Vizito darbotvarkė kol kas neskelbiama, tačiau manoma, kad susitikę V. Putinas ir A. Merkel aptars karą Ukrainoje, Maskvai Europos Sąjungos (ES) taikomas sankcijas, prekybos ryšius ir Vokietijos nerimą, kad Rusija gali mėginti kištis į rugsėjį šalyje vyksiančius parlamento rinkimus.

V. Putinas ir A. Merkel paskutinį kartą akis į akį susitiko pernai spalį Berlyne vykusiose daugiašalėse derybose dėl Ukrainos. Vokietijos politikė, kuri yra sakiusi, kad sankcijos Rusijai turi galioti tol, kol nepasikeis jos elgesys, paskutinį sykį Maskvoje lankėsi 2015-ųjų gegužę. Tuomet ji dalyvavo Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjime.

„Perduokite geriausius linkėjimus federalinei kanclerei, – V. Putinas sakė Maskvoje su vizitu apsilankiusiam Bavarijos ministrui pirmininkui Horstui Zėhoferiui (Horst Seehofer). – Laukiame jos atvykstant gegužės 2 dieną.” H. Zėhoferis patvirtino, kad A. Merkel vizitas planuojamas būtent tą dieną.

Vokietijos kanclerė per trijų dienų turą apsilankė Malyje, Nigeryje ir Etiopijoje. Ji pasižadėjo Nigeryje statyti karinę bazę, kad būtų paremta Jungtinių Tautų (JT) taikos misija Malyje, kuriame džihadistai pasinaudojo pilietiniu karu ir pasistatė šalies šiaurėje bazę. Politikė taip pat pasiūlė pagalbą Etiopijai, neseniai dėl protestų prieš etnines grupes paskelbusiai šalyje nepaprastąją padėtį, – suteiks mokymus, kaip taikiai spręsti konfliktus. Žmogaus teisių grupės Etiopijoje skaičiuoja, kad vyriausybės pajėgos pastarosiomis dienomis nužudė apie 500 protestuotojų.

Etiopijos ministras pirmininkas Hailemariamas Desalegnas (Hailemariam Desalegn) sakė, kad šalyje gyvena viena didžiausių pabėgėlių populiacijų pasaulyje. Jis prašė investavimo – paremti 780 tūkst. žmonių, siekusių šioje šalyje prieglobsčio.

Kai kurie Europos Sąjungos (ES) lyderiai, tarp jų ir A. Merkel, pareiškė, kad norėtų su Afrikos tautomis sudaryti tokį susitarimą kaip su Turkija, pagal kurį jie sutiktų priimti atgal migrantus mainais į pinigus ir kitus naudingus dalykus, pavyzdžiui, bevizį režimą.

Manoma, kad kitais metais Vokietijoje vyksiančių federalinių rinkimų pagrindine tema taps migracija. Tikimasi, kad kanclerė sieks ketvirtos kadencijos.

Ateinančiomis dienomis, jau sugrįžusi į Vokietiją, A. Merkel priims Čado ir Nigerijos lyderius.

Daugybė islamistų liepos mėnesį prieš civilius vokiečius surengtų atakų Vokietijoje visą dėmesį sutelkė į A. Merkel propaguojamą atvirų durų politiką, kuri praėjusiais metais leido šimtams tūkstančių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykti į Vokietiją.

Pusė iš apklaustų 501 „Emnid” atliktos apklausos respondentų buvo nusiteikę prieš A. Merkel pasilikimą kanclerės kėdėje po 2017 m. rinkimų, o 47 procentai apklaustųjų norėtų, kad kanclerė dirbtų toliau.

Per paskutinę paklausą, atliktą praėjusių metų lapkritį, 45 procentai palaikė A. Merkel, o 48 procentai – ne.

https://www.youtube.com/watch?v=FcYucuLM8ao

Priešrinkiminis Angelos Merkel šokis

Manoma, kad šiais metais į Vokietiją dar turėtų atvykti apie 300 tūkst. naujų pabėgėlių.

Migrantų antplūdis, iš kurių dauguma yra musulmonai, sustiprino paramą prieš imigraciją nusistačiusiai partijai Alternatyva Vokietijai (AfD). Prognozuojama, kad partija sėkmingai pasirodys rinkimuose Meklenburgo-Pomeranijos žemėje ir Berlyne.