„Vartotojų, kurie jungiasi iš mobiliųjų įrenginių, daugėja, per paskutinius trejus metus daugiau nei 3 kartus išaugo klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis būtent per mobilųjį įrenginį, tai rodo, kad klientams –patogu“, – sakė SEB prezidento pavaduotojas Vaidas Žagūnis.

Matydami augantį klientų poreikį daugiau paslaugų gauti per mobiliuosius įrenginius, vieni bankai jau prieš kelerius metus pristatė galimybę telefone matyti sąskaitos likutį ar pervesti sumą iki 30 eurų net neprisijungiant prie banko. Kiti – tokias paslaugas pradėjo teikti tik dabar. Netrukus keliais telefono ekrano palietimais galima bus pervesti nedideles sumas adresatams esantiems telefonų knygelėse. Vienas bankų skaičiuoja, kad per mobiliąją programėlę daugiau nei pusę pavedimų sudaro pavedimai iki 30 eurų, likutis telefone tikrinamas pustrečio milijono kartų.

„Pirmas tikslas – užtikrinti pagrindines funkcijas. Verslui taip pat: patvirtinti pavedimą, pažiūrėti, kokie likučiai yra sąskaitoje – tai dažniausiai naudojamos funkcijos. Vėlgi, sąskaitą verslas atsidaro kartą gyvenime ir, manau, kad galimybės nuotoliniu būdu atsidaryti sąskaitą atsiras Lietuvoje, tam sudaryta įstatyminė bazė“, – sakė „Swedbanko“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.

Bankai pripažįsta, kad didesnis proveržis būtų, jei klientų identifikavimas per mobiliuosius įrenginius būtų dar paprastesnis. Šiuo metu, nors gyventojai jau naudojasi internetu telefone, jungiantis prie bankų programėlių naudojamasi generatoriais ar kodų kortelėmis, bet elektroniniu ar mobiliuoju parašu tai būtų galima padaryti paprasčiau ir greičiau.

Pasak bankų asociacijos, jau kitą savaitę bus pristatyta nauja, paprasta ir nemokama klientų tapatybės nustatymo priemonė, galinti apjungti visus Lietuvoje veikiančius bankus. Nustatydami klientų tapatybę, naujovę žada naudoti du didieji bankai, o netrukus prisijungti ir kiti. Įdiegus mobiliąją bankų programėlę tikimasi elektroninės prekybos proveržio.

Kaip vienas opiausių pavyzdžių tyrime yra įvardijami Saudo Arabijos veiksmai Jemene – valstybė palaiko dabartinę Jemeno vyriausybę, todėl jau pusantrų metų aktyviai bombarduoja sukilėlius. Ši kampanija pasiglemžia ir daug civilių gyvybių.

Visi septyni tyrime minimi bankai darė su ginklų eksportu į Saudo Arabiją susijusių investicijų per pastaruosius penkerius metus. Visi septyni bankai investavo į ginklus gaminusias įmones, kurios yra pasirašiusios kontraktus su valstybėmis, įsitraukusiomis į Jemeno konfliktą.

Daugiausia per pastaruosius metus į šią pramonę investavo „Swedbank“ – beveik 2,36 mlrd. Švedijos kronų (beveik 250 mln. eurų). Antroje vietoje pagal investicijų dydį – „Handelsbanken“, trečioje ir ketvirtoje – „Nordea“ ir SEB, penktąją vietą užima „Lansforsakringar“, šeštąją – „Skandia“, o paskutinę – „Danske bank“. Pastarasis, beje, investavęs į didžiausią kiekį kompanijų – 7, kai, pavyzdžiui, SEB yra investavęs į 3, „Swedbank“ – į 4, „Nordea“ – 5.

Tyrime minimos 15-a įmonių, eksportavusių ginklus į konflikto zonas. Tarp jų – nemažai žinomų vardų, tarkime, „Boeing“, kuri eksportavo bombas, raketas, kovinius lėktuvus, sraigtasparnius, „Airbus“ (raketos, koviniai lėktuvai, sraigtasparniai), „Saab“ (raketos, žvalgybiniai lėktuvai).

Investicijos į tokias įmones nestebina, mat jos apsimoka. „Bloomberg“ duomenimis, „Boeing“ akcijų kaina nuo 2012 metų padvigubėjo, „Airbus“ išaugo apie 2,5 karto, o „Saab“ – trigubai.

Į „Saab“ investavo „Swedbank“, taip pat per fondus investavęs į Didžiosios Britanijos „BAE Systems“ (akcijos pabrangusios daugiau nei dvigubai), Prancūzijos „Thales“, Vokietijos „Thyssen Krupp“.

15min susisiekė su Lietuvoje veikiančių bankų motininėmis įmonėmis Švedijoje. Nė vienas bankas neneigia investuojantis į minimas įmones, tačiau teigia, kad tą daro ne tiesiogiai, be to, aiškina, kad turi pasitvirtinę taisykles, kurios padeda išvengti kontroversiškų investicijų. Tiesa, pripažįsta, kad dar yra kur pasistengti. Bankai tikina suprantys, kad tai yra sudėtinga industrija, todėl visada atsakingai vertina joje veikiančias kompanijas. Investuodami jie teigia besivadovaujantys Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos vertinimais ir neinvestuoja į kompanijas, kurios pažeidžia minėtų institucijų reikalavimus.

„Dar yra ką nuveikti“

Tyrime rašoma, kad bankai neturi aiškios pozicijos investavimo į prekybą ginklais atžvilgiu, nors visi, išskyrus vieną, ir turi tam tikras taisykles šiuo klausimu. Tuo metu bankai aiškina, kad savo pozicijų laikosi, be to, investicijos atitinka jų klientų poreikius.

Sakyti, kad bankai tiesiogiai investuoja į prekybą ginklais ir taip kursto karą, būtų itin netikslu. Mat bankai, tarkime, „Danske“, investuoja į regionų ar šalių indeksus, į kurių sudėtį gali įeiti ginklų ir gynybos pramonėje veikiančios kompanijos, aiškino banko Atsakingo investavimo vadovas Thomas Kjærgaardas.

„Swedbank“ 15min pasakojo, kad turi labai griežtas taisykles, į kokias įmones gynybos pramonėje galima investuoti. Tarkime, įmonė neinvestuoja į bendroves, gaminančias branduolinius ginklus, klasterinę amuniciją, priešpėstines minas, cheminius ar biologinius ginklus.

Be to, „Swedbank“, tyrimo duomenimis, didžiausiu investuotoju pramonėje tarp bankų tapo todėl, kad yra trečias pagal dydį investuotojas į „Saab“, aiškino Švedijos banko atstovai. Bendrovė 15min taip pat paaiškino, kad jau pardavė visas „BAE Systems“ akcijas, kai sužinojo, kad pastaroji gamina branduolinių ginklų detales.

„Nordea“ 15min taip pat aiškino, kad nebendradarbiauja su partneriais, kurių moralinės nuostatos yra abejotinos. Tuo metu SEB pripažino, kad dar galima pasitaisyti.

„Mes nuolatos stengiamės, kad procesas, kaip atsirenkame ir investuojame į kompanijas, būtų skaidrus ir etiškas. Tyrime minimos kompanijos dirba sektoriuose, kur mes nusprendėme investuoti, o tikimybė, kad jų gaminamos medžiagos gali būti naudojamos dviprasmiams tikslams, yra itin maža. Investicijos į žaliavas visada susijusios su rizika ir mes šiuo metu neturime planų nustatyti griežtesnes investavimo taisykles“, – 15min sakė „Nordea“ atstovai.

„Keli mūsų fondai, ypač indekso fondai, turi akcijų trijose iš minimų penkiolikos kompanijų. Mūsų tikslas yra taikyti tas pačias taisykles indekso fondams kaip ir kitiems fondams. Turime turėti omenyje, kad indekso fondas negali atsisakyti akcijų, kurios yra įtrauktos į indeksą, arba pakeisti indeksą, į kurį investuoja. Tai reiškia, kad indekso fondui pakeisti taisykles užtrunka ilgiau. Darbas su socialine atsakomybe ir tvarumu niekad nesibaigia, mes einame teisingu keliu, bet vis dar turime, ką nuveikti“, – 15min sakė SEB atstovė Švedijoje Cecilia Widebäck West.

Susipažinkime

Bekontaktė atsiskaitymo kortelė – vienas naujausių bankų inovacinių žingsnių. Tai galimybė atsiskaityti už pirkinius per kelias sekundes, vos pridedant kortelę prie skaitytuvo. Pirmąjį tokį žingsnį 2007 metais Anglijoje žengė „Barclaycard“, tada bendrovė siūlė žmonės tiesiog išbandyti naują atsiskaitymo būdą, kuris tapo kone perversmu.

Greitą ir patogią atsiskaitymo sistemą ilgai netrukus ėmė palaikyti tokie populiarūs prekės ženklai kaip „McDonald’s“, KFC, „Burger King“, „Boots“, „Heron Foods“, „Pret a Manger“, „Stagecoach Group“, „Subway“, „AMT Coffee“, „Tesco, Asda“ ir „Lidl“. O 2008 metais „Eat“ tapo pirmuoju restoranu, suteikiančiu galimybę atsiskaityti vos vienu kortelės prilietimu, nesuvedant PIN kodo. Per dešimtmetį vietų, kuriose už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti vos kortele prilietus skaitytuvą, skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo milžiniškai. 2016-ųjų metų šalies Kortelių asociacijos duomenimis, minėtą atsiskaitymo būdą leidžiančių bankų terminalų Didžiojoje Britanijoje buvo daugiau nei 354 tūkst. Kitos valstybės taip pat neatsilieka – bekontaktės kortelės užkariauja ir Ispanijos, Prancūzijos rinkas, neatsilieka ir Čekija, Lenkija bei kitos Europos valstybės. Tokio atsiskaitymo būdo sklaidą nulėmė itin didelis vartotojų pripažinimas. „Visa Europe“ duomenimis, praėjusiais metais bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta daugiau 1 mlrd. transakcijų, kurių metu išleista daugiau nei 12 mlrd. eurų. Europoje praėjusiais metais cirkuliavo 130 mln. vien „Visa“ bekontakčių kortelių.

Patogiau ir greičiau

Atsiskaitymo bekontakte kortele pagrindinis privalumas – dvigubai greitesnė transakcija nei įprastu būdu, kai vedamas PIN kodas, laukiama patvirtinimo ir pan. Taigi – natūralu, pirkėjas apsiperka greičiau – taupomas jo laikas, taip pat mažėja ir eilės parduotuvėse. Bekontaktė kortelė, kaip ir įprastoji, gali būti tiek debetinė, tiek kreditinė, vis dėlto egzistuoja esminis skirtumas. Bekontaktės kortelės leidžia atsiskaityti už nedidelės vertės pirkinį tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo, kuris palaiko šią funkciją. Naudojantis tokia kortele, smulkių atsiskaitymų nereikės tvirtinti PIN kodu. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką. Pabrėžtina tai, kad minėta kortelė atliks ir vartotojams jau įprastas funkcijas. Kuomet suma viršys nustatytą limitą arba kortelių skaitytuvas nebus pritaikytas bekontakčiams mokėjimams, tokia kortele bus galima atsiskaityti kaip įprasta – suvedus PIN kodą. Skirtingose valstybėse maksimali suma, už kurią galima apsipirkti vos priglaudus kortelę prie skaitytuvo, skiriasi. Pavyzdžiui, praėjusiais metas Didžiojoje Britanijoje minėtas limitas siekė 20 svarų sterlingų, tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir atsiskaitymo populiarumą , rugsėjį didžiausia vienu skaitytuvo prilietimu galima apmokėti suma buvo padidinta iki 30 svarų sterlingų. Daugelyje Europos šalių šis limitas siekia 25 eurus.

Saugumas?

Skeptiškai tokį atsiskaitymo būdą vertinančiųjų pagrindinis argumentas, aišku, yra saugumas. Tačiau būtų naivu tikėtis, kad apie tai nebuvo pagalvota prieš paleidžiant šią sistemą į pasaulį. Jei manote, kad kas nors nugvelbęs jūsų kortelę galės tuoj pat ją ištuštinti – klystate. Neįvedus PIN kodo galima atsiskaityti tik už nedidelės vertės pirkinius. Be to, retkarčiais terminalas paprašys įvesti PIN kodą ir atliekant nedidelius mokėjimus, taip bus siekiama įsitikinti, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas.

Atkeliauja į Lietuvą

Pasaulyje vis populiarėjančios bekontaktės kortelės pagaliau pasieks ir Lietuvą. „Swedbank“ atstovai tikina, kad techninis kortelių testavimas numatytas jau liepos mėnesį, o klientams bekontaktes korteles pristatyti planuojama rudenį . Paklaustas, koks atsiskaitymo bekontakte kortele limitas bus nustatytas Lietuvoje, banko atstovas įvardijo 10 eurų sumą.„Iš viso „Swedbank“ šiuo metu yra išdavęs beveik 1,7 mln. mokėjimo kortelių. Apie 60 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis neviršija 10 eurų – bekontakčio atsiskaitymo limito“, – dėstė „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka. Kalbėdamas apie bekontakčių kortelių saugumą „Swedbank“ paminėjo, kad jose bus įdiegta tokia pat apsauga nuo sukčiavimo, kaip ir įprastose mokėjimo kortelėse. „Atliekant mokėjimo operaciją vartotojo duomenys bus saugiai perduodami į skaitytuvą. Siekiant užtikrinti saugumą, kartais skaitytuvas paprašys įvesti PIN kodą net atliekant bekontaktį mokėjimą, kurio suma bus mažesnė nei 10 eurų. Tai papildomas saugumo sprendimas, užtikrinantis, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas“, – kalbėjo R. Strauka.

Mokėjimas per klaidą dukart – mitas

„Swedbank“ atstovas tikino, kad net jei bankas imasi ir visų galimų saugumo priemonių, atidus turi būti ir pats žmogus. Pastebėjus, kad kortelė dingo, ją, kaip ir įprastas korteles, reikia nedelsiant blokuoti. Taip pat pašnekovas paminėjo ir vieną gajausių apie bekontaktes korteles sklandančių mitų – riziką už tą pačią prekę permokėti kelis kartus. Neretai kalbama apie tai, jog netyčia pridėjus kortelę prie skaitytuvo dar kartą, įvyksta dar viena transakcija. „Swedbank“ atstovas tikino, kad bekontaktėse kortelėse yra įdiegtas saugumo mechanizmas, kuris užtikrins, kad ta pati suma nebūtų nuskaityta kelis kartus. Paklaustas apie gandus, kad naudojantis tokiu atsiskaitymu būdu egzistuoja galimybė pavogti duomenis per atstumą, „Swedbank“ atstovas tikino, kad atliekant bekontaktį mokėjimą duomenys saugiai perduodami iš kortelės į terminalą.