Pristatydamas projektą Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininkas Vitalijus Gailius sakė: „Vertinant Seimo nario A. Skardžiaus tikruosius veiksmus, būtina juos vertinti ne epizodiškai atskirus sandorius, bet būtina įvertinti sistemiškai laiko ir tęstinumo požiūriu. Tai negali būti priskirtina vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio ar domėjimusi energetikos sektoriumi. Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai patvirtino jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą atsinaujinančios elektros energijos gamybos reguliavimo.“

Nutarimu Seimas, konstatuodamas, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad A. Skardžius vykdydamas savo pareigas 2009–2017 metų laikotarpiu veikė su juo susijusių įmonių naudai ir pritarė apsimestinių sandorio sudarymui, galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016–2020 metų kadencijos darbą Seime), o taip pat teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas, egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ akcininkų bei kreditorių, neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“, nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter alia , jo, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko veiklai, atlikdamas savo pareigas veikė interesų konflikte, nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nutaria sudaryti 12 narių specialiąją tyrimo komisiją dėl Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.

Komisijoje dirbs: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė, Mindaugas Puidokas, Viktoras Rinkevičius, Agnė Širinskienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas, Andrius Kubilius, Stasys Šedbaras, Eugenijus Gentvilas (liberalų sąjūdžio frakcija), Česlavas Olševiskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Rimantė Šalaševičiūtė (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), Rimas Andrikis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“).

Komisijos pirmininke paskirta A. Širinskienė, jos pavaduotoju – S. Šedbaras.

Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ (projektas Nr. XIIIP-1803) priimtas už balsavus 114, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 2 Seimo nariams.

Komisijai pavesta iki 2018 m. birželio 1 d. atlikti tyrimą bei Seimo Pirmininkui pateikti išvadą kartu su Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais.

Seimo pirmininko pavaduotojo poste ketvirtą kadenciją dirbantis M.Bastys pareigas pradėjo eiti 2016 m. gruodžio 13 d. Tačiau jau šių metų kovo 9 d. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su VSD informacija apie M.Bastį, paragino šį pasitraukti iš pareigų. Mat Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, atliko Seimo nario M.Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji žymima grifu „visiškai slaptai“. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktą informaciją ir jos vertinimą, VSD priėmė neigiamą išvadą M.Basčio atžvilgiu dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo pirmininkui VSD pateikė raštą, kuriame, kaip skelbiama viešai, pažymima, kad parlamentaras M.Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat – buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Pats M.Bastys patvirtino pažįstantis visus įvardytus žmones, tačiau jokių nusižengimų nėra padaręs ir valstybės neišdavė. Savo iniciatyva penktadienį Seimo narys susitiko su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu ir neslėpė, kad kitas žingsnis dėl paviešintos informacijos – kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pateiktų atsakymą, ar jo veikla pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat parlamentaras nusprendė nesiekti LSDP pirmininko pareigų, tačiau patikino, jog tai buvo nusprendęs dar anksčiau.

„Vakaro žinių“ kalbintas M.Bastys laikėsi nuomonės, jog tai, kad yra bendravęs su rašte įvardytais asmenimis, nėra joks nusikaltimas. „Aš neneigiu to ir, būdamas lojalus Lietuvos Respublikos valstybei ir suprantantis, ką reiškia priesaika, tikrai atsakiau apie viską nuoširdžiai ir atvirai su ta mintimi, jog tikrai nematau jokių nusižengimų iš mano pusės. Aš manau, kad ir VSD tuo įsitikino, o su tais žmonėmis pokalbiai, bendravimai, jeigu kalbame apie valstybės interesų išdavimą ar kitokius negerus dalykus, iš mano pusės nebuvo. O to bendravimo interpretavimas toks, kaip interpretuoja VSD, yra jų reikalas“, – teigia M.Bastys.

Paklaustas, ar tikrai pats parlamentaras prašė paremti savo pažįstamus „Dujotekanoje“ dirbančio P. Vojeikos, patikino, kad jokios asmeninės paramos nėra prašęs: „Čia turbūt kalbama apie jau labai seną laikotarpį, gal 2008 metus. Parama buvo skirta ne man, o dabar Seimo nario pareigas einančiam Kęstučiui Smirnovui. Tuo metu jis dirbo sporto sektoriuje ir turėjo viešąją įstaigą ir jai prašė paramos. Aš prašiau ne kokio blogo asmens, o Lietuvos Respublikos piliečio, kuris gyvena Lietuvoje, dirba Lietuvoje ir turi galimybę paremti sportą. Ir ne vien dėl K.Smirnovo esu kalbėjęs. Į mane kreipiasi šiuo atveju ir jis, ir daugiau žmonių, komandinio sporto šakų atstovai ir prašo rekomenduoti, kas galėtų paremti sportinę ar kultūrinę veiklą. Aš asmeniškai sau jokios naudos nesu gavęs, man to nereikėjo. Aš ir pats, kaip politikas, Seimo narys, iš savo atlyginimo gal nedidelėmis sumomis, bet taip pat paremiu gražias ir geras iniciatyvas, kurias įgyvendina Lietuvos žmonės.“

Be to, opozicija jau ėmėsi rinkti parašus dėl apkaltos M.Basčiui. Tam reikia surinkti 36 Seimo narių parašus. Tačiau tokia iniciatyva pačiam M.Basčiui atrodo daugiau politikavimas: „Mano įsitikinimu, elgiamasi nepagrįstai, tai yra grynai politinis procesas. O politiniame procese visko būna, prognozuoti sudėtinga. Su teisininkais, be abejo, kalbėjau apie tai, ar yra pagrindo apkaltai. Konstitucinės teisės žinovai iš medžiagos, kuri buvo pateikta Seimo pirmininkui, mato, kad pagrindo apkaltai nėra. Bet kadangi politinis laukas ne mano naudai, aišku, link ko yra einama.“

Vytautas ČEPAS, psichologas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras:

– Tokį atvejį reikėtų vertinti kaip isterišką. Nes tai yra tiesiog isterija, sukelta ne laiku ir ne vietoje, o be to, neturint jokių argumentų. Jeigu aš susitinku su piliečiu Ivanu, vėliau pasirodo, kad jis priklauso kokiai verslo grupei ar yra kagėbistas, kas iš to, jei aš to nežinau? Juk ne nuo susitikimų skaičiaus, vietos ir laiko žmogus gali būti kaltinamas ryšiais, o tik dėl to, ką jie susitikę veikė. Juk reikia žinoti, ar jis ėmė kokius pinigus, ką nors žadėjo, ar išdavė Lietuvą. Jei tokių dalykų buvo, žinoma, reikia kelti skaidrumo klausimą ir gal net iš Seimo išprašyti M.Bastį. Bet dabar mes turime informacijos, kad jis susitikęs buvo su nepalankiais Lietuvai žmonėmis, pavyzdžiui, renginio metu.

Ir pas mus ši isterija yra tapusi norma. Nes tuoj kas antras bus kaip šnipas. Ir tokia nuomonė visuomenėje kurstoma taip, kad verslininkas, dešimt ar daugiau metų ką nors pirkęs Rusijoje, jau bijo net pakrutėti. Jis juk automatiškai tampa nepatikimas, tampa valstybės priešu, o už tai jau laukia atsakomybė.

Pavyzdžiui, negerai, kad perka trąšas iš Rusijos. Bet jei daugiau nėra iš kur pirkti, jei Lietuvoje negaminamos? Juk trąšas veža, o ne kokį opijų. Be to, Seimo narės Rasos Juknevičienės brolis užsiima tokiu pat verslu, apie jį kažkodėl tylima. O galų gale visose šalyse džiaugiamasi, jei vietos verslininkai užmezga prekybos ryšius su kitomis šalimis. Pas mus kažkodėl atvirkščiai. Suprantu, kad politiškai Rusija gal nėra mums itin draugiška valstybė, bet dabar tai jau trukdo net verslo reikalams.

Jei buvo susitikimas su žmogumi, tai dar nieko neįrodo. Bet madinga kaltinti, kad kažkas buvo susitikęs, kažką kartu matė kavą kavinėje geriančius. Pirmiausia turi būti konkretūs argumentai ir įrodymai, kad žmogus konkrečiai ką nors padarė, o ne tik isterija. Maža to, jei kaltinimai metami, bet nieko nepaaiškinama, žmogaus garbė sutepama, nenusiplausi. Visiškai nėra korektiškumo, nes vos tik kilus įtarimui tuojau pat prikalame prie kryžiaus, nelaukdami jokių įrodymų. Vietoj to rodome politinį korektiškumą ten, kur jo visiškai nereikia, – lankstomės prieš ES ir nedrįstame nė pirstelti be leidimo.

– Praėjusią savaitę juoda dėmė krito ant kito parlamentaro – Kęstučio Pūko, apkaltinto seksualiniu priekabiavimu. Kaip tokių vertybių žmonės išrenkami į Seimą?

– O kaip visi kiti, kurie vedė savo sekretores ir padėjėjas? Aš nesakau, kad K.Pūkas gerai elgėsi, žinoma, kad negerai, taip negalima. Tačiau smerkia ir garsiausiai rėkia visi tie, kurie patys išsiskyrę. Juk beprotybė manyti, kad jauna moteris po 10 ar 20 metų nesusiras kito, o vaikščios laiminga su seneliu. Gal Seime tokia vieta, kur vyrai atitrūksta nuo žmonų, padėjėjos jaunos, gražios. Atsiranda žmogiški dalykai. Negeri, bet žmogiški.

Kalbant apie K.Pūko atvejį, juk jis jau gyvena su penkta žmona.

– Neseniai kelias savaites viešumoje buvo aptariama dar viena parlamentarė – Greta Kildišienė. Iš šalies pažiūrėjus, ne didžiausia nusikaltėlė politikoje, tačiau tapusi puikiu taikiniu, norint susilpninti valdančiąją partiją.

– Moralė žmonėms kartais yra svetimas dalykas. Esu atlikęs neoficialių tyrimų, kurie parodė, kad šitaip puolama G.Kildišienė tapo kone kultine figūra. Juk lietuviai myli puolamus. Žmonės tyliai ją palaiko ir gaili jos, kad ją taip puolė. Manau, šiuo atveju kai kurie žurnalistai buvo praradę net sveiką protą. Bet tuo metu nebuvo dėl ko prikibti prie „valstiečių“, o čia atsiranda graži mergaitė su kailiniais. Tai prie kailinių prikibo. Nors per televizorių ir prezidentę rodo su kailiniais, ir kitas politikų žmonas. Bet niekam tai netrukdė. Argi tai normalu? Manau, tai nebuvo ta figūra, ant kurios su kirviais turi pulti visa Lietuva. Juk pats konservatorius Dainius Kreivys nuomojo automobilį pats iš savęs. G.Kildišienė nors mokėjo „Agrokoncernui“, o štai D.Kreivys pats sau mokėjo. Tokiu atveju reikia iš viso išvaryti iš Seimo nelaukiant interpeliacijos. Pasirodo, tokia buvo norma.