Taikomųjų programų sąsajų (API) programos, kurias programinės įrangos kūrėjai naudoja prieigai prie „Google+“ duomenų, bus uždarytos per maždaug 90 dienų, nurodė D.Thackeris.

„Pastebėję šią naują klaidą, nusprendėme pagreitinti visų „Google+“ taikomųjų programų sąsajų išjungimą,“ – šią savaitę parašė D.Thackeris tinklaraštyje.

„Suprantame, kad tai nepatogu programų kūrėjams, tačiau siekiame užtikrinti naudotojų apsaugą.“

Pasak bendrovės, naujoji klaida, atsiradusi lapkričio mėnesį atnaujinant programinę įrangą, buvo aptikta įprastų bandymų metu ir pašalinta.

„Google“ nustatė, kad nuo klaidos, dėl kurios naudotojo vardas, pavardė, profesija, amžius, e. pašto adresas ir kita paskyrų informacija taikomosioms programoms buvo prieinama net ir tuo atveju, jeigu paskyra buvo privati, galėjo nukentėti maždaug 52,5 mln. naudotojų.

„Nė viena trečioji šalis nesukėlė grėsmės mūsų sistemoms ir neturime jokių duomenų, kad programų kūrėjai, kurie šešias dienas galėjo pasinaudoti šia spraga, apie tai žinojo arba kokiu nors būdu netinkamai ja pasinaudojo,“ – pažymėjo D.Thackeris.

Spalio mėnesį „Google“ paskelbė planuojanti uždaryti socialinį tinklą, kuriame prieš tai buvo pašalinusi klaidą, dėl kurios buvo atskleisti net 500 tūkst. paskyrų asmens duomenys.

Atlikus saugumo patikrinimą, buvo nustatyta programinės įrangos klaida, trečiųjų šalių programoms suteikianti prieigą prie „Google+“ paskyrų privačių duomenų, kuriais naudotojai dalijosi tik su draugais.

„Google“ pareiškė, jog trečiosioms šalims buvo prieinama tik informacija, nurodoma pasirinktinai pildomuose paskyros laukeliuose, įskaitant naudotojo vardą, pavardę, amžių, lytį, profesiją ir e. pašto adresą.

Bendrovė teigė tuomet neradusi įrodymų, jog programų kūrėjai pasinaudojo šia klaida.

2011 metais kaip konkurentas socialiniam tinklui „Facebook“ pasiūlytas „Google+“ nesulaukė didelio populiarumo.

Kalbėdamas apie priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta uždaryti šį socialinį tinklą, „Google“ atstovas spaudai paminėjo „didelius iššūkius kuriant ir išlaikant sėkmingą „Google+“, kuris atitiktų naudotojų lūkesčius“, taip pat „mažą naudotojų skaičių“.

„Google+“ naudotojams leidžia atsisiųsti ir dalytis duomenimis, tokiais kaip nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Tuo tarpu „Google“ planuoja pasiūlyti naujų „į darbo vietą orientuotų“ funkcijų, kad „Google+“ būtų patrauklesnis kaip „saugus verslo socialinis tinklas“ ir būtų aktyviau naudojamas įmonėse.

„Mūsų apžvalga parodė, kad „Google+“ labiau tinka kaip verslo produktas, kurį naudodami bendradarbiai gali dalyvauti vidaus diskusijose,“ – pareiškė Kalifornijos valstijoje įsikūrusi interneto milžinė.

Netrukus daugumos „Facebook“ naudotojų, kurių šiuo metu daugiau kaip du milijardai, pyktis atlyš. Didžioji jų dalis grįš lygiai taip, kaip grįžo prieš tai, ir lygiai taip, kaip grįžo jau daug kartų prieš tai. Santykiuose, kurie yra grįsti piktnaudžiavimu, skriaudžiamoji pusė yra smarkiai priklausoma nuo skriaudėjo. Taip ir dauguma mūsų – paprasčiausiai negalime palikti „Facebook“, net ir suvokdami, kad būti kartu – kažkaip negerai, skelbiama tekste.

Mes mėgstame žiniasklaidą, žiniasklaida mėgsta mus

Ne vieną dešimtmetį trunkantys tyrimai rodo, kad mūsų ryšys su įvairių rūšių žiniasklaida yra simbiotinis: žmonės mėgsta žiniasklaidą, nes ją „vartodami“ gauna tam tikrą pasitenkinimą. Žiniasklaida suteikia žmonėms galimybę bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti, susirasti bendraminčių. Taip jau yra, kad kuo daugiau žiniasklaida naudojamasi, tuo daugiau pasitenkinimo ieškoma ir atrandama.

Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, viskas yra šiek tiek kitaip. Naudodamasis socialiniais tinklais, žmogus jų kūrėjams suteikia tam tikros informacijos apie save. Turėdamas šią informaciją, turinio kūrėjas gali pasirūpinti, kad naudotojo patirtis internete būtų kuo geresnė. Šiuo tikslu, siekiant kuo labiau atsižvelgti į asmeninius psichologinius naudotojų poreikius, atidžiai išstudijuojami jų elgsenos modeliai.

Vis dėlto „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir visa kita interaktyvioji medija mums siūlo ne tik turinį. Kartu mums atveriama begalė naujų veikimo galimybių, galinčių išpildyti daugybę bet kuriam iš mūsų būdingų troškimų.

„Facebook“ siūlomos interaktyvios priemonės leidžia mums paprasčiau patenkinti smalsumą, ištransliuoti mintis, viešai puikuotis savo įvaizdžiu, megzti draugystes ir pelnyti taip trokštamą aplinkinių pripažinimą. Socialinė žiniasklaida, naudodamasi bendrosiomis mūsų psichologinėmis ypatybėmis, priverčia mus nepaliaujamai spragsėti pele. Kuo daugiau atliekame spragtelėjimų, tuo daugiau informacijos apie save atskleidžiame. Toliau straipsnio autoriai paaiškina, kodėl mums, socialinių tinklų naudotojams, taip sunku ištraukti laidą iš rozetės kartą ir visiems laikams.

Susikuriame tokį įvaizdį, kokį tik norime

Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau šansų, kad kažkas mus įvertins teigiamai. Tyrimai rodo, kad strateginis savęs populiarinimas yra pagrindinis naudojimosi „Facebook“ veiksnys. Savo internetinę tapatybę formuojame visiems pranešdami, į kokį koncertą einame ir su kuo, kokias pažiūras remiame, kur dalyvaujame ir t. t. Šitaip kuriame savąjį internetinį „aš“ ir iš dalies nulemiame, kokį įspūdį apie mussusidarys aplinkiniai. Tikrovėje to daryti taip dažnai ir taip preciziškai būtų, ko gero, neįmanoma, o internete galime visą laiką puikuotis tobula savojo „aš“ versija.

Gausiname socialinius išteklius

Kuo daugiau atsiveriame, tuo didesnė mūsų socialinio tinklo vertė. Ką gali žinoti – gal visaip save populiarindamas vieną dieną sulauksi darbo pasiūlymo per „LinkedIn“? Ir ne tik tai. Galbūt tai padės tau atnaujinti ryšį su senu klasės draugu. Tyrimai rodo, kad aktyviai naudojantis „Facebook“ auga žmogaus socialinis kapitalas, nesvarbu, ar tas žmogus paprastas studentas, ar senjoras, norintis artimiau bendrauti su šeimos nariais ar atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais. Aktyvumas socialiniuose tinkluose siejamas su didesniu pasitikėjimu savimi ir subjektyviu gerovės suvokimu.

Plečiame savo bendraminčių ratą

Kuo daugiau kartų spragtelime pele, tuo labiau esame „ant bangos“. Kaskart, kai spragtelime, norėdami pasidalyti kokia nors istorija ar parodyti, kad mums patinka vienas ar kitas produktas ar paslauga, mes prisidedame prie tam tikros tendencijos kūrimo. Įvairūs vertinimai, kuriais demonstruojama parama, kaip antai kokios nors prekės įvertinimas penkiomis žvaigždutėmis internetinės prekybos platformoje „Amazon“, yra gana paveikūs – iš dalies dėl to, kad jie atspindi bendrą nuomonę. Tai leidžia mums tapti internetinės bendruomenės, besiburiančios aplink konkrečias idėjas, renginius, judėjimus, istorijas ir produktus, dalimi ir sustiprinti savo priklausomybės grupei jausmą.

Turime galimybę pasireikšti ir būti įvertinti

Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau įgyjame galios. Kad ir kas tai būtų – keli žodžiai „Twitteryje“, įrašas „Facebooke“ ar ištisas straipsnis tinklaraštyje, tai yra mūsų saviraiškos produktas, kuriuo mes prisidedame prie socialinės žiniasklaidos diskurso formavimo. Tokio pobūdžio saviraiška mums gali suteikti nemažos jėgos. Visi įvertinimai, kuriais kiti žmonės reiškia mums paramą, pavyzdžiui, paspaudimai „patinka“ arba įvairūs šypsniukai, gali reikšmingai padidinti mūsų savivertės jausmą, kitaip tariant – patenkinti mūsų įgimtą psichologinį poreikį pelnyti aplinkinių pripažinimą.

Taigi socialinė žiniasklaida atveria daugybę mums labai svarbių galimybių, kuriomis pasinaudoti labai paprasta. Todėl jei galvojate, kad dauguma naudotojų sutiks taip lengvai to atsisakyti vien dėl tikimybės, kad neteisėtai iš jų „Facebook“ paskyrų ištraukti duomenys gali būti panaudoti darant įtaką rinkimų rezultatams, galvokite iš naujo, siūlo straipsnio autoriai.

Algoritmai visada su mumis

Daugumai iš mūsų gal ir nepatinka mintis, kad įvairūs algoritmai „kapstosi“ po mūsų asmeninę informaciją, tačiau esama įsitikinimo, kad ši neišvengiama blogybė vienaip ar kitaip pagerina mūsų patirtį internete. Informaciją apie mus renkantys algoritmai yra tie patys algoritmai, kurie mus skatina būti socialiais, priklausomai nuo mūsų pomėgių, elgsenos ir draugų rato. Jei „Facebook“ nuolat neniuksėtų mums į nugarą, mes veikiausiai nebūtume tokie socialūs. „Facebook“ – tarsi socialiniai klijai: jis nuolat mums siūlo su kuo nors susidraugauti, nuolat informuoja, jei kažkas iš draugų pasako ar padaro tai, kas mums gali būti įdomu.

Pamėginkite išsitrinti savo „Facebook“ paskyrą ir labai greitai suprasite, kokia tai didžiulė jūsų asmeninės ir visuotinės atminties saugykla. Viena iš šio rašinio autorių teigia pabandžiusi tai padaryti. Ji nurodo iškart sulaukusi daugybės įspėjimų, kokie dideli praradimai jos laukia: profilis nebeveiks, prisiminimai išgaruos, ryšys su daugiau kaip 500 draugų nutrūks. Ekrane, pasak jos, išdygo penkių draugų profilio nuotraukos, o šalia jų užrašas: „[tas ir tas] tavęs ilgėsis.“

Rašinio autorių teigimu, tai yra tas pats, kas tiesiai šviesiai paklausti, ar norite sąmoningai visam laikui nutraukti ryšius su visais draugais.

Bet ar žinote, jei savo Android įrenginyje įdiegėte “Facebook Messenger” programą, yra tikimybė, kad įmonė surinks jūsų kontaktus, SMS ir skambučių istorijos duomenis bent iki praėjusių metų pabaigos.

Naujosios Zelandijos programuotojas Dylan McKay atrado savo metų duomenis, įskaitant visų įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių žurnalų archyvą, kurį jis atsisiuntė (kaip ZIP failą) iš “Facebook”.

Kaip tik šiuo metu rutuliojasi Cambridge Analytica skandalas susijęs su neteisėtu “Facebook” asmeninių duomenų rinkimu ir pateikimu trečiosioms šalims.

Pasak “Facebook” atstovo, kadangi beveik visos socialinių tinklų svetainės buvo sukurtos taip, kad vartotojai galėtų lengviau susisiekti su savo draugais ir šeimos nariais, “Facebook” taip pat įkelia savo vartotojų kontaktus, kad jos vartotojai taip pat galėtų kuo lengviau bendrauti.

Kaip praneša “Ars”, senesnėse “Android” versijose, kai leidimai buvo daug mažiau griežtesni, “Facebook” programa įdiegimo metu pašalindavo kontaktinį leidimą, kuris leido bendrovę automatiškai pasiekti skambučių ir pranešimų duomenis.

Galų gale “Google” pakeitė Android leidimų veikimą savo API 16 versijoje, todėl ji tapo aiškesnė ir išsamesnė, informuodama naudotojus, kai bet kuri programa bando vykdyti leidimus. Tačiau kūrėjai galėjo apeiti šį pokytį, o “Facebook” ir toliau galėjo naudotis skambučių ir SMS duomenimis, kol “Google” nepasitvirtino Android API 4.0 versiją praėjusių metų spalį.

Netgi galite patikrinti, kokius duomenis socialinis tinklas surinko iki šiol, apsilankydamas “Facebook” nustatymuose → Atsisiųskite “Facebook” duomenų kopiją → “Mano archyvas”.

Jei nenorite, kad “Facebook” išsaugotų arba nuolat įkels jūsų kontaktus į savo serverį, galite išjungti nuolatinį įkėlimo parametrą “Messenger” programoje. Šis pakeitimas taip pat pašalins visus anksčiau įkeltus kontaktus.

“Facebook” vartotojai “Apple” įrenginiuose yra saugesni, nes “iOS” niekada neleido tylios prieigos prie skambučių duomenų.

Pabandžiau ir pats pažiūrėti ar galiu pažiūrėti savo skambučių ir SMS archyvą.

Atsisiunčiau savo Facebook archyvą ir radau, kad tikrai yra visi duomenys apie skambučius ir SMS. Tik turiu pastebėti, kad duomenys yra iš telefono su Android 4.4.4 versija. Su naujesniu telefonu, kuris naudoja Android 6.0 versiją, duomenų jau nepastebėjau. Tai rodo, kad čia bus susiję su senesne programine įranga ir jos leidimų sistema. Bet kuriuo atveju reikia skaityti ir žiūrėti kokius leidimus suteikiat, bet kuriai telefono programai.

Socialiniuose tinkluose sklinda gandas jog S. Stallone iškeliavo anapilin…

Toks keistas gandas pasklido jau ne pirmą kartą – taip nutiko ir 2016 metų rugsėjį.

2016 metais „Facebook“ tinklo naudotojai pranešė, jog S. Stallone rastas negyvas savo namuose, Los Andžele. Vėliau ši žinutė buvo pripažinta apgaule, o jos šaltinis – tinklalapis, kuriame dažnai kuriamos ir platinamos apgaulingos žinutės apie įžymybių mirtis.

Tačiau šis gandas po pusantrų metų grįžo į socialinius tinklus. Manoma, kad įkvėpimas sugrąžinti gandą kilo po to, kai internete paplito gerbėjų sukurtas plakatas filmo „Krydas: gimęs kovoti“ tęsiniui (dar vienai „Rokio“ filmų daliai).

Kai kurie žmonės, reklamoje pamatę S. Stallone veidą, nustebo, nes vis dar tikėjo senesniais gandais, jog jis mirė. Užuojautos žinutės pradėjo rodytis socialiniuose tinkluose.

„Facebook“ puslapis „WorldProblems“ rašė: „S. Stallone mirė ankstų šios dienos rytą. Aktorius kovojo su prostatos vėžiu, ir nors laikė ligą paslaptyje, vyrui nugalėti jos nepavyko.“

„Twitter“ tinklo naudotojai pradėjo dalintis žinutėmis, klausdami ar „Rokio“ žvaigždė iš tikrųjų mirė. Vienas iš jų rašė: „Ar S. Stallone mirė ar „Facebook“ vėl meluoja?“ Kitas naudotojas taip pat piktinosi: „Aš galvojau, kad S. Stallone buvo miręs!!! Nekenčiu interneto.“

Kai kurie gandus perprato: „Jau pavargau nuo gandų, ir vėl jie prasidėjo! S.Stallone NEMIRĖ!!!“

https://www.facebook.com/gintare.miciulyte.9/posts/1818343384906543

Paskutinį kartą internete paskelbus, jog aktorius mirė, S. Stallone buvo priverstas įrodyti, jog yra gyvas – jis pasidalijo savo nuotrauka socialiniuose tinkluose. Nuotraukoje aktorius pozavo su rusų boksininku Sergėjumi Kovalevu.

Į šį naujausią gandą aktorius kol kas nesureagavo.

Visi norime būti laimingi. Tik gerai jausdamiesi gyvenime matome prasmę ir esame motyvuoti judėti pirmyn. Visgi, mūsų gyvenimas yra pilnas liūdesio šaltinių, kuriuos būtų gerai vienas po kito pašalinti. Dabar net „Facebook“ atskleidė vieną dalyką, kuris liūdina minias žmonių – tai kur kas rimčiau nei mažas „Patinka“ paspaudimų skaičius po nauja nuotrauka.

„Facebook“ auga ir stiprėja, kuomet puslapyje lankosi kuo daugiau žmonių. Socialinio tinklo tikslas – pagauti jūsų dėmesį ir jį išlaikyti kiek įmanoma ilgesnį laiką, kad jūs pamatytumėte daugiau reklamos, o kompanija uždirbtų daugiau pinigų. Tai nieko nestebina – šis atviras kontraktas iš esmės visų naudotojų yra priimtas ir suprastas (nors kai kurie žmonės norėtų išimčių). Visgi, „Facebook“ lankymas daro jus nelaimingais – dabar tai sako ir patys socialinio tinklo kūrėjai.

Kompanijai tai pripažinti buvo sunku, nors naujame pranešime buvo minimos dvi reikalo pusės. Viena vertus, tyrimai rodo, kad technologijų populiarumas auga kartu su paauglių depresijos skaičiumi, tačiau kiti tyrimai rodo, kad atviras bendravimas su draugais internete gali padėti emociškai sunkiose situacijose. Visgi, ekspertai tokį „Facebook“ pareiškimą laiko pripažinimu, kad socialiniai tinklai neišpildo savo susitarimo dalies – jie mums nėra pramoga ir gerų emocijų šaltinis.

Apie tai kalba ir kitas tyrimas, atliktas su Mičigano Universiteto studentais. Eksperimentai parodė, kad vos po 10 „Facebook“ naršymo minučių studentai jautėsi prasčiau nei prieš tai – subjuro jų nuotaika. Visgi, yra ir antra šio medalio pusė – tie, kurie tas 10 minučių „Facebook“ praleido rašydami pranešimus ir bendraudami su draugais, jautėsi kur kas laimingesni nei tie, kurie tik skaitė ir naršė tinkle. Kitaip tariant, bendravimas padeda pagerinti psichologinę sveikatą, o pasyvus skaitymas ją blogina.

Tai yra didesnė problema nei atrodo. Atsiverskite savo „Facebook“. Jame iš karto pamatysite eilę pranešimų iš įvairių puslapių ir kompanijų. Galbūt tarp jų bus ir keli asmeniniai pranešimai, ypač, jei juose bus kokia nuotrauka. Taigi, bendravimo liko visai nedaug. „Facebook“ tikraja to žodžio prasme vagia iš jūsų laimę, o vietoj to duoda tik reklamų kupiną plotą. Prie to dar pridėkite vis garsiau girdimas kalbas apie naudotojų sekimą, nechronologišką naujienų išdėstymą, perkamą ir parduodamą naudotojų dėmesį ir paveikslas atrodo nekoks. Visgi, tol, kol platformos narių skaičius ir pajamos iš reklamos auga, neverta tikėtis, kad kas nors pasikeis. Nepriklausomai nuo to, pripažino savo trūkumus „Facebook“ ar ne.

Donaldo Trumpo aktyvumas „Twitter“ ne vieną jo priešininką erzina. Jo pranešimai dažnai cituojami kaip oficiali pozicija, o žmonės, kurie nemėgsta dabartinio JAV prezidento aktyviai atsakinėja į jo žinutes. „Twitter“ jau anksčiau pašalino ne vieno dešiniųjų žurnalisto paskyrą (nuo tokios cenzūros nukentėjo Milo Yiannopoulos bei Ben Shapiro), todėl iš socialinio tinklo dingęs Trumpas ne vienam sukėlė malonius jausmus.

Oliver Bullough, britų žurnalistas tuo metu paskelbė – „Ne visi superherojai nešioja apsiaustus“ (užuomina į Supermeno ar Betmeno aprangą), o buvęs Kongreso narys Davidas Jolly teigė, kad už tai reikėtų skirti Nobelio taikos premiją. Tačiau paskyros ištrynimą inicijavęs Bahtiyaras Duysakas, tuo metu buvęs laisvai pasamdytu „Twitter“ rangovu, nenori šios garbės – įvyko klaida.

Duysakas dirbo savo paskutinę dieną „Twitter“, kai gavo pranešimą, kokių sulaukdavo daugybę – vienas naudotojas pranešė apie taisykles pažeidžiantį, įžeidų pranešimą. Duysakas inicijavo procedūrą ir per daug nesigilino į tai, ką padarė. Jis manė, kad Donaldas Trumpas, kaip naujienų agentūroms vertinga asmenybė, socialiniame tinkle turi specialų statusą, todėl jo ištrinti neįmanoma. Tačiau greitai paaiškėjo, kad išjungta paskyra priklausė būtent jam. Džiaugsmo bangą kairiame politinio spektro gale sukėlęs veiksmas buvo atstatytas jau po 11 minučių. Kai kurie Trumpo priešininkai ir, aišku, visi gerbėjai lengviau atsipūtė – nereikia pritarti prezidento mintims, tačiau jis turi teisę jas išsakyti.

Duysakas iki šiol išgyvena dėl aplaidumo. Padaryta žala minimali, o ir didvyriu jį laikančių žmonių nuomonė jam nerūpi, tačiau specialistas mano, kad dabar įsidarbinti bus kur kas sunkiau.

Taip yra ir dėl didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Iš asmeninių savo paskyrų Duysakas turėjo pašalinti nuotraukas, kuriose jis matomas su draugais, nes žiniasklaidos atstovai surasdavo ir juos, bandydami išklausinėti apie Duysako ryšius ir politinę veiklą.

Blogiausia tai, kad Duysakas nepadarė nieko blogo. Tai buvo standartinė procedūrą, kurią jis sekė apie tai per daug negalvodamas. Specialistas nenaudojo tų funkcijų, kurios jam nebuvo priskirtos. Todėl ir „Twitter“ jam priekaištų neturi. Visgi, socialinis tinklas svarbiausias savo paskyras dabar apsaugojo nuo netyčinio užblokavimo.

Šis incidentas primena Skyneto sukilimo vaizdus iš legendinio Terminatoriaus serijų. Gal Tesla vadovas teisus, sakydamas, kad DI yra „didžiausia mums kilusi grėsmė“.

Facebook ištraukė kištuką iš savo kalbą sukūrusios DI sistemos

Facebook turėjo išjungti dirbtino intelektosistemą, su kuria dirbo jos tyrėjai, nes reikalai ėmė slysti iš rankų. DI nepradėjo išjunginėti kompiuterių visame pasaulyje ar panašiai, bet nustojo kalbėti angliškai ir pradėjo naudoti savo sukurtą kalbą.

Bob: "I can can I I everything else."

Alice: "Balls have zero to me to me to me to me to me to me to me to me to."

Toks pokalbis, kuris žmonėms neturi jokios prasmės, vyko tarp dviejų Facebook sukurtų DI agentų. DI agentai, kurti pokalbiams su žmonėmis, iš pradžių kalbėjo tarpusavyje angliškai, bet galiausiai sukūrė naują kalbą, kurią suprato tik DI sistemos.

DI agentams nebuvo liepta naudoti tik anglų kalbą, tad jie to ir nedarė, o sukūrė tokią, kuria galėjo bendrauti lengviau ir sparčiau. Tačiau Facebook tyrėjai nusprendė DI sistemas išjungti ir liepti tarpusavyje kalbėti tik angliškai.

Kodėl tai baugus DI vystymosi posūkis?

Kodėl negalima leisti DI agentams tarpusavyje bendrauti savo išrasta kalba?

Visų pirma, žmonės negalės suprasti, ką tiksliai sako savo kalbą naudojančios DI sistemos. Žmonės negeba perprasti sudėtingų DI sistemų mąstymo, tad DI agentų slaptumas reikalus dar apsunkintų, jei būtų kalbama nežinoma kalba.

Jei DI agentams leidžiama kalbėti jų sukurta kalba, jiems gali netgi neprireikti žmonių intervencijos.

DI kaip „Didžiausias Iššūkis“

E. Muskas tiki, kad žmonės turėtų bijoti DI ir paprašė Amerikos gubernatorių įgyvendinti šios technologijos reguliavimą.

„Matau pačias naujausias DI, ir manau, kad žmonės išties dėl to turėtų nerimauti,“ anksčiau šį mėnesį sakė Tesla CEO Nacionaliniame gubernatorių asociacijos vasaros susitikime Rodo saloje.

DI sistemos gali daugybę dalykų atlikti geriau už žmones, ir jei nebus prižiūrimos, gali išaugti į kažką, kas mus visiškai pakeis.

Saugumas internete visada yra pirmoje vietoje, tad tą patį siūlo ir populiariausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“. Nepaisant to, bendravimo platforma nereaguoja į vieną „skylę“, kuri atskleidžia jūsų telefono numerį.

„Facebook“ nustatymai – neužbaigti

Pradėkime nuo to, kad atrastas gana paprastas būdas, kaip nesunkiai galima susižinoti įžymių žmonių ar net politikų telefono numerius, jei jie naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“. Verta pastebėti, kad tai iš tiesų veikia tik mažose šalyse, kuriose gyventojų skaičius neviršija dešimties milijonų, tačiau, turint laiko, galima surasti beveik bet kokio asmens telefono numerį. Tiesa, tik tuo atveju, jei saugumo nustatymuose tas asmuo yra pridėjęs savo telefono numerį. Žinoma, tad čia ir prasideda visos „Facebook“ saugumo nustatymo problemos.

Nereikia būti įgudusiu programišiumi, kad suprastum, jog kažkas negerai. Visų pirma, kai jūs pridedate savo telefono numerį „Facebook“ paskyroje, nesvarbu, ar tai dėl saugumo, ar tiesiog jį ten norite turėti, galite pasirinkti, kas jus gali rasti suvedus jūsų telefono numerį: bet kas, tik draugai ir panašiai. Nepaisant to, jei pasirinksite funkciją „tik aš“, bendri „kas gali mane surasti“ nustatymai perrašo jūsų pasirinkimą „kas gali mane surasti telefono numeriu“, tad jei paspaudę mygtuką „tik aš“ manote, jog jūsų numeris liks niekam neprieinamas, klystate.

Jei pabandysite nueiti į „kas gali mane surasti telefono numeriu“ nustatymus, pamatysite, kad funkcijos „tik aš“ tiesiog nėra. Taip, jūs galite nustatyti, kad jums suvedus telefono numerį ar elektroninį paštą rasti galės tik „draugai“ ar „draugų draugai“, tačiau tiesa tokia, kad apeiti šį „draugų“ nustatymą yra gana paprasta. Taigi jūs esate įvedę savo telefono numerį į „Facebook“ paskyrą, tad kaip viską suprasti, kaip kažkas gali rasti mano privatų numerį, jei mane socialianiame tinkle gali rasti tik draugai?

Kaip viskas veikia?

Šis metodas veikia gana labai paprastu „Facebook“ paieškos grafos principu. Jūs galite suvesti telefono numerį ir matysite asmenį, kuriam jis priklauso. Akivaizdu, kad, ieškant konkretaus asmens, vedant kiekvieną numerį iš eilės yra neįgyvendinama užduotis ir užtruktų mėnesius. Taip pat mano sukurta programa testavimo principui pastebėjo, kad po 1500 numerių suvedimo paieškos grafoje mano „Facebook“ paskyra buvo apribota šios funkcijos naudojimui. Be abejonės, labiau įgudę vartotojai gali bandyti naudotis „zombių tinklais“ (angl. „botnet“) su tikromis „Facebook“ paskyromis, tačiau nėra abejonės, jog kompanija turi apsaugas, nutaikytas į panašias atakas. Tad ką daryti?

Visų pirma, „Facebook“ mums iškyla problema, kaip grafos paieškoje suvesti tūkstančius numerių vienu metu, taip randant asmenis, kuriems jie priklauso, bandant sužinot tikslų „aukos“ telefono numerį. Kaip minėjau, tiesioginio vedimo (angl. „brute force“) metodas nesuveikė, tad reikėjo naujo metodo. Sugalvojau pasinaudoti „Ieškoti draugų“ funkcija, kuri taip pat nėra užbaigta. Bet, visų pirma, man reikia kažkaip pabandyti sumažinti galimų telefonų numerių skaičių ir į galvą iškart toptelėjo mintis: „Facebook“ jau iškart nurodo jūsų du telefono numerio paskutinius skaičius.

Šiuo atveju man tik reikia žinoti „Facebook“ socialiniu tinklu besinaudojančio žmogaus profilio nuorodą ar vardą bei pavardę ir kaip jis atrodo. Socialinis tinklas naudojasi gana nepagrįsta sistema, kai kiekviena paskyra turi tam tikrą „Facebook“ elektroninį paštą, kuriuo niekas kaip ir nesinaudoja. Tai atveria galimybę pažvelgti į jūsų apsaugos nustatymus. Štai suvedame tyrimo subjekto, tai yra mano, „Faceobok“ el. pašto vardą, ir matome, kokie yra mano nustatymai: turiu pridėjęs elektroninį paštą ir telefono numerį, kurio pabaiga „05“. Sąrašas sumažėja.

Pasitelkę logiką suprantame, kad telefono numeriai Lietuvoje nėra ilgi. Jie visi praktiškai yra „86xxxxxxx“, t. y. devynių skaitmenų ilgio, tačiau jau žinome, kad subjekto numeris baigiasi „05“. Tad išeina, kad mes ieškome telefono numerio tarp „86xxxxx05“, o tai sumažina mūsų paieškos laukelį iki beveik šimto tūkstančių, na, 99999 galimų variantų.

Šiuo atveju tiesiog sukūriau programą, kuri man sugeneruotų visų įmanomų numerių, kurie yra „6xxxxx05“ diapazone, sąrašą. Kas iš to? „Facebook“ turi įdomią paieškos savybę pavadinimu „Ieškoti draugų“, kur galime tiesiog įkelti šį sąrašą, tad išbandykime šį metodą drauge.

Pabandžius įkelti visą telefono numerių sąrašą, „Facebook“ išmetė klaidą. Po keleto bandymų taip pat pavyko sužinoti, kad vienai paskyrai tai galima daryti, tai yra įkelti jūsų neva „elektroninio pašto kontaktų sąrašą“, penkis kartus per 24 valandas, o vieno failo kontaktų skaičius negali viršyti 30 tūkstančių. Tai nėra didelė problema, nes mums tereikia ieškoti apie šimto tūkstančių numerių, tad turimą kontaktų sąrašą padalijau į keturis failus.

Savo numerį aš žinau, be jokios abejonės, tačiau įsivaizduokime, kad taip nėra. Pirmą kartą bandome pirmuosius 30 tūkstančių numerių „60xxxx05“ iki „62xxx905“ diapazone. Ir nesėkmė, nes telefono numeris nėra šiame diapazone. Gerai, bandome dar keletą kartų, kol pagaliau neva savo elektroninio pašto draugų kontaktuose randu save: puiku, sakykime, mano numeris yra kitame faile, o tai reiškia diapazoną nuo „63xxxx05“ iki „65xxx905“. Ką darome toliau?

Kai praverčia aritmetikos žinios

Apie 30 tūkstančių galimų numerių yra gana daug, tad ir juos reikia patikrinti. Mums liko tiek galimų telefono numerių. Čia praverčia aritmetika. Dalijame šių numerių failą per pusę ir bandome dar kartelį. Atrodo, kad mano numeris tebėra pirmajame 15 tūkstančių likusių numerių. Taip šį sąrašą dalijame dar kartą, bandome dar kartą ir taip bandome tol, kol mums liks, sakykime, 58 galimi numeriai. Tam prireiks laiko, žinoma, tad apie tai pakalbėkime.

Kaip jau minėjau, „Facebook“ leidžia failą įkelti penkis kartus per parą, tad nėra jokios abejonės, kad šiam metodui įgyvendinti prireiks daugiau nei vienos anketos. Likusius 58 galimus numerius galiu patikrinti rankiniu būdu, o ir socialinis tinklas nesupyks, nes nepasieksiu minėto 1500 užklausų limitų. Viskas atrodo neblogai, tačiau kiek failų mums reikės susikurti?

Buvo minėta, kad mums prireiks keturių programa sugeneruotų failų. Vėliau randame subjektą diapazone iš 30 tūkstančių ir šį sąrašą dalijame iš dviejų. Panaudojus paprastą aritmetiką sužinome, kad mums prireiks dar papildomų 18 failų, tad iš viso 22 failai. „Facebook“ per 24 valandas leidžia įkelti iki 5 elektroninio pašto kontaktų, tada arba laukiame, arba susikuriame penkias paskyras. Viskas.

Nepaisant to, kad nustatymuose pakeičiau tai, ką galėjau, mano tariamas „draugas“ jau manęs ieškojo, tad suvedęs mano numerį mane mato paieškoje. Patikrinęs likusius 58 telefono skaičius randu tą, kuris priklauso subjektui, tai yra man. Sakykime, kažkas turi jūsų numerį, kas toliau?

Ką galima padaryti su jūsų numeriu?

Atrodo, kad žinome jūsų vardą ir pavardę ir telefono numerį, tačiau kas iš to? Priklauso nuo to, kas jūsų ieško ir ar žinomas žmogus esate. Turėdamas žinių programišius gali toliau bandyti ieškoti informacijos apie jus, net bandyti susekti jūsų gimines ar šeimos narius, kurie taip pat pridėję savo telefono numerį į „Facebook“ paskyrą. Sužinojus jų numerius, galima pradėti veikti.

Vienas iš galimų variantų, kad jūsų informacija gali būti parduota ir gausite reklamos žinutes su savo vardu. Atrodys keista, iš kur tam tikra reklamos kompanija žino jūsų duomenis, jei niekad jų nepateikėte? Jūs tai padarėte socialine tinkle „Facebook“. Tiesa, reklamos siuntimo variantas nėra toks baisus, kokie gali būti kiti galimi variantai, tad pakalbėkime apie blogiausius.

Visų pirma, jei kažkas nori pasunkinti jūsų dienas, gali pradėti jums siųsti tūkstančius SMS žinučių bei skambinti kas kelias sekundes. Sakysite, kad nieko blogo, tiesiog užblokuosiu tą numerį, iš kurio gaunu SMS žinutes ir skambučius. Problema ta, kad dažniausiai „Android“ ir „iOS“ išmanieji telefonai blokuoja tik įprastus numerius, o kiek labiau įgudę programišiai gali naudotis nežinomais ir nesusekamais numeriais, kuriuos užblokuoti prireiks kiek daugiau darbo.

Tiesa, blogiausia tai, jei programišiai, radę jūsų šeimos narių numerius, pradės skambinėti iš jų. Taip, supratote teisingai. SMS ir skambučių telefono numerio keitimo technologijos (angl. „spoofing“) prieinamos net nelabai įgudusiems programišiams, tad atrodys, kad tūkstančius skambučių atlieka, pavyzdžiui, jūsų mama. Ar blokuosite jos numerį, jog ši su jumis vėliau negalėtų susisiekti? Galimas variantas, jog programišiai galėtų bandyti jums pasiųsti ir SMS žinutę bandydami apsimesti jūsų šeimos nariu ar draugu, panaudoję jų numerį, o spustelėjus tam tikrą nurodą ir neturint tinkamos apsaugos, galite turėti dar daugiau problemų, nei gali pasirodyti iš pradžių.

Be jokios abejonės, tai tik pasvarstymai, ką gali atlikti programišiai, turintys telefono numerį. Viskas tvarkoje, jei juo dalintis norėjote, tačiau jei jį laikote paslaptyje ir šį žino tik saujelė žmonių, tačiau į „Facebook“ saugumo nustatymus jį pridėjote? Galite turėti rimtų problemų. Vėlgi viskas priklauso nuo to, kas ieško informacijos apie jus, tačiau šiame technologijų amžiuje reikia būti labai apdairiems. Mažiau įgudę vartotojai atskleidžia savo gyvenamąją vietą, kreditinių kortelių numerius, slaptažodžius ir panašiai. „Pakibti ant kabliuko“ gali ir technologijomis besidomintis asmuo. Kartais tai tiesiog gali būti paveiksliukas, ant kurio spustelėjote, o lyg nieko ir neįvyko.

Ką reikėtų žinoti pabaigai?

1. Kur problema?

Mažose šalyse, kaip kad Lietuvoje, surasti numerį „Facebook“ socialiniame tinkle nėra sunku ir tai nereikalauja daug įgūdžių. Visų pirma, pasižiūrėkite, ar jūsų nustatymuose „kas gali mane rasti telefono numeriu“ nėra nustatyta, kad jus gali rasti bet kas. Problema yra ta, kad „Facebook“ nepateikia realių priežasčių išspręsti šią problemą, nėra daugiau nustatymų opcijų.

2. Ar aš paveiktas?

Mažoje šalyje jūs, be jokios abejonės, esate paveiktas. Jūs galite bandyti pakeisti „kas gali mane rasti telefono numeriu“ nustatymus tik į „draugus“, tačiau, kaip parodė atlikti scenarijai, dažnai nesuveikia ir tai. Bandant imituoti elektroninio pašto kontaktų sąrašą ir jį keliant į paieškos funkciją, „Facebook“ socialinio tinklo sistema galvoja, kad jūs esate „draugai“, tad jus rodo bendroje paieškoje.

3. Ką „Facebook“ galėtų pakeisti?

Visų pirma, socialiniam tinklui, prieš pridedant telefono numerį, reikėtų informuoti žmones apie tikruosius nustatymus. Dalykas tas, kad jei būtų galimą nustatymuose „kas galime mane rasti telefono numeriu“ opciją pakeisti į „tik aš“, problema nebūtų išspręsta. Automatiškai tai pakeičiama į „viešas“, o daugelis net neužeina į „Facebook“ nustatymus.

Prieš pridedant numerį jums turėtų iššokti langas, kuris jums leistų pasirinkti opciją, kaip elgtis su savo telefonu numeriu. Taip pat elektroninio pašto paieškos kontaktų/draugų sistema yra absurdas: kai galima įkelti iki 30 tūkstančių kontaktų vienu metu, tai atrodo juokinga. Jei šį skaičių „Facebook“ sumažintų iki tūkstančio ar panašiai, tokios telefono numerio paieškos taptų sudėtingesnės, tačiau su „zombių tinklais“ tai nebūtų neįmanomos.

4. Tai ar man išimti savo telefono numerį iš „Facebook“?

Jei norite privatumo, sunku pasakyti, nes telefono numeris dažnai praverčia užmiršus slaptažodį ir iš esmės yra gana saugi bei rekomenduojama saugumo priemonė. Naudokite telefono numerį visur kitur be didesnių problemų, tačiau gerai pagalvokite, ar tai verta daryti tinkle „Facebook“.

Autorius: Mantas Bakutis

Jau galite aptikti savo sTinklas profilyje skiltį „Mano straipsniai” ir rašyti savo straipsnius, įžvalgas, liaupses ir kitus įvykius.

Skaitomiausius straipsnius su autorių leidimu paskelbsime čia www.ctl.lt portale.

Galite stebėti ir kitas tiesioginias transliacijas tiesioginių transliacijų žemėlapyje.