<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kriptografinės valiutos &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<atom:link href="https://ctl.lt/technologijos/kriptografines-valiutos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://ctl.lt</link>
	<description>Aktualijos - Pasaulis - Mokslas - Technologijos - Sportas - Sveikata - Eismas</description>
	<lastBuildDate>Mon, 30 Apr 2018 14:08:54 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.9.4</generator>

<image>
	<url>https://ctl.lt/wp-content/uploads/2015/09/cropped-ctl-80x80.png</url>
	<title>kriptografinės valiutos &#8211; Čia tavo Lietuva</title>
	<link>https://ctl.lt</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Coineal: ką tik startavo pirmoji bendromis Kinijos ir Pietų Korėjos investuotojų pajėgomis įkurta kriptovaliutų prekybos platforma</title>
		<link>https://ctl.lt/coineal-ka-tik-startavo-pirmoji-bendromis-kinijos-ir-pietu-korejos-investuotoju-pajegomis-ikurta-kriptovaliutu-prekybos-platforma/</link>
					<comments>https://ctl.lt/coineal-ka-tik-startavo-pirmoji-bendromis-kinijos-ir-pietu-korejos-investuotoju-pajegomis-ikurta-kriptovaliutu-prekybos-platforma/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 Apr 2018 14:08:54 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[kriptografinės valiutos]]></category>
		<category><![CDATA[Bitcoin]]></category>
		<category><![CDATA[BTC]]></category>
		<category><![CDATA[ETH]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/?p=13619</guid>

					<description><![CDATA[Coineal yra pirmoji kriptovaliutų prekybos platforma Azijoje, kurią bendrai finansavo investuotojai iš Kinijos ir Pietų Korėjos. Ji startuoja&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Coineal</strong> yra pirmoji kriptovaliutų prekybos platforma Azijoje, kurią bendrai finansavo investuotojai iš Kinijos ir Pietų Korėjos. Ji startuoja šiuo metu – balandžio mėnesį. Prieš pradedant veikti šiai kriptovaliutų keityklai, jau išleista 10 mlrd. keityklos tokenų – <strong>NEAL</strong>.</p>
<h3 id="komanda">Komanda</h3>
<p>Šioje kriptovaliutų keitykloje darbuojasi komanda, sudaryta iš blockchain ekspertų, įvairių technologijų specialistų bei užgrūdintų investuotojų į kriptovaliutas, kurie, kaip jau minėta, yra iš Kinijos bei Pietų Korėjos. Komandos nariai yra dirbę arba užauginę keletą vietinių blockchain projektų, todėl jie yra žinomi Kinijos ir Pietų Korėjos kriptovaliutų bendruomenėse.</p>
<div id="kript-25260176" class="kript-in-article_atf"></div>
<h3 id="misija">Misija</h3>
<p>Coineal siekia įsitvirtinti kaip pasaulinio masto, blockchain technologija paremto turto – pirmiausiai kriptovaliutų, prekybos platforma, suteikdama prieigą prie saugių, lengvai naudojamų bei profesionaliai sukurtų kriptovaliutų biržos paslaugų. Platformoje siekiama palaikyti tokį kriptovaliutų likvidumą, dėl kurio nekiltų rūpesčių laisvai prekiaujant skaitmeniniu turtu dideliais kiekiais.</p>
<h2 id="konkurenciniai-coineal-pranasumai">Konkurenciniai Coineal pranašumai</h2>
<h3 id="globalus-verslas">Globalus verslas</h3>
<p>Pagrindiniai Coineal operacijų centrai yra Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Ateityje planuojama įkurti padalinius Japonijoje, Singapūre, JAV, Rusijoje bei kitose šalyse, siekiant sukurti integralų bei globalų verslą su tarptautine klientų baze.</p>
<h3 id="saugumas">Saugumas</h3>
<p>Coineal komandoje dirba žmonės, turintys didelę patirtį skaitmeninio turto industrijoje. Saugumui padidinti platformos vidinės sistemos sujungtos tarpusavyje naudojant paskirstytų sistemų architektūrą (angl. distributed architecture) kartu su rizikų kontrolės ir DDOS atakų gynybos sistemomis.</p>
<h3 id="klientu-baze">Klientų bazė</h3>
<p>Coineal subūrė nemažą klientų bei potencialių klientų bazę dar ankstyvo vystymo stadijoje. Pavyzdžiui, MT (MyToken) tokenai, sukurti šiuo metu didžiausios Kinijoje kriptovaliutų kursų stebėjimo, portfelio ir naujienų aplikacijos, buvo listinguoti Coineal platformoje iš karto, vos tik ją paleidus. Platforma taip pat planuoja jungtis ir bendradarbiauti su kitais stambiais kriptovaliutų rinkos verslais ir partnerystės iniciatyvomis.<img fetchpriority="high" decoding="async" class="alignnone size-full wp-image-13620" src="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2018/04/coineal_2.jpg" alt="" width="900" height="429" srcset="https://ctl.lt/wp-content/uploads/2018/04/coineal_2.jpg 900w, https://ctl.lt/wp-content/uploads/2018/04/coineal_2-300x143.jpg 300w, https://ctl.lt/wp-content/uploads/2018/04/coineal_2-768x366.jpg 768w" sizes="(max-width: 900px) 100vw, 900px" /></p>
<h3 id="vartotojo-patirtis">Vartotojo patirtis</h3>
<p>Platforma jau palaiko pagrindines kriptovaliutas, o artimiausiu metu planuoja palaikyti patogią prieigą vartotojams ir iš bet kurio jų naudojamo įrenginio (iOS, Android, PC) bei daugiakalbę aplinką. Kas ypač svarbu klientams, greitai veiks ir 7/24 klientų aptarnavimo paslauga.</p>
<h3 id="investavimo-galimybes">Investavimo galimybės</h3>
<p>Coineal įsteigs taip vadinamus bendruomenių mazgus (angl. nodes). Kiekvienas toks mazgas turės ir valdys nuosavą nepriklausomą kriptovaliutų biržą. Šių biržų veiklos paskatinimui kas mėnesį bus išdalinamos premijos (NEAL tokenais) tiems, kas pasiekė tam tikras numatytas veiklos apimtis. Negana to, dalis Coineal pelno taip pat bus išdalinta bendruomenėms, kaip atlygis už šių bendruomenių kriptovaliutų biržų valdymą ir priežiūrą.</p>
<h2 id="apie-neal-tokenus">Apie NEAL tokenus</h2>
<h3 id="mokesciai">Mokesčiai</h3>
<p>Transakcijų komisinis sumokamas tiesiog prekiaujant Coineal platformoje. Vartotojai, kurie turės tam tikrą NEAL tokenų kiekį, galės gauti nuolaidą komisiniui.</p>
<h3 id="teise-keisti-kriptovaliuta-santykiu-11">Teisė keisti kriptovaliutą santykiu 1:1</h3>
<p>NEAL tokenus turintys vartotojai turės teisę gauti įvairių kitų kriptovaliutų. Pavyzdžiui, MT (MyToken), kurių galima įsigyti šioje kriptovaliutų keitykloje, gali būti keičiami su NEAL santykiu 1:1. Pervestas NEAL kiekis iš karto „sudeginamas“. Didėjant kitų prekiaujamų kriptovaliutų sąrašui platformoje, jas bus galima taip pat keisti/pirkti už NEAL tokenus.</p>
<h3 id="mazgu-pasirinkimas">Mazgų pasirinkimas</h3>
<p>Coineal, būdama pirmąja decentralizuota kriptovaliutų birža Pietų Korėjoje, siūlo kiekvienam bendruomenės nariui prisidėti prie jos valdymo. Šie nariai iš pradžių bus atrinkti ir galės tapti pačios platformos valdymo komiteto nariais, už kurio narystę bei balsavimą jame reikės sumokėti NEAL tokenais.</p>
<h3 id="nauju-kriptovaliutu-listingavimas">Naujų kriptovaliutų listingavimas</h3>
<p>Nauji blockchain projektai, norintys, kad jų kriptovaliuta ar tokenas būtų listinguoti Coineal biržoje, taip pat turės įsigyti NEAL tokenų, kurių prireiks viso listingavimo proceso metu. Pavyzdžiui, NEAL bus panaudoti balsavimo ir auditavimo atvejais.</p>
<div id="kript-2107919563" class="kript-content"></div>
<h4 id="pabaigai">Pabaigai</h4>
<p>Nors NEAL tokenai buvo išleisti dar prieš startuojant pačiai prekybos platformai, šių tokenų nebus galima parduoti, kol platforma nepasieks stabilaus veikimo ir likvidumo. Vartotojai galės įsigyti NEAL tokenų panašaus mechanizmo į „PoW“ (Proof of Work) būdu. Apie tai detaliau Coineal dar paskelbs artimiausiu metu. Visi paminėti platformos sprendimai ir idėjos turėtų pasitarnauti stabiliam jos augimui ir aktyviai prisidedančiųjų prie platformos vystymo bendruomenės narių interesams.</p>
<p>Dėl detalesnės informacijos galite aplankyti oficialiąją Coineal svetainę ir prisijungti prie Telegram grupės.</p>
<p>Svetainė: <a href="https://www.coineal.com" target="_blank" rel="noopener">https://www.coineal.com</a></p>
<p>Telegram grupė: <a href="https://t.me/coineal" target="_blank" rel="noopener">https://t.me/coineal</a></p>
<p>WeChat: coineal</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/coineal-ka-tik-startavo-pirmoji-bendromis-kinijos-ir-pietu-korejos-investuotoju-pajegomis-ikurta-kriptovaliutu-prekybos-platforma/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip hakeriai vagia jūsų kriptovaliutą!</title>
		<link>https://ctl.lt/kaip-hakeriai-vagia-jusu-kriptovaliuta/</link>
					<comments>https://ctl.lt/kaip-hakeriai-vagia-jusu-kriptovaliuta/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[technologijos]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 21 Dec 2017 18:23:14 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[kriptografinės valiutos]]></category>
		<category><![CDATA[Bitcoin]]></category>
		<category><![CDATA[Bitcoins]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/?p=12481</guid>

					<description><![CDATA[Kibernusikaltimų kasmet daugėja. Bendra kibernusikaltėlių padaryta žala pasiekė pusantro trilijono dolerių. Jų aukomis vis dažniau tampa ne bankai&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Kibernusikaltimų kasmet daugėja. Bendra kibernusikaltėlių padaryta žala pasiekė pusantro trilijono dolerių. Jų aukomis vis dažniau tampa ne bankai ir vyriausybės, o eiliniai žmonės.<br />
Diamond Guard direktorius papasakojo kaip hakeriai vagia kriptovaliutą ir kaip nuo to apsisaugoti.</strong></p>
<p>Bitkoinų savininkai vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių aukomis. Iki 2016 metų JAV užregistruota daugiau nei 2600 incidentų, susijusių su kriptovaliutos vagystėmis, o didžioji dalis įvykių taip ir nebuvo atskleista. Stambiausios JAV kriptovaliutų biržos <i>Coinbase</i> duomenimis, kiekvieną mėnesį į kriptovaliutą nukreiptų atakų skaičius didėja 100% — ir tai ne riba.</p>
<h3 id="skyleti-projektai">Skylėti projektai</h3>
<p>Ethereum — viena iš populiariausių blokčeinų platformų pasaulyje. Jos įkūrėjas Vitalikas Buterinas <span class="link-external"><a href="http://rt.rbc.ru/tatarstan/interview/29/08/2017/59a54fa89a7947b6c5e9b98b?%20from=main_right" target="_blank" rel="noopener">teigė</a></span>, kad sistema tebėra patikima. „Kartais įsilaužimų pasitaiko, bet praktiškai visada jie įvyksta dėl klaidų, kurias padaro žmonės, kurdami su Ethereum savo projektus. Manau, pačios platformos saugumas — normalus“.</p>
<p>Bloomberg duomenimis, vienu iš dešimties atvejų Ethereum paremtos ICO¹ dalyvis taps sukčių auka: fišingo² atakų nuostoliai 2017 metais jau <span class="link-https"><a href="https://www.bloomberg.com/news/articles/2017-08-24/cyber-criminals-extracting-a-heavy-toll-from-ethereum-advocates" target="_blank" rel="noopener">pasiekė</a></span> 225 milijonus dolerių. Pagrindinė įsilaužimų priežastis — nepakankamai atidūs ICO organizatoriai. Taip klaida Zerocoin projekto išeities kode (nereikalingas simbolis) suteikė progą hakeriams <span class="link-external"><a href="http://www.securitylab.ru/news/485371.php" target="_blank" rel="noopener">pagrobti</a></span> 370 tūkstančių zerokoinų (kiek daugiau nei 590 tūkstančių dolerių), generuojant papildomą kriptovaliutą vienos transakcijos metu, o paskui mėtant pėdas, perparduodant valiutą. Programuotojai netrukus išleido problemą pašalinusią pataisą.</p>
<p>Kitą kartą hakeriai įsilaužė į Ethereum klientą Parity ir <span class="link-https"><a href="https://motherboard.vice.com/en_us/article/zmvkke/this-is-not-a-drill-a-hacker-allegedly-stole-dollar32-million-in-ethereum" target="_blank" rel="noopener">pavogė</a></span> 32 milijonus dolerių. Sukčiai pasinaudojo daugelio naudotojų piniginių – prie kurių prieigą turi keletas žmonių – pažeidžiamumais. Šis neapsižiūrėjimas buvo greitai atrastas ir dabar programuotojai jį šalina.</p>
<blockquote class="alien"><p>Bloomberg duomenimis, vienu iš dešimties atvejų Ethereum paremtos ICO dalyvis taps sukčių auka: fišingo atakų nuostoliai 2017 metais čia jau pasiekė 225 milijonus dolerių</p></blockquote>
<p>Pagrindine projektų rykšte tapo fišingo atakos, nuo kurių 90% atvejų neapsaugos nei antivirusas, nei kitos apsaugos sistemos. Kibernusikaltėliams <span class="link-external"><a href="http://www.securitylab.ru/news/487402.php" target="_blank" rel="noopener">pavyko įsilaužti</a></span> blokčeino startuolio CoinDash svetainę ir, pakeitus piniginės adresą, pagrobti eterių už 8 milijonus dolerių. Nieko neįtariantys naudotojai patys pervesdavo lėšas į nusikaltėlių piniginę.</p>
<p>Praėjus vos kelioms minutėms nuo ICO pradžios, CoinDash įspėjo apie įsilaužimą ir paprašė nurodytu adresu pinigų nesiųsti, tačiau ir tiek pakako, kad būtų padaryta rimta finansinė žala.</p>
<p>Lygiai taip pat hakeriai <span class="link-https"><a href="https://xakep.ru/2017/07/05/bithumb-hack/" target="_blank" rel="noopener">atakavo</a></span> ir vieną iš stambiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų Bithumb. Gavę prieigą prie vieno iš darbuotojų kompiuterio, hakeriai pagrobė 31,8 tūkst. biržos naudotojų lėšas (~3% visos klientų bazės). Tą pačią dieną apgavikams pavyko nulaužti Classic Ether Wallet piniginę, užvaldžius Classic Ether Wallet domeną ir iš sąskaitų pavogus 300 tūkstančių dolerių.</p>
<h3 id="nusikalstama-pi">Nusikalstama PĮ</h3>
<p>Dar vienas paplitęs kriptovaliutų grobimо būdas – drauge su fišingo metodais naudojama kenkėjiška programinė įranga. Pernai daug kriptovaliutos turėtojų <span class="link-https"><a href="https://www.scmagazine.com/drive-by-mlaware-targets-crypto-wallets-of-reddit-users/article/530117/" target="_blank" rel="noopener">neteko lėšų</a></span> dėl CryptoChartiq svetainės. Paspaudus nuorodą, į prietaisą buvo įkeliama kenkėjiška PĮ, iš naudotojų internetinių piniginių nurašanti kriptovaliutą. Nukentėjo ir populiaraus tinklalapio Reddit naudotojai: buvo įsilaužta į vieno iš autorių paskyrą, jo vardu publikuotos kelios temos, skirtos kriptovaliutai. Paspaudus nuorodą, auka patekdavo į kenkėjišką svetainę, iš kurios būdavo įkeliama kenkėjiška PĮ.</p>
<blockquote class="alien"><p>Hakeriams pavyko į Google paieškos topą iškelti kenkėjišką svetainę apie bitkoinus, kuri nukreipdavo naudotojus į padirbtas fišingo svetaines, tuo pačiu dar ir pavogdavusi kiberlėšas</p></blockquote>
<p>Bet <span class="link-https"><a href="https://forklog.com/hakery-prodvinuli-v-top-google-sajt-o-darknet-ploshhadkah/" target="_blank" rel="noopener">viena iš gražiausių aferų</a></span> derėtų pripažinti Darknetmarkets.org aikštelė autorių organizuotą kampaniją. Hakeriams pavyko į Google paieškos topą iškelti kenkėjišką svetainę apie bitkoinus, žadėjusią „išmokyti Tor naudotojus“ elgtis su kriptovaliutomis ir darknetu³. Svetainė nukreipdavo naudotojus į padirbtas fišingo svetaines, tuo pačiu dar ir pavogdavo kiberlėšas. Paaiškėjo, kad svetainė veikė nuo 2015 metų, tačiau į Google paieškų viršūnę pakilo visai neseniai.</p>
<p>Reikėtų nepamiršti ir legalios PĮ pažeidžiamumų, kurie ne tik suteikia nusikaltėliams prieigą prie jūsų kompiuterio, bet ir gali viską apie jus papasakoti. Nelabai seniai informacinio saugumo specialistai <span class="link-external"><a href="http://www.securitylab.ru/news/488125.php" target="_blank" rel="noopener">pranešė</a></span> apie mažiausiai du pažeidžiamumus, paveikusius Chrome, Firefox, Opera priedų sistemas. Naudojantis šiais trūkumais, galima nustatyti naudotojo įdiegtus priedus, rinkti naudotojo duomenis ir sukurti unikalų naršyklės atspaudą, pagal kurį galima identifikuoti ir besislepiančius už VPN ar Tor.</p>
<h3 id="pinigine-arba-gyvybe">Piniginė arba gyvybė</h3>
<p>Bitkoinų ir eterių saugojimui tradiciškai naudojamos elektroninės piniginės. Bet kuri kriptovaliuta turi du raktus: viešą (jis nurodomas lėšų pervedimui ir matomas visiems) ir privatų (kurį žino tik savininkas ir jis reikalingas transakcijos patvirtinimui). Kriptovaliutos saugojimui naudojamos „karštos“ piniginės (kai abu raktus internete saugo jūsų tiekėjas) ir „šaltos“ piniginės (privatus raktas saugomas išoriniame įrenginyje ir niekam, išskyrus naudotoją, neprieinamas). Galima pamanyti, kad „šaltos“ piniginės apsaugotos geriau. Tačiau ir čia gali būti pažeidžiamumų: pavyzdžiui, galite apsikrėsti Trojos arkliu⁴ iš jau minėtos kenksmingos PĮ.</p>
<p>„Karštas“ pinigines vertėtų apsaugoti dviguba identifikacija. Tačiau ir taip negarantuojamas visiškas saugumas. Neseniai JAV Federalinė prekybos komisija <span class="link-https"><a href="https://www.nytimes.com/2017/08/21/business/dealbook/phone-hack-bitcoin-virtual-currency.html" target="_blank" rel="noopener">pranešė</a></span> apie smarkiai padažnėjusias naudotojų telefonų numerių vagystes, taip siekiant užgrobti įrašų socialiniuose tinkluose ir kriptovaliutos piniginių kontrolę. Hakeriai, pasinaudodami viešai prieinama naudotojo informacija, skambina ryšio operatoriams ir įtikina juos peradresuoti skambučius ir pranešimus į naujus įrenginius, tad ir dviguba identifikacija nepadeda.</p>
<h3 id="nemokama-darbo-jega">Nemokama darbo jėga</h3>
<p>Beje, tai dar ne visos jūsų tykančios grėsmės. Daug sistemų tapo kompiuterio skaičiavimo pajėgumus – procesorius ir vaizdo plokštes – išnaudojančių <i>mainerių</i>⁵ aukomis. Panašiai veikė DevilRobber ir CoinMiner botnetai⁶. Dar 2015 metais vieno Italijos banko serverius hakeriai panaudojo kriptovaliutos gavybai. Tiesa, įsibrovimas per valandą buvo pastebėtas ir banko serveris buvo atjungtas. Tačiau tokios schemos pamažu traukiasi užmarštin: Darktrace kompanijos direktorius Dave&#8217;as Palmeris Londone vykusioje konferencijoje <i>Research and Applied AI Summit</i> <span class="link-external"><a href="http://www.securitylab.ru/news/487231.php" target="_blank" rel="noopener">pažymėjo</a></span>, kad mainingo, panaudojant užkrėstus įrenginius, bumas buvo 2014 metais. Dabar tai jau darosi nerentabilu: kriptovaliutos generavimui reikia milžiniškų skaičiavimo pajėgumų, ir įprasti naudotojų kompiuteriai nebeefektyvūs, mano ekspertas. Tačiau pasak prezidento patarėjo interneto klausimais Germano Klimenko, nuo 20 iki 30% iš 20 milijonų kompiuterių Rusijoje <span class="link-external"><a href="http://www.rbc.ru/technology_and_media/24/07/2017/5975d00b9a7947dce3612e8d" target="_blank" rel="noopener">užkrėsti</a></span> kriptovaliutos išgavimo virusu.</p>
<p>Tačiau nuo įsilaužimų neapsaugoti ir patys maineriai. Nyderlandų saugumo tyrėjas Victoras Geversas <span class="link-external"><a href="http://www.securitylab.ru/news/488147.php" target="_blank" rel="noopener">aptiko</a></span> 2893 jokiais slaptažodžiais neapsaugotus bitkoinų išgavimo įrenginius, pasiekimus per Telnet. Analitikas spėjo, kad įrenginio savininkas yra KLR vyriausybės finansuojama arba kontroliuojama organizacija. Po publikacijos apie pažeidžiamumą, visi įrenginiai kaip mat buvo apsaugoti slaptažodžiais. Tokia „kasykla“ per dieną gali duoti iki 1 milijono dolerių pajamas Litec kriptovaliuta. Jei Geverso motyvai būtų buvę kiti, jis būtų galėjęs mainerių lėšas pasisavinti.</p>
<h3 id="skestanciuju-gelbejimas-paciu-skestanciuju-reikalas">Skęstančiųjų gelbėjimas — pačių skęstančiųjų reikalas</h3>
<p>Kaip rodo analizė, pagrindinė atakų kryptis — žmonės, kriptovaliutos savininkai. Kibernusikaltėliams gerokai paprasčiau organizuoti didelio skaičiaus aukų puolimą, mat dalies naudotojų apsaugos lygis gali pasirodyti esantis minimalus.</p>
<p>Tačiau paprastų esminių asmeninio saugumo taisyklių laikymasis padės minimizuoti riziką tapti hakerių auka.</p>
<p><strong>1.</strong> Neskubėkite! Visada rinkitės atidžiai, – ar tai būtų ICO projektas, birža ar valiutos keitimo punktas, naujienų puslapis ir t.t. Taip išvengsite trivialių fišingo svetainių schemų.</p>
<p><strong>2.</strong> Naudokite patikrintas saugumo sistemas: antivirusus, ugniasienes, kokybišką VPN. Nepamirškite, kad po nemokamo antiviruso apvalkalu gali slėptis kenksminga PĮ. Patikrinkite jos tiekėją – atsarga gėdos nedaro.</p>
<p><strong>3.</strong> Saugokite pinigus kriptopiniginėse! Jei turite didelę sumą, nelaikykite jos visos vienoje vietoje. Naudokite „šaltas“, aparatines pinigines. Nesijunkite ir nedirbkite nežinomais kompiuteriais, kur gali būti įdiegta kenksminga PĮ.</p>
<p><strong>4.</strong> Sekite įvykius. Naudodami bet kokią PĮ, kuri turi prieigą prie jūsų kriptoaktyvų, nepamirškite jos atnaujinti ir vadovautis gamintojų rekomendacijomis.</p>
<p><strong>5.</strong> Rūpinantis korporaciniu saugumu, svarbu užtikrinti apsaugą nuo tikslinių atakų, o tai jau informacinio saugumo tarnybos klausimas.</p>
<p class="sig"><abbr title="Александр Мамаев">A. Mamaev</abbr></p>
<p>snob.ru</p>
<table border="0">
<tbody>
<tr>
<td>¹blokčeinas</td>
<td>(angl. blockchain arba block chain – „blokų grandinė“). Remiantis tam tikromis taisyklėmis sudaryta iš nenutrūkstama blokų (<span class="link-https"><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Tiesinis_s%C4%85ra%C5%A1as" target="_blank" rel="noopener">tiesinių sąrašų</a></span>) informacijos grandinė. Blokų grandžių kopijos dažniausiai saugomos ir nepriklausomai viena nuo kitos (itin paraleliai) apdorojamos daugybėje atskirų kompiuterių.</td>
</tr>
<tr>
<td>²ICO</td>
<td>Initial Coin Offering. Nereglamentuojamas naujos kriptovaliutos fondų rinkimo būdas. ICO naudoja startuoliai, siekdami išvengti sudėtingo ir reguliuojamo kapitalo kaupimo proceso, kurio reikalauja rizikos kapitalo verslininkai ar bankai. Per ICO kampaniją dalis kriptovaliutos parduodama ankstyviems projekto rėmėjams mainais į mokėjimo priemones ar kitas kriptovaliutas, dažniausiai bitkoinus.</td>
</tr>
<tr>
<td>³fišingas</td>
<td>(angl. <span class="link-https"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Phishing" target="_blank" rel="noopener">phishing</a></span>) slaptažodžių ir kitos konfidencialios informacijos gavimas apgaule, per padirbtas svetaines, etc.</td>
</tr>
<tr>
<td>⁴darknetas</td>
<td>(angl. <span class="link-https"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Darknet" target="_blank" rel="noopener">darknet</a></span>) darknetas, tamsusis tinklas, yra tinklas, kurį galima pasiekti tik naudojant tam tikrą programinę įrangą, konfigūraciją, ar autorizavimą, dažnai – naudojant nestandartinius komunikavimo protokolus ir portus. Du tipiški darkneto tipai yra tiesioginiai naudotojų tinklai, (paprastai naudojami keitimuisi failais) ir slapti tinklai, tokie kaip Tor.</td>
</tr>
<tr>
<td>⁵Trojos arklys</td>
<td><span class="link-https"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Trojan_horse_(computing)" target="_blank" rel="noopener">kenksminga programinė įranga</a></span>, apsimetanti naudinga PĮ.</td>
</tr>
<tr>
<td>⁶maineris</td>
<td><span class="link-https"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Bitcoin_network#Bitcoin_mining" target="_blank" rel="noopener">ASIC įrenginys, skirtas bitkoinų gavybai</a></span>, to įrenginio savininkas.</td>
</tr>
<tr>
<td>⁷botnetas</td>
<td>(angl.<a href="http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64642/" target="_blank" rel="noopener">botnet</a>), kompiuterių tinklas, sujungtas internetu, kuris yra užterštas kenkėjiška programine įranga. Naudojama dažniausiai nelegaliai ir kenkėjiškai veiklai.</td>
</tr>
</tbody>
</table>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/kaip-hakeriai-vagia-jusu-kriptovaliuta/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Rusijoje už kriptovaliutų kūrimą grės baudžiamoji atsakomybė.</title>
		<link>https://ctl.lt/rusijoje-uz-kriptovaliutu-kurima-gres-baudziamoji-atsakomybe/</link>
					<comments>https://ctl.lt/rusijoje-uz-kriptovaliutu-kurima-gres-baudziamoji-atsakomybe/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Čia tavo Lietuva]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 13 Dec 2017 01:15:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[kriptografinės valiutos]]></category>
		<category><![CDATA[Bitcoin]]></category>
		<category><![CDATA[Bitcoins]]></category>
		<category><![CDATA[BTC]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ctl.lt/rusijoje-uz-kriptovaliutu-kurima-gres-baudziamoji-atsakomybe/</guid>

					<description><![CDATA[Rusijoje planuojama baudžiamoji atsakomybė už kriptovaliutų kūrimą išskirtinai atsiskaitymų funkcijai, kurią atlieka šalies centrinio banko emituojami pinigai. „Rengiamas&#8230;]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Rusijoje planuojama baudžiamoji atsakomybė už kriptovaliutų kūrimą išskirtinai atsiskaitymų funkcijai, kurią atlieka šalies centrinio banko emituojami pinigai.<br />
„Rengiamas įstatymas dėl kriptovaliutų gali numatyti baudžiamąją atsakomybę, jei jos būtų kuriamos išskirtinai atsiskaitymų tikslais, tačiau daugumoje su šia veika susijusių atvejų atsakomybė būtų administracinė“, – pareiškė finansų viceministras Aleksejus Moisejevas.</p>
<p>Jis priminė, jog Rusijos Federacijos konstitucija skelbia, jog visi atsiskaitymai šalyje atliekami rubliais.</p>
<p>„Dabar už šio konstitucinio principo pažeidimui atsakomybė nepriskirta. Šį netikslumą ketinama pašalinti“, – paaiškino viceministras.</p>
<p>A. Moisejevo žodžiais, iš viso rengiami du su kriptovaliutomis susiję įstatymai: vienas – dėl jų reguliavimo, antras – dėl skaitmeninių technologijų.&nbsp;</p>
<p>Šie sprendimai gali įtakoti bitcoin vertę&#8230;</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ctl.lt/rusijoje-uz-kriptovaliutu-kurima-gres-baudziamoji-atsakomybe/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
