<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>anatomija &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<atom:link href="https://ctl.lt/tema/anatomija/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://ctl.lt</link>
	<description>Aktualijos - Pasaulis - Mokslas - Technologijos - Sportas - Sveikata - Eismas</description>
	<lastBuildDate>Wed, 18 Jan 2017 15:09:05 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.0</generator>

<image>
	<url>https://ctl.lt/wp-content/uploads/2015/09/cropped-ctl-80x80.png</url>
	<title>anatomija &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<link>https://ctl.lt</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Ar gerai pažįstame žmogaus kūną? 10 linksmų ir įdomių faktų apie moterų anatomiją, kurių galbūt nežinojote</title>
		<link>https://ctl.lt/ar-gerai-pazistame-zmogaus-kuna-10-linksmu-ir-idomiu-faktu-apie-moteru-anatomija-kuriu-galbut-nezinojote/</link>
					<comments>https://ctl.lt/ar-gerai-pazistame-zmogaus-kuna-10-linksmu-ir-idomiu-faktu-apie-moteru-anatomija-kuriu-galbut-nezinojote/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 18 Jan 2017 15:09:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[anatomija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/?p=5711</guid>

					<description><![CDATA[Gyvename laikais, kuomet pasiekti bet kokią informaciją yra labai lengva. Galime bet kada išsitraukti savo išmaniuosius įrenginius ir&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Gyvename laikais, kuomet pasiekti bet kokią informaciją yra labai lengva. Galime bet kada išsitraukti savo išmaniuosius įrenginius ir sužinoti, kiek kilometrų yra iki Mėnulio, ar pingvinai turi kelius, kokią politinę sistemą turi Japonija ir taip toliau. Visgi, įdomu ir tai, kad žmogaus anatomiją pažįstame ne taip jau gerai. Todėl šiandien siūlome paskaityti 10 įdomių faktų apie moters kūną.</strong></p>
<p><strong></strong></p>
<p>1. Leonardas da Vinčis ilgą laiką tyrinėjo žmogaus anatomiją ir daugelis jo piešinių vis dar laikomi tiksliais. Visgi, kažkodėl jam nepavyko tiksliai pavaizduoti gimdos ir kitų vidinių lytinių organų. Kodėl toks kruopštus mokslininkas suklydo tokioje vietoje? Peteris Abrahamsas iš Voriko Universiteto mano, kad taip nutiko todėl, kad da Vinčiui nepavyko gauti moterų palaikų tyrimams.</p>
<p>2. Moters kūnas tam tikra prasme yra greitesnis nei vyriškas. Moterys dažniau mirksi, jų širdis taip pat plaka dažniau. Beje, moterims lengviau susitvarkyti su keliomis užduotimis iš karto, nes jų didžioji smegenų jungtis yra didesnė.</p>
<p>3. Moterys viską jaučią daug stipriau. Jų periferinė rega yra geresnė, jos geriau užuodžia, stipriau jaučia skonį, geriau girdi aukšto dažnio garsus bei turi dvigubai jautresnę odą.</p>
<p>4. Anatomiškai moterims yra sunkiau tvarkingai parkuotis. Žinoma, galima ilgai ginčytis, ar moterys yra prastesnės vairuotojos. Tačiau tyrimai parodė, kad moterų orientacija erdvėje yra gerokai prastesnė nei vyrų. Kita vertus, vairavimas yra įgudis, todėl tiek moterys, tiek vyrai gali išmokti puikiai vairuoti ir prisiparkuoti.</p>
<p>5. Išgirdusios savo vardą moterys dažniau pasuka tik galvą, o vyrai atsisuka visu kūnu. Kodėl? Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, bet manoma, kad taip yra todėl, kad moterų kaklas yra gerokai lankstesnis. Todėl jos naudojasi savo galimybėmis nesunkiai pasukti tik galvą, o tuo tarpu vyrai dažniau sukasi visu kūnu. Moterys ir šiaip yra lankstesnės, nes jų raumenyse ir sausgyslėse yra daugiau elastino.</p>
<p>6. Vasarą dauguma moterų nori mylėtis dažniau. Beje, mokslininkai negali atsistebėti keistu fenomenu – kuomet moteris yra lytiškai susijaudinusi viename smegenų regione pastebimas akivaizdus aktyvumo šuolis. Toks pat šuolis tame pačiame regione pastebimas, kai moteris galvoja apie labai mėgstamą maistą.</p>
<p>7. Krūtys niekada nėra vienodo dydžio. Tiesa, dažniausiai skirtumas yra toks mažas, kad apie jį žino tik pati krūtų savininkė. Nors įprastai žmonės mano, kad pagrindinė krūtų funkcija yra kūdikių maitinimas, tai yra klaidinga nuomonė. Didžioji krūtų tūrio dalis yra skirta tik formai išlaikyti, o kitų primatų patelės tuo metu kai neturi žindomų palikuonių pilnų krūtų neturi.</p>
<p>8. Moterys vidutiniškai gyvena ilgiau, bet kodėl? Mokslas negali tiksliai ir užtikrintai atsakyti į šį klausimą, bet egzistuoja keletas įdomių hipetezių. Pavyzdžiui, manoma, kad moterys geriau rūpinasi savo sveikata, o vyrai į daugelį smulkių sveikatos problemų nekreipia dėmesio. Moterys taip pat dažniau sveikai maitinasi. Kita vertus, mokslas taip pat pastebi, kad moterų organizmas yra kur kas atsparesnis ligoms ir turi tvirtesnę imuninę sistemą.</p>
<p>9. Vyrus moterys renkasi ir pagal kvapą. Jau rašėme, kaip atrodytų tobulas vyras daugeliui moterų, bet ar žinojote, kad kvapas yra neįtikėtinai svarbus? Kai kurie už potraukį atsakingi smegenų centrai reaguoja į patraukliai kvepiantį vyrą.</p>
<p>10. Moterys yra užprogramuotos verkti dažniau nei vyrai. Nors vyrai nuo mažens girdi, kad verkti yra nevyriška, tai yra tikra nesąmonė. Verkia visi. Kita vertus, moterys natūraliai yra linkusios verkti daugiau. Moterų ašarų liaukos yra kiek kitokios, o jų organizme yra daugiau prolaktino. Prolaktinas yra baltymas, dalyvaujantis pieno gamyboje. Tačiau vienas tyrimas parodė, kad prolaktinas taip pat skatina moteris dažniau verkti.</p>
<p> </p>
<p style="text-align: right;">Visą straipsnį skaitykite <a href="http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-59405/straipsnis/Ar-gerai-pazistame-zmogaus-kuna-10-linksmu-ir-idomiu-faktu-apie-moteru-anatomija-kuriu-galbut-nezinojote" target="_blank">čia</a></p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/ar-gerai-pazistame-zmogaus-kuna-10-linksmu-ir-idomiu-faktu-apie-moteru-anatomija-kuriu-galbut-nezinojote/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mokslininkai pas žmogų ką tik atrado dar vieną paslaptingą organą</title>
		<link>https://ctl.lt/mokslininkai-pas-zmogu-ka-tik-atrado-dar-viena-paslaptinga-organa/</link>
					<comments>https://ctl.lt/mokslininkai-pas-zmogu-ka-tik-atrado-dar-viena-paslaptinga-organa/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Egle]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 06 Jan 2017 21:20:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[anatomija]]></category>
		<category><![CDATA[gleivinė]]></category>
		<category><![CDATA[kūnas]]></category>
		<category><![CDATA[mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[organas]]></category>
		<category><![CDATA[organizmas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvas]]></category>
		<category><![CDATA[žarnos]]></category>
		<category><![CDATA[zarnynas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/?p=5408</guid>

					<description><![CDATA[Nors mokslininkai jau nuo senų senovės nuodugniai tyrinėja žmogaus organizmą, šis vis dar sugeba pateikti staigmenų. „Science Alert“&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Nors mokslininkai jau nuo senų senovės nuodugniai tyrinėja žmogaus organizmą, šis vis dar sugeba pateikti staigmenų. „Science Alert“ rašo, jog mokslininkai visiškai neseniai išskyrė naują organą žmogaus kūne, kuris slėpėsi virškinimo sistemoje visą tą laiką iki šiol.</p>
<p><a href="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2017/01/pilvas-kunas-1.jpg"><img fetchpriority="high" decoding="async" class="alignleft size-full wp-image-5410" src="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2017/01/pilvas-kunas-1.jpg" alt="" width="680" height="425" srcset="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2017/01/pilvas-kunas-1.jpg 680w, https://ctl.lt/wp-content/uploads/2017/01/pilvas-kunas-1-300x188.jpg 300w" sizes="(max-width: 680px) 100vw, 680px" /></a></p>
<p>Tiesa, mokslininkai kol kas tėra išsiaiškinę šio organo struktūrą, tačiau apie visas atliekamas jo funkcijas kalbėti dar anksti. Vis dėlto mokslininkai viliasi, jog naujai atrastas organas taps raktu į supratimą, kaip veikia žmogaus virškinimo sistema ir kaip galima gydyti įvairias su virškinimu susijusias ligas.</p>
<p>Žarnų pasaitai (angl. mesentery) mokslininkams iki šiol buvo žinomi, tačiau jie manė, jog tai tebuvo atskiri fragmentiški dariniai, tarpusavyje neturintys nieko bendro.</p>
<p>Bet detalesni tyrimai padėjo išsiaiškinti, jog žarnų pasaitai iš tiesų yra vienas vientisas organas. Apie tai pirmą kartą prabilta moksliniame žurnale „The Lancet Gastroenterology & Hepatology“.</p>
<p>„Publikacijoje, kuri buvo recenzuota ir įvertinta, mes teigiame, jog turime organą kūne, kuris iki šiol nebuvo pripažintas kaip organas. Anatomijos apibrėžimas, kuris buvo sudarytas prieš šimtą metų, buvo neteisingas. Šis organas yra toli gražu ne fragmentiškas ir kompleksinis. Tai tiesiog viena tęstinė struktūra“, – dėstė J Calvinas Coffey‘us iš Limericko ligoninės universiteto Airijoje.</p>
<p>O kas gi yra žarnų pasaitai? Tai dviguba pilvaplėvė – pilvo ertmės gleivinė, kuri laiko mūsų žarnyną prie mūsų pilvo sienelės ir užtikrina, kad viskas būtų savo vietoje. Pirmą kartą apie šią struktūrą prakalbo Leonardas da Vinčis dar prieš kelis šimtus metų.</p>
<p>Vis dėlto mokslininkai visą tą laiką nė neįtarė, jog tai gali būti traktuojama kaip atskiras žmogaus organas, atliekantis ir daugiau funkcijų. Tačiau dabar tai tapo oficialiai patvirtintu faktu, reiškiančiu, jog teks perrašyti vadovėlius.</p>
<p> </p>
<p> </p>
<p>Šaltinis: www.technologijos.lt</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/mokslininkai-pas-zmogu-ka-tik-atrado-dar-viena-paslaptinga-organa/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
