuoja į nelaimių valdymą“, – sako dr. N. Kapucu.

JAV priešgaisrinės tarnybos (angl. U.S. Fire Administration ) duomenimis, 2015 m. šalyje kilo 1 mln. 345,5 tūkst. gaisrų, nusinešusių 3280 žmonių gyvybes ir atnešusių 14,3 mlrd. JAV dolerių materialinių nuostolių.

Pasak Nacionalinio aplinkosaugos informavimo centro (angl. National Centers for Environmental Information , NOAA) 2017 m. šalyje kilo daugiau nei 66 tūkst. gamtos gaisrų, kurie nuniokojo beveik 4 mln. hektarų žemės (palyginimui, tai sudaro 60 proc. Lietuvos ploto).

NOAA taip pat informuoja, jog per pastaruosius 25 metus uraganai ir tropinės audros JAV pareikalavo daugiau kaip 2600 gyvybių ir atnešė mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Infografikai:

https://infogram.com/gaisrai-jav-1hmr6gkvgkdz2nl

https://infogram.com/jav-gaisru-statistika-1h0n25dq1mrz6pe

Būtent todėl, pasak N. Kapucu, JAV yra nemažai mokslo institucijų, įskaitant ir Centrinės Floridos universitetą, kurios siūlo ekstremalių situacijų valdymo studijų programas ar kursus.

Pirmąkart Lietuvoje apsilankęs UCF profesorius džiaugiasi jau ketverius metus trunkančiu bendradarbiavimu su KTU ir teigė pirmųjų į Floridą atvyksiančių KTU studentų laukiantis jau po kelerių metų.

„Tarptautinis universitetų bendradarbiavimas ypatingai svarbus, kadangi mokslininkai, dirbantys įvairiose pasaulio vietose, sukaupia vertingas žinias, įžvalgas ir tyrimų rezultatus. Taip galima pažvelgti į savo nagrinėjamą situaciją iš kitokios perspektyvos“, – tvirtina N. Kapucu.

Nuo 2019 m. bus pradėta vykdyti bendra KTU ir UCF viešojo administravimo bakalauro jungtinio laipsnio studijų programa Viešasis valdymas, kuri KTU studentams suteiks galimybę studijuoti kartu su amerikiečiais ir įgyti JAV diplomą.

„Aplankęs tyrėjus Kaune įsitikinau, kad jie – savo srities profesionalai, todėl abi šalys turi galimybę vieni iš kitų pasisemti vertingų žinių“, – palankiai apie Lietuvos mokslininkus atsiliepė N. Kapucu.

Pagal „Erasmus+“ mainų programą N. Kapucu, tikimasi, jau šį rudenį, kaip kviestinis lektorius, dėstys Politikos ir saugumo bakalauro bei Viešosios politikos ir saugumo magistrantūros studentams.

Ruošiantis krizėms svarbi ir komunikacija, ir lyderystė

Daugelis šalių dažniausiai neskiria didelių investicijų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, nes tokio masto nelaimės kai kur pakankamai retos. Nepaisant to, valstybės investuoja į švietimą, o mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai ekstremalių situacijų valdymo planuotojams labai praverčia.

Jais remiantis lengviau kurti sėkmingas nelaimių prevencijos, rizikos mažinimo strategijas, numatyti greito reagavimo į nelaimes būdus.

Be to, sėkmingam ekstremaliųjų situacijų valdymui didelę reikšmę turi ir visuomenės švietimas, nes įvykus nelaimei socialinis kapitalas ypatingai svarbus neturint didelio biudžeto.

„Floridoje yra vienas iš didžiausių ir geriausių JAV nelaimių valdymo centrų. Jei nevyksta jokia nelaimė, jame dirba tik 5 žmonės, kurie remdamiesi mokslininkų tyrimais ruošia dokumentus, rengia pratybas, koordinuoja veiksmus su kitomis tarnybomis ir įstaigomis, pvz., mokyklomis ar transporto įmonėmis“, – pasakojo N. Kapucu.

Tačiau nelaimių atveju, jo teigimu, vadovai dirba su įvairiomis agentūromis, vyriausybių darbuotojais, todėl komunikacija, koordinacija ir bendradarbiavimas tampa neatsiejama darbo dalimi.

Su ekstremalių situacijų valdymu susijusi ir lyderystė. „Geros politinės priemonės bus naudingos tik tada, jei bus sėkmingai įgyvendintos. Tam būtini lyderiai, todėl savo studijų programose ir kursuose didelį dėmesį skiriame lyderystės ugdymui“, – kalbėjo N. Kapucu.

Pasak profesoriaus, norėdami gerai sukoordinuoti daug įvairių agentūrų ir organizacijų darbą, nelaimių valdymo planuotojai privalo turėti gerus strateginio planavimo įgūdžius, o kritinėse situacijose gebėti greitai priimti sprendimus ir bendradarbiauti su žmonėmis iš įvairių sričių.

10-15 metų amžiaus naujųjų liepų aukštis siekia nuo 5 iki 7 metrų. Ateityje jie užaugs iki 12 metrų aukščio, o jų lajos skersmuo pasieks 6 metrus.

„Tai, jog šių medžių nereikia iškart genėti, reiškia, kad atpuola ligų bei kenkėjų rizika, nes būtent dėl genėjimo neretai atsiranda žaizdos, įsimeta puviniai. Viso to išvengsime. Taigi ir medžių ilgaamžiškumas atitinkamai gerokai pailgės, jie turėtų sėkmingai prigyti ir pradėti savo gyvavimą Kaune būdami kur kas stipresni bei atsparesni aplinkos poveikiui“, – miesto želdinių naujoves pristatė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Aukštai pakeltos kiek siauresnės, kompaktiškos ir tvarkingos medžių lajos turėtų užtikrinti pilnavertį jų gyvavimą greta miesto gatvių, kur paprastai sąlygos augti būna gerokai sunkesnės. Be to, šios liepos pasižymi specialiai suformuota šaknų sistema, kuri driekiasi gilyn ir „nelipa“ į viršų bei negadina šaligatvių ar važiuojamosios kelio dalies dangos.

Kadangi Lietuvoje tokio dydžio ir savybių medžiai neauginami, juos teko atvežti iš Olandijos. Jau kuris laikas analogiškos liepos puošia vieną iš uostamiesčio gatvių, tad klaipėdiečiai gali patvirtinti apie jų tinkamumą augti mieste.

Senus ir ligotus medžius keičiant naujais, Kaunas skyrė dėmesį būsimųjų želdinių dydžiui. Viešųjų pirkimų būdu buvo įsigyti jau gerokai ūgtelėję medžiai. Vieno jų kaina siekia apie 200 eurų, tačiau į tai įskaičiuota ne vien medis, bet ir jo transportavimo kaštai. Po savaitės Kauną turėtų pasiekti antroji medžių partija.

Kol verslininkai suka galvas, kaip spręsti problemą, savivaldos politikai ir aplinkosaugininkai perspėja – nenustebkit, jei kitas degių ir smarvę skleidžiančių medžiagų kalnas iškils greta jūsų.

Kur dėti atliekas?

„Visaginas priklauso Utenos regionui. Įgyvendinant ES reikalavimus kiekviename regione buvo įkurti sąvartynai – regionų atliekų tvarkymo centrai. Mes priklausome Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui (URATC). Visos surinktos atliekos išvežamos ten. Ten atliekos yra rūšiuojamos. Kietojo atgautojo kuro frakcija sandėliuojama taip pat Utenos sąvartyne. Mes žinome, kad tai taip pat yra didelė problema vietos gyventojams. Ta frakcija skleidžia kvapą ir yra kenksminga. Dabar jau ir Utenos žmonės kyla į kovą.

Be to, kietasis atgautasis kuras yra labai degus. Deginti jis turi būti vežamas į Klaipėdą, kur jau taip pat nepakanka pajėgumų. Dabar šios kenksmingos atliekos vežamos į Visaginą.

„Ir negalvokite, kad tai tik mūsų miesto problema. Mes nežinome, kur kitose savivaldybėse kyla tokie nelegalūs sąvartynai. Lietuvoje neveikia nacionalinė atliekų tvarkymo sistema. Tokių atliekų kasdien vis daugėja ir jų tiesiog nėra kur dėti“ –  pasakojo Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Pasak jos, dėl šios problemos jau buvo kreiptasi į premjerą, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Teisingumo ministerijas. „Iš mūsų savivaldybės teritorijos ši kenksminga medžiaga bus išvežta, bet tai visos valstybės klausimas. Šio kuro judėjimą sunku kontroliuoti. Į Visaginą jis atkeliavo pažeidžiant teisės aktus. Bendrovė „Vespila“ šią medžiagą priima iš bendrovės „Energesman“, nors neturi leidimo tvarkyti ir sandėliuoti tokių atliekų. Jai leidžiama užsiimti tik medžiagų transportavimu ir jas ji gali laikyti iki 3 dienų. „Vespila“ neturėjo teisės priimti nei vieno tokių atliekų automobilio. Patalpos turi būti specialiai pritaikytos tokių kenksmingų medžiagų sandėliavimui. „Vespilos“ patalpos buvo visiškai nepritaikytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neįrengta tinkama priešgaisrinė apsauga. Ten bet kada gali kilti gaisras, o ši medžiaga yra labai degi. Kyla didžiulis pavojus visuomenei“, – dėstė merė.
Pasak jos, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba rugpjūčio 17 d. bendrovei „Vespila“ surašė administracinių teisės pažeidimų aktą ir skyrė baudą.

Sakė, kad veža gėles

„Premjeras sudarė darbo grupę. Situacija susidomėjo ir teisingumo ministras. Dabar situacija tokia, kad Lietuvoje gali bet kurioje savivaldybėje išdygti tokie nelegalūs sąvartynai. Su savivaldybėmis niekas nederina tokių medžiagų vežimo. Blogiausia, kad tokias medžiagas galima įvežti slapta. Bet kuris privatus asmuo, turintis kažkokį angarą, į savivaldybės teritoriją gali vežti pavojingas atliekas. Čia reikia skambinti visais pavojaus varpais. Mūsų atveju taip ir buvo. Būtume nieko nesužinoję, bet pasiskundė šalia esanti įmonė, kurios darbuotojai ėmė blogai jaustis, jiems skaudėjo galvas, buvo jaučiamas blogas kvapas. Atliekos vežamos maišuose. Panašiai, kaip pakelėse aptraukiamas šienas. Gyventojai kreipėsi į mane, į tarybos narius ir mes pradėjome sekti. Fotografavom, stebėjom, kvietėm policiją. Jie sakė, kad veža gėles. Mes įėjome į vidų, pamatėme, kas ten yra iš tiesų. Lietuvoje tokių kenksmingų atliekų yra susikaupę kalnai. URATC direktorius sako, kad jau problemos kyla Utenoje, nes Klaipėda perkrauta, nėra kur išvežti. Tiesiog nespėjama, o atliekos toliau kaupiasi“, – pasakojo D.Štraupaitė.

Nuomonės išsiskyrė

15min gavo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento raštą, kuriame nurodoma, kad bendrovei „Vespila“ Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą tvarkyti ir iki 3 metų sandėliuoti atliekas, nors Atliekų tvarkytojų valstybės registre įmonė nėra užregistravusi šio atliekų tvarkymo būdo. Pasak Visagino merės, bendrovė jau įpareigota atliekas išgabenti. Tuo tarpu „Vespilos“ direktorius Osvaldas Povilaitis 15min teigė, kad gauto leidimo pakanka, o bendrovei bando pakenkti kaimynai. „UAB „Vespila“ gavo leidimą laikyti kietąjį atgautąjį kurą. Taršos leidimą išdavė Aplinkos apsaugos agentūra, todėl, mūsų manymu, mes nieko nepažeidėme, priimdami atliekas ir jas laikydami. Atliekų saugojimui yra paskirtas visas sandėlis, kuris yra pramoninėje zonoje, aplinkui nėra gyventojų. Nusprendėme atliekas laikyti patalpose, kuriose atliekos yra visiškai apsaugotos nuo aplinkos poveikio, nors tokias atliekas galima laikyti ir lauke. Uždarose patalpose laikomos atliekos neturi visiškai jokio neigiamo poveikio aplinkai.

Šios atliekos yra visiškai nepavojingos, jos netgi mažiau yra pavojingos nei šiukšlės, esančios gyventojų šiukšliadėžėse, nes patenkant pas mus, jos yra perrūšiuotos, ir visi daiktai, negalintys būti kietajame atgautajame kure, yra pašalinami.

Planuojama atliekas laikyti iki trijų metų. Per tą laikotarpį Lietuvoje bus pastatyti įrenginiai, kurie bus pritaikyti tokių atliekų deginimui, tuomet sukauptos atliekos bus perduodamos į šiuos įrenginius ir ten sudeginamos“, – paaiškino jis. Pasak O.Povilaičio, bendrovės pagrindinė veikla yra gelžbetonio įrangos valdymas. Atliekų tvarkymo veikla įmonė tik spėjo pradėti derybas su keliais galimais klientais ir priėmė tik kelias atliekų siuntas. „Įmonė atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo šių metų rugpjūčio ir po nepilnų dviejų savaičių sulaukė kontroliuojančių įstaigų antplūdžio, kurios bet kokiomis priemonės bando sustabdyti įmonės veiklą. Įtariame, kad skundus visoms kontroliuojančioms įstaigoms parašė mūsų kaimynai AB „Aksa“, su kuriais buvo ilgai bylinėjamasi dėl įrenginių užgrobimo. UAB „Vespila“ laimėjo visas bylas prieš AB „Aksa“, tačiau ir toliau yra visokeriopai trukdoma mums vykdyti savo ūkinę veiklą, net blokuojami keliai ir neleidžiama mums privažiuoti prie savo sandėlių. Dėl šių pažeidimų jau kreipėmės į teisėsaugos institucijas“, – sakė pašnekovas.

Deginti nėra kur

Bendrovės „Energesman“ atstovas Mindaugas Povilauskas 15min teigė, kad į Visaginą turėjo iškeliauti 200 tonų kietojo atgautojo kuro frakcijos, tačiau vežimai sustabdyti: „Šiuo metu Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad pasileidus visiems regioniniams mechaniniams ir mechaniniams-biologiniams komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiams yra pagaminamas perteklinis kietojo atgautojo kuro kiekis – pagaminama daugiau tokio kuro, negu šiuo metu yra sudeginama energijai gauti.

Po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Tačiau tokie įrenginiai šiuo metu veikia tik Klaipėdoje. Po rūšiavimo gauto kietojo atgautojo kuro negalima šalinti sąvartyne, todėl šiuo metu galima jį laikyti iki bus pastatytos atliekas deginantys įrenginiai.“

Pasak jo, UAB „Energesman“ yra apklaususi įmones, kurios turi teisę tvarkyti iš atliekų gautą kurą, ir sudarė sutartis su keliomis įmonėmis dėl atliekų tvarkymo. Tarp tokių įmonių yra ir UAB „Vespila“. „UAB „Energesman“ yra perdavusi UAB „Vespila“ apie 200 tonų kietojo atgautojo kuro, tačiau šiuo metu UAB „Vespila“ nevykdant įsipareigojimų UAB „Energesman“ yra pareiškusi pretenzijas dėl sutarties reikalavimų pažeidimų (transporto prastovų, nesugebėjimo priimti atliekų) ir atliekų vežimas į Visaginą sustabdytas“, – nurodė M.Povilauskas. Pasak jo, UAB „Energesman“ iš atliekų pagamintą kurą perduoda sutartiniais pagrindais. Už tolimesni atliekų laikymą ir galutinį sutvarkymą yra atsakinga UAB „Vespila“. Vadovaujantis valstybiniu atliekų tvarkymo planu, įmonė privalo šias atliekas laikyti iki bus sukurti atliekų deginimo pajėgumai. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad UAB „Energesman“ vykdo tik nepavojingų komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Į įmonę patenka tik nepavojingos atliekos, kurios susidaro kiekvieno gyventojo namuose ir yra išmetamos į šiukšlių konteinerį. Gautos atliekos yra dar perrūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas (plastiką, stiklą, popierių ir metalą), taip pat atskiriamos ir virtuvės maisto likučiai. Iš atliekų pagamintame kure pasilieka tik seni drabužiai, netinkamas perdirbti plastikas ir popierius.