Didieji mikroschemų gamintojai, tokie kaip „Qualcomm“ ir „MediaTek“, nesustoja ir toliau tobulinti savo gaminamos įrangos, bei išlaikyti savo rinkos dalį.

Bet pastaraisiais metais „Spreadtrum“ taip pat pateko tarp lyderiaujančių kompanijų.

Jis yra itin sparčiai besivystantis lustų gamintojas, kuris tarp lyderiaujančių gamintojų pateko dėl savo gaminamų 5G ir AI produktų. Ir negana to, jau sklando gandai, kad „Spreadtrum“ gaminamas 5G mikroschemų rinkinys jau šiais metais bus pradėtas gaminti masiškai.

Kalbant apie „Spreadtrum“ verta paminėti ir jo naujai paskirtą generalinį direktorių Zeng‘ą Xuezhong‘ą, kuris buvo „ZTE“ korporacijos legenda. Per savo darbą „ZTE“ kompanijoje, kurioje užėmė vykdomojo prezidento pareigas, Zeng‘as žymiau daugiau dėmesio skyrė inovacijoms, o ne kainų karams ir garsėjo savo drąsiu ir netradiciniu požiūriu. Dabar, kai Zeng‘as pradėjo eiti „Spreadtrum“ generalinio direktoriaus pareigas, jis tikrai pradės įgyvendinti naujausias ir drąsiausias strategijas, kurios, be jokios abejonės, mobiliųjų technologijų pramonėje sukels inovacijų bangą.

Bet, kad būtų įgyvendintos ir drąsiausios idėjos, „Spreadtrum“ reikia patikimų sąjungininkų. Šiai lustų gamintojai reikia bendradarbiauti su pažangių įrenginių gamintojais, kurie jau turi savo prekės ženklą, rinkodaros galimybes ir pakankamai dideles pardavimo apimtis. Jau žinoma, kad „Spreadtrum“ savo bendradarbiavimo partneriu pasirinko „LEAGOO“ kompaniją.

„LEAGOO“, kaip viena iš pirmaujančių Kinijos išmaniųjų telefonų gamintojų, kuri yra orientuota į savo gaminamų prekių eksportą, yra puikus pasirinkimas. Ši kompanija su kiekviena diena daro vis didesnę įtaką pasaulinėje išmaniųjų telefonų rinkoje.

Ji yra trečia pagal dydį kompanija pasaulyje, kuri remia aukščiausio lygio Europos futbolo komandą – „Tottenham Hotspur“, ir atsilieka tik nuo „OPPO“, kuri remia „FC Barcelona“ ir „TECNO“, kurie remia „Mancherster City“. „LEAGOO“ kompanijos vardas labai plačiai paplito po visą pasaulį, ypač po keletos aktyvių marketinginių veiklų, prie kurių itin stipriai prisidėjo „Tottenham Hotspur“ futbolo klubo žaidėjai.

Dėl iniciatyvių pasaulinių rinkodaros strategijų, „LEAGOO“ kompanijos produktai gerai parduodami Malaizijoje, Indonezijoje ir sėkmingai išsiplėtė į Afrikos ir Europos rinkas. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 200 „LEAGOO“ vardą turinčių salonų ir daugiau kaip 2000 mažmeninių „LEAGOO“ salonų. Nors šie skaičiai nėra tokie dideli, kaip kad galėtų pasigirti tokios kompanijos kaip „Huawei“ ar „Xiaomi“, bet vis intensyviau auganti „LEAGOO“ kompanija atrodo itin perspektyviai.

Juolab, kad „LEAGOO“ kompanijos teigimu, jie yra ganėtinai produktyvūs: turi daugiau kaip 160 000 m2 gamybinio ploto, daugiau kaip 1000 darbuotojų ir 5 surinkimo linijas, kurių metinis gamybos pajėgumas viršija 20 milijonų išmaniųjų telefonų.

2018 metais „LEAGOO“ kompanija paleido savo naują mažmeninės prekybos platformą. „Naujoji prekybos sistema yra „LEAGOO“ kompanijos strategija, kuria siekiama iš naujo apibrėžti kas yra komercija ir užtikrinti neprilygstamą ryšį su bet kuriuo klientu. Ir visiškai nesvarbu ar jis perka internetu ar salone, svarbiausia, kad jis gautų kokybiškiausią paslaugą bei produktą. Visa esmė yra mažmeninės ekosistemos kūrime, kuri vienija vartotoją, rinką ir mobiliųjų technologijų gamintojo tinklą“, – sako „LEAGOO“ generalinis direktorius Johnson‘as Zhuang‘as, kuris yra naujosios mažmeninės „LEAGOO“ platformos įkūrėjas.

Kinijos išmaniųjų telefonų pramonėje Johnson‘as Zhuang‘as yra itin gerai žinomas. Jis įkūrė „LEAGOO“ kompaniją ir intensyviai dirbo, kol praėjus trejiems metams „LEAGOO“ tapo populiariausiu prekės ženklu Malaizijoje. Tikimasi, kad jau 2018 metais „LEAGOO“ kompanijos apimtys viršys 10 milijonų išmaniųjų telefonų.

2017 metais „LEAGOO“ pradėjo bendradarbiavimą su „Spreadtrum“ ir sukūrė naująjį „LEAGOO T5c“, kuris yra žinomas, kaip pirmasis pasaulyje išmanusis telefonas su naujuoju „Spreadtrum“ lustu – „SC9853I“. Dabar, kai jau visai arti yra 5G ir AI technologijos, „Spreadtrum“ drauge su „LEAGOO“, atrodo, yra pasiruošę imtis iniciatyvos ir, derindami savo žinias ir geriausius individualius kompanijų pranašumus, sukurti novatoriškų išmaniųjų įrenginių.

– Atrodo, kad išmaniesiems telefonams jau nieko naujo nebeįmanoma išrasti ir pritaikyti, tačiau Barselonoje prasidėjusiame mobilių technologijų kongrese buvo staigmenų, kurios parodė, kad išmaniųjų technologijų procesas tęsiasi.

– Taip, pasirodo, telefone įmanoma naudoti net termovizorių. Tai viena iš šiųmečių staigmenų. Jau ir anksčiau buvo panašių atskirų priedų telefonams, tačiau šiuo metu turime vieną daiktą, kuriame galime stebėti, kaip namuose vyksta šildymo procesas.

Manau, kad ateityje bus sparčiai tobulinami jau esami davikliai. Iš telefonų norima vis daugiau, bet jų resursai yra riboti. Šiandien jautriausia telefonų vieta – baterijos, tad informacinių technologijų bendrovė „Apple“ bando rasti išeitį, kaip padaryti, kad mobiliųjų telefonų iš viso nebereikėtų įkrauti. Baterijos bus prijungtos prie tam tikro energijos šaltinio belaidžiu būdu. Bet šios naujovės turime palaukti dar porą metų.

– Kitas didelis žingsnis – daiktų internetas. Gal galite plačiau paaiškinti, kas tai yra?

– Šiuo metu daiktų interneto sąvoka labai žongliruojama: daiktų internetas, išmanieji namai arba sensorių internetas. Šiai naujovei atsiradus, daiktai interneto ryšiu „kalbėsis“ vieni su kitais. Orkaitė „kalbėsis“ su garintuvu, šaldytuvas atsiųs pranešimą į telefoną, kad jame trūksta tam tikrų maisto produktų. Tai ir bus daiktų internetas.

Apie daiktų internetą kalbama jau ne pirmus metus, bet šiais metais Barselonoje vykstančiame mobiliųjų technologijų kongrese didesnis dėmesys krypo į virtualią realybę, o ne į daiktų internetą. Mąstydami apie daiktų internetą visi supranta, kad tai pelninga idėja, bet nesugalvoja, kaip tą pelną pasiimti. Gamintojai nežino, kaip su šia idėja tvarkytis ir pateikti taip, kad būtų patogu vartotojams.

– O gal nėra daiktų interneto poreikio?

– Technologijų pasaulyje tas poreikis dažnai yra sukuriamas. Kai atsirado planšetiniai kompiuteriai, taip pat buvo galvojama, kad poreikio nėra. Šiuo metu šis poreikis mažėja, nes mūsų telefonai tampa planšetiniais kompiuteriais. Panaši situacija istoriškai klostosi ir su daiktų internetu. Teko skaityti, kad 2016-aisiais didelių permainų šioje srityje nepamatysime.

– Ar greitai turėsime 5G ryšį?

– Jau prieš dvejus metus buvo tiekėjų, siūlančių įvairių sprendimų, susijusių su 5G ryšiu, bet čia atsimušame į „vištos ir kiaušinio“ klausimą – neapsisprendžiama, pirmiau turi atsirasti prietaisai ar infrastruktūra. Mano nuomone, turime būti pasiruošę infrastruktūrą, kaip darėme ir 4G ryšio atsiradimo pradžioje. Tai geras pavyzdys. Taip pat teko girdėti, kad operatoriai Lietuvoje jau išbando 5G ryšį, tad po metų ar pusmečio galbūt net ir jį turėsime.