Dirbtinio intelekto veikimo principai

Dirbtinio intelekto sistemos veikia per kelis pagrindinius etapus:

1. Duomenų surinkimas

Bet kuri DI sistema reikalauja didelio kiekio duomenų. Jie gali būti struktūruoti (pvz., duomenų bazės, lentelės) arba nestruktūruoti (pvz., tekstai, vaizdai, garso įrašai).

2. Duomenų apdorojimas

Prieš pradedant modelio mokymą, duomenys turi būti išvalyti ir paruošti. Tai apima:

• Triukšmo pašalinimą (neteisingų ar nereikalingų duomenų filtravimą),
• Trūkstamų reikšmių užpildymą,
• Normalizavimą ir standartizaciją, kad skirtingi duomenų tipai būtų suderinami.

3. Modelio mokymas

Mokymo etape DI modelis mokosi iš pateiktų duomenų. Yra skirtingi mokymosi metodai:

• Prižiūrimas mokymasis (Supervised Learning) – naudojami pažymėti duomenys su teisingais atsakymais.
• Neprižiūrimas mokymasis (Unsupervised Learning) – modelis pats ieško duomenų struktūros.
• Reinforcement Learning – modelis mokosi per patirtį ir klaidų analizę.

4. Modelio vertinimas

Baigus mokymą, modelis testuojamas su atskirais duomenimis, kurie nebuvo naudojami mokymo etape. Tai leidžia įvertinti tikslumą, klaidų lygį ir bendrą našumą.

5. Prognozavimas ir praktinis pritaikymas

Kai modelis pasiekia pakankamą tikslumą, jis gali būti naudojamas realiose situacijose – pavyzdžiui, veidų atpažinime, kalbos sintezėje ar medicininėje diagnostikoje.

Dirbtinio intelekto veikimo schema

1. Duomenų surinkimas  
   │  
   ├──> Struktūruoti duomenys (lentelės, duomenų bazės)  
   ├──> Nestruktūruoti duomenys (vaizdai, garsas, tekstas)  
   │  
2. Duomenų apdorojimas ir valymas  
   │  
   ├──> Triukšmo pašalinimas  
   ├──> Trūkstamų duomenų užpildymas  
   ├──> Normalizavimas ir standartizacija  
   │  
3. Modelio mokymas  
   │  
   ├──> Pasirenkamas modelis (pvz., neuroninis tinklas, regresija)  
   ├──> Hiperparametrų derinimas  
   ├──> Mokymas su mokymo duomenimis  
   │  
4. Modelio vertinimas  
   │  
   ├──> Testavimo duomenys  
   ├──> Tikslumo, nuostolių ir klaidų analizė  
   │  
5. Prognozavimas ir naudojimas  
   │  
   ├──> Modelio taikymas realiems duomenims  
   ├──> Nuolatinis modelio atnaujinimas  

Neuroninio tinklo struktūra

Neuroniniai tinklai yra viena pažangiausių DI technologijų. Jie susideda iš neuronų, kurie apdoroją duomenis sluoksniais.

Pagrindiniai neuroninio tinklo sluoksniai:

1. Įvesties sluoksnis (Input Layer) – priima duomenis (pvz., pikselius iš vaizdo, teksto žodžius ar garso bangas).
2. Paslėpti sluoksniai (Hidden Layers) – atlieka pagrindinius skaičiavimus ir informaciją perduoda iš vieno neurono kitam.
3. Išvesties sluoksnis (Output Layer) – pateikia rezultatą (pvz., objekto klasifikaciją, prognozę ar sprendimą).

Kaip veikia neuronai?

Kiekvienas neuronas turi svorius ir aktyvacijos funkciją. Kai duomenys patenka į neuroną, jie dauginami iš svorių, sumuojami ir praleidžiami per aktyvacijos funkciją, kuri nusprendžia, ar perduoti signalą į kitą sluoksnį. Populiariausios aktyvacijos funkcijos yra:

• ReLU (Rectified Linear Unit) – dažniausiai naudojama, nes padeda neuronams efektyviai mokytis.
• Sigmoidinė funkcija – naudojama dviejų klasių problemoms.
• Softmax – tinkama, kai yra daug skirtingų išvesties kategorijų.

Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai keičia mūsų gyvenimą, suteikdami galimybę automatizuoti sudėtingus procesus. Jų veikimo principai pagrįsti didžiuliais duomenų kiekiais, pažangiais algoritmais ir efektyviu mokymosi mechanizmu. Supratus šią struktūrą, galima geriau įvertinti DI galimybes ir jo ateities perspektyvas.

Kodėl gamintojai nebeatnaujina senų įrenginių? 

Išmaniųjų technologijų rinka nuolat plečiasi – kiekvienais metais pristatomi vis modernesni modeliai su papildomomis funkcijomis. Vartotojai noriai keičia savo prietaisus į naujesnius, kad galėtų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir patirtį gerinančiais sprendimais. Gamintojai, reaguodami į šią tendenciją, vis daugiau dėmesio skiria naujų produktų kūrimui, todėl senesniems modeliams nebevykdomi automatiniai atnaujinimai. Dėl šios priežasties senų įrenginių programinė įranga tampa pažeidžiama, taip atverdama kelią kibernetiniams nusikaltėliams

Nebeatnaujinamos operacinės sistemos ir programinė įranga kelia didelę saugumo riziką. Įvairių šaltinių duomenimis, šiuo metu pasaulyje gali būti daugiau nei 5 milijardai išmaniųjų įrenginių, kuriems nebeteikiami automatiniai atnaujinimai, todėl jie tampa lengvai pažeidžiami nusikaltėliams. Kaip aiškina kibernetinio saugumo ekspertas L. Apyns, šie įrenginiai gali būti naudojami įvairiems nusikalstamiems tikslams, nuo asmens duomenų vagysčių iki dalyvavimo didelio masto kibernetinėse atakose.

Kaip veikia botnetų tinklai?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kaip nusikaltėliai išnaudoja senus įrenginius, yra botnetų (angl. botnet) tinklai. Botnetai – tai kenkėjiškos programos, kurios užkrečia daugybę įrenginių ir paverčia juos nuotoliniu būdu valdomais „robotais“. Tokiu būdu užkrėsti įrenginiai gali būti naudojami įvairioms nusikalstamoms veikloms, įskaitant kibernetines atakas ar kenkėjiškos programinės įrangos platinimą.

Pavyzdžiui,botnet tinklas „Mozi“ kasmet užvaldydavo šimtus tūkstančių išmaniųjų įrenginių, kurių savininkai apie tai net neįtarė. Nusikaltėliai per šiuos įrenginius galėjo rinkti asmeninę informaciją ir naudoti juos kenkėjiškos programinės įrangos platinimui. Nors „Mozi“ buvo sunaikintas 2023 metais, panašių kibernetinių atakų rizika išlieka dėl kitų galimų grėsmių.

IT sprendimus siūlančios įmonės kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis atkreipia dėmesį, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali pasinaudoti senesniuose įrenginiuose esančiomis vaizdo kameromis, paversdami jas šnipinėjimo priemonėmis. Tokiu būdu jie gali stebėti vartotojus arba įsilaužti į vidinius tinklus ir pasisavinti jautrią informaciją.

Ką daryti su senais įrenginiais?

Norint sumažinti riziką, kad senesni išmanieji įrenginiai netaptų kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, svarbu imtis keleto paprastų veiksmų.

1. Prieš atsisakant įrenginio, rekomenduojama atkurti gamyklinius nustatymus. Jei įrenginys priklauso įmonei, šiuos veiksmus nesudėtingai galima atlikti naudojant specialius duomenų trynimo įrankius, pavyzdžiui, „Blancco”. „Šis sprendimas leidžia lengvai perkelti asmeninius duomenis arba juos saugiai ištrinti, užtikrinant, kad informacija nepatektų į kibernetinių nusikaltėlių rankas,“ – teigia L. Apynis. 
2. Naudojamų įrenginių programinė įranga turėtų būti reguliariai atnaujinama. Šis žingsnis padeda sumažinti galimų saugumo spragų riziką.
3. Jei įrenginys nebėra naudojamas ir jo nebegalima atnaujinti, svarbu pasirūpinti, kad jame esantys duomenys būtų saugiai ištrinti arba perkelti į kitą laikmeną. Jei įrenginys neveikia ir jo neįmanoma atkurti, rekomenduojama jį utilizuoti specializuotose atliekų tvarkymo centruose.

Retas kuris susimąsto, kad senesni išmanieji įrenginiai gali būti lengviau prieinami kibernetinėms grėsmėms, tačiau juose dažnai yra laikoma jautri informacija, kuri gali sulaukti kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimo. Atsižvelgiant į šiuos pavojus, svarbu tinkamai pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu, atliekant nesudėtingus žingsnius, tokius kaip programinės įrangos atnaujinimas ar gamyklinių nustatymų atkūrimas. Verta įsiminti, kad net ir paprasti veiksmai gali padėti apsaugoti jūsų duomenis nuo kibernetinių grėsmių.

Atviri ir nemokami Wi-Fi tinklai – labai patrauklūs, ypač kelionėse užsienyje. Visgi kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad dauguma tokių tinklų naudoja nešifruotą ryšį, o tai reiškia, kad bet kuris prisijungęs prie to paties tinklo gali stebėti jūsų veiklą internete.

Dar daugiau – kibernetiniai nusikaltėliai gali perimti vartotojų siunčiamą ir gaunamą informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės ar kitus jautrius duomenis.

„Prisijungimo prie nesaugaus interneto tinklo pasekmės paaiškėja tik vėliau – kol naršote, nutekėjusius duomenis pastebėti labai sunku. Tačiau po kurio laiko internete arba tamsiajame internete (angl. dark web) gali būti pardavinėjama jūsų asmeninė informacija, vyksta nežinomi bankiniai pavedimai, ar kitos bankinės operacijos“, – aiškina „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis.

Saugumą galima patikrinti

Norint apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimo per atvirus interneto tinklus, būtina imtis atsargumo priemonių.

Visų pirma, tinklo saugumą gali išduoti pavadinimas – atkreipus į jį dėmesį, įmanoma apsisaugoti nuo programišių sukurtų Wi-Fi tinklų. Įmonės ir organizacijos dažniausiai turi aiškiai atpažįstamus pavadinimus, atitinkančius viešos vietos, kurioje esate, pavadinimą. Tačiau ir toks tinklas nebūtinai bus visiškai saugus.

Antra, saugus Wi-Fi tinklas dažniausiai reikalauja slaptažodžio ir naudoja WPA3 arba WPA2 šifravimą – šią informaciją vartotojai gali pamatyti prieš prisijungiant arba jau prisijungę ir atsidarę nustatymų skiltį savo įrenginyje. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sako pastebintis, kad vis daugiau viešų Wi-Fi tinklų pradeda naudoti šifravimą, o tokia tendencija džiugina.

Dar viena svarbi detalė, į kurią verta atkreipti dėmesį – prisijungus prie nesaugaus tinklo, šiuolaikiniai įrenginiai dažniausiai įspėja apie galimą grėsmę. Dar geriau, jei esate įsidiegę skaitmeninio saugumo programėlę, tokiu atveju prieiga prie nesaugaus tinklo bus blokuojama.

Taip pat apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimo prisijungiant prie viešų interneto tinklų gali padėti kompiuteryje ar telefone aktyvuotas virtualus privatusis tinklas (VPN). Kitas saugus būdas prisijungti yra mobilioji saitvietė (angl. Hotspot), kai iš vieno telefono mobilieji duomenys (internetas) perduodami kitam.

Pamestas telefonas – sukčių taikinys

Nauji įspūdžiai, nematytos vietos ir vis besikeičianti aplinka gali išmušti iš įprastų vėžių, tad dar vienas gana dažnas įvykis kelionėse – pamestas ar pavogtas telefonas.

Eksperto L. Apynio teigimu, praradus telefoną ne tik kyla daug nepatogumų, bet tuo gali pasinaudoti piktavaliai – jį atrakinti ir pavogti ten esančius duomenis, tačiau yra įvairių būdų, kaip sumažinti riziką.

„Su kolega norėjome pažiūrėti, ar sunku atrakinti telefoną nežinant jo slaptažodžio, todėl pabandėme tai padaryti su kelių metų senumo išmaniuoju telefonu. Nors kodo nežinojome, pasinaudojus saugumo spragomis pavyko jį atrakinti“, – pasakojo kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

Pasisavinti asmeniniai duomenys gali būti įvairūs – nuotraukos, susirašinėjimai, prieiga prie socialinių tinklų paskyrų, kitų programėlių – visa tai  gali būti panaudota nusikalstamiems sukčių tikslams.

Kaip apsisaugoti, kad pametus telefoną duomenys nebūtų lengvai prieinami? Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis rekomenduoja naudoti saugius užrakinimo būdus, tai yra sudėtingus slaptažodžius arba biometrinius autentifikavimo būdus, tokius kaip piršto antspaudas ar atrakinimas veido atpažinimu. Norint išvengti saugumo spragų reikėtų nepamiršti apie programinės įrangos ir operacinės sistemos atnaujinimus.

Saugumo programėlių naudojimas, tokių kaip, pavyzdžiui, ESET, leidžia užtikrinti jautrių duomenų šifravimą, galimybę nuotoliniu būdu pašalinti konfidencialius duomenis ir leidžia stebėti prarasto įrenginio veiklą, nustatyti  jo buvimo vietą, net galima palikti pranešimą jį radusiam asmeniui.

Jei pamestas darbinis telefonas

Kai pametamas įmonės suteiktas mobilusis telefonas, sukčius dominančių duomenų gali būti dar daugiau. L. Apynio teigimu, darbuotojo atsakomybė dėl pamesto telefono priklauso nuo įmonės vidinės politikos. Kai kurios įmonės gali turėti taisykles, apibrėžiančias, ką daryti pametus telefoną ir kokios gali būti pasekmės.

Darbuotojui gali grėsti drausminės priemonės, jei bus nustatyta, kad jis nesilaikė nustatytų saugumo taisyklių ar procedūrų. Darbuotojai taip pat gali gauti pinigines baudas arba net būti atleisti iš darbo.

„Kiekviena įmonė turi pasirūpinti, kad jų darbiniai telefonai būtų tinkamai apsaugoti, pavyzdžiui, naudoti MDM (angl. Mobile Device Management) sprendimus, kurie leidžia nuotoliniu būdu valdyti, užrakinti ir ištrinti duomenis. Telefonai turi būti apsaugoti stipriais slaptažodžiais, biometriniais duomenimis, antivirusine programa ir šifravimu. Įmonėms rekomenduojama, o kai kurioms pagal įstatymus ir privaloma, reguliariai rengti darbuotojų kibernetinio saugumo mokymus, kuriose supažindinama su kibernetinėmis grėsmėmis ir išmokstama nuo jų apsisaugoti“, – apibendrino L. Apynis.

Daugiau informacijos:

Lukas Apynis

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET specialistas

+370 687 02 238

lukas@baltimax.com

Internetinėse pažinčių platformose meilės ieškotojai dažniau patiria finansinius nuostolius nei būtų galima pamanyti. Pavyzdžiui, 2022 metais vien tik JAV dėl romantinių aferų nukentėjo apie 70 000 žmonių, kurių nuostoliai bendrai sudarė net 1,3 milijardo dolerių.

Visgi, remiantis įvairiais duomenimis, net apie 70 proc. internetines pažinčių platformas naudojusieji tvirtina, kad tokiu būdu jie rado sau porą. Tad IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax” vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET interneto saugumo ekspertas Lukas Apynis pataria, kaip pasinaudoti internetinėmis pažinčių svetainėmis ar programėlėmis siekiant susipažinti su naujais žmonėmis, o gal net ir įsimylėti, bet nenukentėti.

Netikri profiliai

Viena populiariausių sukčiavimo taktikų internetinėse pažinčių platformose – netikri profiliai. Tokiais atvejais piktadariai naudoja vogtas nuotraukas ir išgalvoto asmens informaciją, kad priviliotų nieko neįtariančias aukas. „Šiuo metu išaugus dirbtinio intelekto populiarumui, pažinčių platformose gali padaugėti tikroviškai atrodančių žmonių sugeneruoti skaitmeniniai vaizdai“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

Prisidengdami vogtomis ar netikromis tapatybėmis sukčiai potencialią auką gali suvilioti gražiomis nuotraukomis, rūpestingu dėmesiu ir atakuoti, kai to mažiausiai tikimasi. Pavyzdžiui, sukčius gali meluoti, jog pateko į bėdą, gali pasidalinti sukurta istorija, kad niekas kitas šiuo metu jam negali padėti, todėl prašo jūsų pagalbos.

„Tokią taktiką naudodami nusikaltėliai gali įdėti nemažai darbo, kad profilis atrodytų kuo tikresnis ir patrauklesnis. Be to, susirašinėjant jie gali panaudoti socialiniuose tinkluose apie jus surinktą informaciją, taip sukuriant bendrų interesų ir neva greitai gimusio artimo ryšio iliuziją“, – įspėja L. Apynis.

Sukčiavimo atakos ir kenkėjiškų programų platinimas

Internetinės pažinčių platformos yra paprastai prieinamos kibernetiniams sukčiams vykdyti atakas ir platinti kenkėjiškas programas. Nusikaltėliai gali atsiųsti, iš pažiūros, nekaltas žinutes, kuriose gali būti pavojingos nuorodos ar prisegti priedai. Taip netyčia ir net apie tai nežinant išmaniajame įrenginyje gali būti įdiegta kenkėjiška programa, dėl kurios gali būti pažeisti asmeniniai duomenys, padidėja tapatybės vagysčių ar kredito kortelių sukčiavimo rizika.

Duomenų rinkimas šantažui

Internetinės pažinčių platformos saugo daugybę asmeninės informacijos, todėl jos yra patrauklios įsilaužėliams. „The Guardian“ žurnalistė išsiaiškino, kad apie ją per „Tinder“ profilį programėlė surinko apie 800 puslapių duomenų, įskaitant simpatijas, pomėgius, nuotraukas, draugus ir romantiškus pageidavimus. „Yra nuskambėjusių istorijų, kai tokia privati informacija tampa vieša, o už jos panaikinimą prašoma, pavyzdžiui, piniginės išpirkos“, – įspėja L. Apynis.

Grėsmės dėl vietos nustatymo

Daugelis pažinčių programėlių siūlo asmens vietos nustatymo funkciją, kad būtų galima susisiekti su netoliese esančiais viengungiais. Visgi ši paslauga gali būti ir pavojinga. „Nusikaltėliai gali naudoti vietos duomenis, kad galėtų sekti asmenis, todėl iškyla saugumo grėsmės ir realiame gyvenime“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.

Patarimai, kaip saugiai rasti meilę internete

Kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis pateikia 7 patarimus, kuriais reikėtų vadovautis siekiant rasti porą internetinėse pažinčių svetainėse ar programėlėse.

1. Paklauskite žmogaus, su kuriuo pradėjote susirašinėti, kaip jį būtų galima rasti socialiniuose tinkluose (paklausti vardo, pavardės ar kt.). Pokalbio metu užduokite specifinius klausimus, kurie galbūt padėtų patikrinti asmens tapatybę.
2. Jei naujas internetinis pašnekovas prašo jūsų pinigų, paslaugų ar vertingos informacijos, visada tai vertinkite kritiškai. Net jei bendraujate su tikru asmeniu, visgi jo ketinimai nebūtinai bus tik geri.
3. Ankstyvose susirašinėjimo stadijose neatidarinėkite bet kokių jums siunčiamų nuorodų. Net jei atrodo, kad gavote nepavojingą nuorodą į svetainę restorano, kuriame planuojate susitikti, būkite budrūs žinodami, kad sukčiai gali būti ir ypač kūrybiški, pavyzdžiui, sukūrę netikrą kenkėjišką svetainę.
4. Daugelis programų prašo prieigos prie kai kurių jūsų duomenų, tačiau svarbu žinoti, kokie duomenys yra renkami ir kaip jie naudojami. Jei programos kūrėjai neleidžia atsisakyti dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis, apsvarstykite galimybę apskritai nesinaudoti šia programa.
5. Pažinčių platformose neskelbkite jokios informacijos, kuri galėtų būti prieš jus panaudota. Apskritai, dalindamiesi informacija internete, būkite budrūs ir sau rūpestingi.
6. Nesidalinkite intymiomis savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais su nepažįstamais žmonėmis, net jei jie pirmieji atsiuntė savąsias. Tai gali būti viena iš emocinio šantažo formų siekiant iš jūsų išvilioti intymią medžiagą, tačiau vėliau ji gali būti išplatinta ir panaudota prieš jus, gali būti prašoma išpirka, o net ir sumokėjus negalite būti tikri, kad nuotraukos nebebus naudojamos. Apskritai – geriau niekam neperduokite savo nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurių patys nenorėtumėte paviešinti.
7. Jei nenorite atsisakyti vietos nustatymo funkcijos programėlėje, dėl saugumo patariama šią paslaugą išjungti, kai nesate aktyvūs.

Kad ir kokia stipri gali būti jūsų organizacijos programinės įrangos apsauga, ji tampa bejėgė prieš betarpiškai bendraujantį atkaklų užpuoliką, kuris sukčiavimo imasi pasitelkdamas psichologinį manipuliavimą ir kitas individualizuotas specifines gudrybes. „NOD Baltic“ kibernetinio saugumo ekspertai sako, deja, bet nauji sukčiavimo būdai tampa vis išradingesni ir sunkiai identifikuojami, tad įmonės privalo imtis kūrybiškų prevencinių veiksmų siekiant treniruoti darbuotojų budrumą. Šįkart apie vieną iš praktinių priemonių – telefoninių sukčių imitacinius pratimus.

Kas yra višingas?

Fišingas yra socialinės inžinerijos sukčiavimo forma, skirta išvilioti konfidencialius duomenis, o višingas – trumpinys, naudojamas įvardyti sukčiavimą balsu (angl. „voice phishing”). Sukčiavimas balsu yra gudriai apgalvotas būdas, kai užpuolikas manipuliuoja asmenimis, kad jie atskleistų konfidencialią informaciją arba pervestų pinigus. Skirtingai nuo tradicinio sukčiavimo elektroniniu paštu, skambučio metu su asmeniu bendraujama individualizuotai ir betarpiškai. 

6 žingsniai, kaip surengti sėkmingą višingo testą 

Atlikdami telefoninių sukčių skambučių simuliaciją organizacijoje, savo komandą efektyviai treniruojate atpažinti apsimetėlį. „Planuodami mokymus akcentuojame, kad višingo ar fišingo simuliacijomis siekiama ne bausti suklupusius darbuotojus, o didinti jų kibernetinį sąmoningumą, – sako „NOD Baltic” mokymų projektų vadovas Domas Brazas.

– Gavus elektroninį laišką žinome, kad privalu tikrinti siuntėjo adresą, teksto rišlumą, atsiųstas nuorodas ar failus, taip ir skambučio atveju darbuotojai mokomi užduoti specifinius klausimus patikrinant skambinančiojo tapatybę ar tikslą. Kiekvieną simuliaciją vertinkite kaip galimybę parengti kolegas atremti tikrą socialinės inžinerijos ataką.“

1. Apibrėžkite tikslus ir apimtį. Pirmiausia nustatykite aiškius simuliacijos tikslus: ar siekiate įvertinti darbuotojų reakciją į įtartinus skambučius ar įvertinti organizacijos saugumo mokymo programos efektyvumą? Nustatykite apimtį: ar tai bus visa įmonė, ar tik kai kurie skyriai, ar tik konkretūs darbuotojai.
2. Gaukite vadovybės patvirtinimą. Paaiškinkite savo įmonės vadovybei testavimo tikslą, naudą ir galimus rezultatus. Išspręskite visus susirūpinimą keliančius klausimus ir paaiškinkite, kaip ši aktyvi priemonė gali padėti nustatyti galimą kibernetinį pažeidžiamumą bei sumažinti realią saugumo pažeidimo riziką.
3. Sukurkite scenarijus. Savarankiškai ar bendradarbiaudami su įmonėmis, teikiančiomis višingo paslaugas, sukurkite  realistiškus scenarijus, imituojančius galimas grėsmes, su kuriomis gali susidurti jūsų darbuotojai ar kolegos. Apsvarstykite scenarijus, kai skambinantieji prisistato, tarkime, įmonės IT darbuotojais, paslaugų teikėjais ar net kolegomis, ieškančiais konfidencialios informacijos. Sukurkite įtikinamą ir, kiek įmanoma, patikimą scenarijų, užtikrindami, kad jis turėtų višingo atakoms būdingų bruožų, pavyzdžiui, prašymas skubėti, bauginimas, konfidencialių duomenų prašymas. 
4. Informuokite ir apmokykite darbuotojus. Prieš pradedant testuoti darbuotojus ar kolegas, priminkite jiems kibernetinio saugumo suvokimo svarbą ir skatinkite ateityje laikytis nustatytų protokolų, siekiant išaiškinti įtartinus skambučius. Jei reikia, patys įmonėje skaitykite pranešimus ar pasirinkite išorinius kvalifikacijos kėlimo mokymus.
5. Įvertinkite rezultatus. Atlikę simuliacinę višingo ataką, surinkite ir analizuokite turimus duomenis. Nustatykite tendencijas, modelius ir sritis, kurias būtų galima tobulinti. Su testo dalyviais surenkite susitikimą, kuriame apžvelgtumėte simuliacijos tikslą, rezultatus ir išmoktas pamokas. Pateikite konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir naudokite realius pavyzdžius, kad pabrėžtumėte, kaip svarbu identifikuoti sukčiavimo balsu ataką.
6. Nuolat tobulėkite. Pasinaudokite įžvalgomis, gautomis iš sukčių skambučių simuliacijos, kad patobulintumėte savo organizacijos saugumo mokymo programas, politiką ir procedūras. Apsvarstykite galimybę reguliariai atlikti panašius testus, kad išlaikytumėte aukštą darbuotojų budrumo ir prisitaikymo prie kylančių grėsmių lygį.

Kaip netapti sukčiavimo balsu auka?

• Žinokite apie galimus pavojus. Būkite budrūs, kai sulaukiate netikėto skambučio iš bet kokios „institucijos”, pavyzdžiui, banko, neva jūsų organizacijos techninės pagalbos ar kt. Be to, sukčiai elektroniniu laišku ar trumpąja žinute gali jūsų paprašyti jiems paskambinti. Nors asmuo gali būti tas, kuo tvirtina esąs, visada pravartu įvertinti galimą riziką ir bet kokio pokalbio metu elgtis apgalvotai.
• Patvirtinkite skambinančiojo tapatybę. Gavę įtartiną skambutį, skambinančiojo paprašykite pasakyti pilną  savo vardą, asmeninę ir organizacijos kontaktinę informaciją pateikiant oficialius šaltinius, pavyzdžiui, svetainę.
• Užduokite sudėtingus klausimus. Siekite sugluminti potencialius užpuolikus keldami klausimus, į kuriuos jie negali lengvai ir tiksliai atsakyti. Atsižvelgdami į kontekstą, teiraukitės apie ankstesnį bendravimą, vadovus ar bendrus pažįstamus. 
• Saugokitės skubių prašymų. Dažnai sukčiai prašo tam tikrus duomenis pateikti skubiai. Būkite budrūs ir atidžiai apsvarstykite visus prašymus, kurie verčia jus veikti greitai. 
• Patikrinkite ir praneškite. Jei kyla abejonių, nutraukite skambutį ir susisiekite su oficialiu įstaigos atstovu informacijai patikrinti. Net jei esate įsitikinęs, kad su jumis bendravo sukčius, svarbu pranešti apie įtartinus skambučius asmenimis, kuriais buvo apsimetinėjama ar kitiems asmenims, į kuriuos taip pat gali būti nusitaikyta.

Ugdykite kibernetinį sąmoningumą. Pasidalykite skaitmeninio saugumo įžvalgomis savo organizacijoje, kurkite kibernetinio sąmoningumo kultūrą.

Mobilūs telefonai yra gerai pažįstamas prietaisas, o pagrindiniai pasirinkimo kriterijai yra korpuso skirtumas ir papildomos funkcijos. Įprasti mobilieji telefonai pamažu užleido vietą išmaniesiems telefonams, kurių pagaminama daug daugiau.

Telefonas su jutikliniu ekranu

Seniems žmonėms skirtas telefonas

Ekranas

Įstrižainė

Rekomendacijos dėl išmaniojo telefono įstrižainės dydžio pasirinkimo yra preliminarios: viskas priklauso tik nuo skonio ir patogumo. Šiuo metu tarp dabartinių 2021 m. modelių nėra didelio išmaniųjų telefonų dydžio pasirinkimo. 

6-6,8 colio – dabartinis įstrižainės dydis, patogus visoms užduotims: nuo skaitymo iki žaidimų;

mažesni nei 6 colių – iš esmės visi iki 2020 m. išleisti modeliai. Išimtis – mažiausias „Apple” flagmanas „iPhone 13 mini”.

Ekrano skiriamoji geba

Matuojama pikseliais: kuo didesnė skiriamoji geba, tuo aiškesnis vaizdas rodomas ekrane.

1280×720 – HD skiriamoji geba: puikiai tinka naršymui, el. paštui, filmams, skaitymui;

1920×1080 – „FullHD” raiška: praktiškai būtina, kad vaizdas būtų puikus, kai įstrižainė siekia 6 colius;

2400×1080 – „FullHD+” geresnė versija;

2560×1440 – „QuadHD” raiška, dažniausiai naudojama pavyzdiniuose modeliuose;

3820×2160 – 4K arba UltraHD raiška užtikrina didžiausią vaizdo detalumą.

Pikselių tankis

PPI (pikselių colyje) – tai išmaniojo telefono ekrano vaizdo kokybės rodiklis. Jis nurodo pikselių skaičių viename colyje ekrane. Kuo didesnė reikšmė, tuo mažiau pikselių, todėl vaizdas geresnis.

Puiki PPI vertė šiandien yra 300 ir daugiau. Maždaug ties šia verte išmaniojo telefono ekrano pikseliai yra neatskiriami.

Svarbu: verta pažymėti, kad PPI nėra privalomas gamintojo nurodytas parametras. Tai apskaičiuojama savybė. Jį galima sužinoti taikant formulę arba naudojantis specialiomis skaičiuoklėmis internete. 

Ekrano tipas

Be rėmelio – išmaniojo telefono ekrane yra minimaliai matomas rėmelis. Beveik visi gamintojai jų atsikrato, kad maksimaliai padidintų to paties dydžio ekraną. 

Stiklas 2D; 2,5D; 3D – skiriasi vienas nuo kito kraštų apdorojimo laipsniu ir kaina.

2D yra plokščias stiklas, kuris nesukelia jokio diskomforto naudotojui, nes kraštai paslėpti giliai korpuso viduje. Nepaisant to, kad jis yra pigus, jis yra mažiau paplitęs.

2.5D – su užapvalintais kraštais, saugiais savininko rankoms ir suteikiančiais telefonui stilingą išvaizdą. Be to, jį galima patogiai laikyti. Šis dizainas yra per vidurį tarp 2D ir 3D už labai mažą kainą. Šis sprendimas plačiai paplitęs ne tik tarp geriausių modelių.

3D (išlenktas) – pasižymi išlenktais kraštais, kurie remiasi į korpusą. Kai kurių modelių stiklas centre yra išlenktas. Toks stiklas yra originaliausias ir vizualiai padidina ekrano gylį, tačiau kainuoja brangiau nei ankstesni variantai.

Mėgaukitės dar aukštesne žaidimų kokybe

Turbūt savaime suprantama, kad su senu kompiuteriu ir sena įranga žmoniškai žaidimų nepažaisite. Bus per daug prasta grafika, vaizdo ir garso kokybė, todėl vargu ar pavyks patirti iš žaidimų didelį malonumą.

Jeigu norite patirti naujus pojūčius žaisdami kompiuterinius žaidimus, naudinga pasirūpinti visa reikiama įranga, kurios dar neturite atsinaujinę. Žaidimai su nauja įranga bus kokybiški, aukštos raiškos, lengvai ir maloniai valdomi. Tam tikslui yra pristatomi modernūs monitoriai, kompiuteriai, garso įranga, ausinės, mikrofonai, žaidimų pelės ir klaviatūros bei daug daugiau, iš esmės viskas, ko reikia norint pilnavertiškai mėgautis žaidimais.

Platus kompiuterinės įrangos pasirinkimas

Game Room kompiuterinės įrangos asortimentas labai platus ir tinkantis skirtingiems žaidėjų poreikiams. Internetinėse prekių lentynose rasite tiek mėgėjams, tiek pažangiems žaidėjams sukurtų sprendimų. Be kompiuterinės įrangos prekiaujama komfortiškais stalais ir kėdėmis bei kitais specialiai kompiuterių reikmėms pritaikytais baldais. Galimi ir papildomų, dar didesniam komfortui skirtų detalių pasirinkimai, kaip kad pavyzdžiui, specialios atramos riešui ir kita.

Kompiuterinę įrangą ir baldus verta įsigyti ne vien dėl žaidimų. Daugelis šių reikmenų yra universalūs ir tinkami bet kokioms kompiuterių naudojimo reikmėms. Su jais galėsite patogiai dirbti, klausyti muzikos ar žaisti ir maloniai leisti laisvalaikį.

Taip pat, esant poreikiui, galite įsigyti Playstation 5 pilnų rinkinių, jau paruoštų žaisti, net stalo žaidimų. Stalo žaidimai bus puikus poilsis akims nuo kompiuterio ekrano ir sugrįžimas į realybę smagiai leidžiant laiką su draugais ar artimaisiais.

Dar malonesni ir pilnesnius potyrius sužadinantys kompiuteriniai žaidimai! Įsigykite viską, kas yra reikalinga tam, kad galėtumėte pilnai mėgautis kompiuterinių žaidimų teikiamais malonumais.

Statistika neramina net ir dirbant įprastomis sąlygomis, tačiau dabartiniu krizės laikotarpiu Lietuvos įstaigoms kylančių iššūkių kiekis didėja ir gali tapti vis sunkiau juos įveikti. Prieš dvejus metus COVID-19 pandemija atskleidė pažeidžiamumus, kai neišvengiamas skubėjimas dirbti nuotoliniu būdu tapo rimtu išbandymu daugelio įmonių atsparumui, tuo pat metu sudarant palankią terpę kibernetiniams nusikaltėliams. Netrukus saugumo specialistai pradėjo siųsti pavojaus signalus dėl karo Ukrainoje ir galimų didelių padarinių skaitmeninio saugumo srityje. Aplink girdime daug nukentėjusių įstaigų pavyzdžių, iš kurių klaidų galime pasimokyti, kad netektų mokytis iš savų.

5 kibernetinio saugumo žingsniai

Kibernetinio saugumo specialistai pateikia keletą paprastų patarimų, kurių galite imtis, kad apsaugotumėte savo duomenis ir darbuotojus:

1. Atlikite inventorizaciją, kad įvertintumėte savo riziką.

Sudarykite visų įmonėje naudojamų įrenginių sąrašą: įtraukite stacionarius ir nešiojamus kompiuterius, mobiliuosius telefonus, spausdintuvus ir kt. Nepamirškite įtraukti naudojamą programinę įrangą, banko sąskaitas, debesijos paslaugas. Sudarius sąrašą bus lengviau suprasti, kur ir kas gali sugesti, ką reikia apsaugoti.

2. Apibrėžkite saugumo politiką.

Būtinai informuokite darbuotojus, kodėl tai yra svarbi tema, kodėl į biurą gali patekti tik įgalioti darbuotojai arba kodėl jie neturėtų naudotis asmeniniais įrenginiais, norėdami pasiekti darbui reikalingus duomenis. Supažindinkite su rizikomis, kylančiomis jungiantis prie viešųjų “Wi-Fi” prieigos taškų.

3. Nustatykite valdiklius.

Pirmas žingsnis – nustatyti saugius ir unikalius slaptažodžius kiekvienam darbuotojui; saugumo sustiprinimui pasitelkite dviejų faktorių autentifikaciją. Naudokite saugumo programinę įrangą apsaugai nuo kenkėjiškų programų. Apsvarstykite galimybę įveiklinti šifravimą, kaip papildomą duomenų apsaugos sluoksnį. Nustatykite veiksmų planą, kuriuo turėtų vadovautis darbuotojai, jei susidurtų su saugumo problema ar incidentu.

4. Edukuokite darbuotojus.

Turėkite galvoje, jog darbuotojų informuotumo apie kibernetinį saugumą didinimas yra nuolatinis procesas. Net ir susipažinę su grėsmėmis darbuotojai gali pakliūti į paprastus sukčiavimo el. laiškų spąstus.

5. Atlikite reguliarius patikrinimus.

Įgyvendinę visus ankstesnius veiksmus, nenuleiskite rankų. Įstaigos saugumo priemones turite iš naujo įvertinti bent kartą per metus, o krizės laikotarpiu dar dažniau. Įsitikinkite, jog darbuotojai laikosi jūsų gairių, kad programinė įranga yra atnaujinta, taip pat nepamirškite pašalinti iš įstaigos išėjusių darbuotojų paskyras bei prieigas.

O kas toliau?

Laikydamiesi rekomendacijų pakelsite savo įmonės saugumą į aukštesnį lygį, tačiau tai nereiškia, kad visiškai išvengsite atakų. Svarbiausia joms įvykus žinoti, kam skambinti, kur prašyti pagalbos, nes grėsmės gali pasireikšti įvairiomis formomis ir pavidalais. Nuolatinis domėjimasis kibernetinio saugumo naujienomis, dalijimasis patirtimi su naudingais kontaktais, gerųjų praktikų įgyvendinimas gali padėti išvengti rimtų pasekmių. Visa tai galite padaryti rugsėjo 7 d. atvykę į kibernetinio saugumo konferenciją, kuri vyks Litexpo parodų ir kongresų centre Vilniuje.

Kontaktai pasiteiravimui:
ESET Lietuva IT inžinierius Lukas Apynis +370 687 022 38
Viešųjų ryšių specialistė Beatričė Žilinskaitė +370 699 244 28

Įstrižainės ilgis

Paprastai ekrano įstrižainė nurodoma coliais. Tad jei versite juos centimetrais (daugumai šitaip įsivaizduoti yra lengviau), žinokite, jog vienas colis yra 2,54 centimetro. Nors dažnas nori kuo didesnio ekrano, kadangi tikisi, kad jo vaizdo kokybė bus tobula, kartais nusivilia, nes visgi kokybę lemia ne ekrano dydis, o kiti parametrai. Negana to, per didelis ekranas gali kelti diskomfortą žiūrint iš arti, tad vadovaukitės taisykle, jog įstrižainė turi būti du kartus mažesnė nei atstumas tarp žiūrovų ir televizoriaus.

Ekrano tipas

LCD, LED, MiniLED, OLED ar dar kitas? Jei aktuali tobula vaizdo kokybė, nepriekaištingi kontrastai, tuomet televizorius su OLED ekranu tikrai nepaliks abejingų. Tiesa, šio tipo prietaisai brangesni, tad jei turite mažesnį biudžetą, MiniLED taip pat bus labai geras pasirinkimas.

Ekrano raiška

HD, Full HD, 4K ar kiti? Jei perkate nedidelės įstrižainės televizorių, liksite patenkinti ir Full HD variantu, tačiau perkant didesnį kaip 50 colių televizorių 4K raiška bus geriausias sprendimas.

Smart TV

Tai – išmanusis televizorius, kuriam bus reikalingas interneto ryšys. Toks televizorius ne tik suteiks progą žiūrėti įprastus kanalus, tačiau ir kur kas platesnį turinį: filmus, serialus, sporto turinį ar kitą, prieinamą per tokias platformas kaip Netflix ir pan. Dar galima atsisiųsti programėles, naršyti internete ir mėgautis itin plačiu galimybių spektru.

Vaizdo atkūrimo dažnis

Kriterijus, svarbus vaizdo kokybei, ypač žaidžiant žaidimus. Kuo šis skaičius didesnis, tuo sklandesnis perteikiamas vaizdas.
Naują televizorių galite įsigyti internetu. Tai bus patogu, greita, saugu. Negana to, nereikės sukti galvos dėl saugaus pristatymo.

Pasaulinė pandemija išliko aktualia tema visus metus. Lietuviai aktyviai domėjosi priemonėmis, kurios padėtų kovoje su pandemija: „galimybių pasas“, „Vakcina Vilnius“, „Korona stop“ – šios užklausos pateko į tendencingiausių paieškų dešimtuką. Tačiau skirtingai nei praėjusiais metais, lietuviai aktyviai domėjosi sporto ir pramoginiais renginiais. „Euro 2020“ futbolo pirmenybės tapo tendencingiausia 2021-ųjų paieška, po kurios sekė „Eurovizijos“ dainų konkursas. O konkursą laimėjusios Italijos atstovų grupės „Måneskin“ vokalistas Damiano David atsidūrė tendencingiausių žmonių paieškos dešimtuko penktoje vietoje.

Taip pat tendencingiausių paieškų dešimtuke – ralis „Dakaras 2021“, didelio susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sulaukęs serialas „Squid game“ bei užklausa „Bitcoin kaina“.

Daugiau laiko praleidžiant namuose, ėmėme daugiau gaminti, todėl vienomis tendencingiausių paieškų tapo receptai. Lietuviai ieškojo informacijos, kaip pasigaminti tradicinius patiekalus: kibinus bei tinginį. Taip pat lietuvius domino gurmaniški patiekalai: midijos, sušiai.

Kaip ir kasmet, lietuviai „Google“ ieškojo informacijos ne tik apie tai, kas vyksta šalyje, bet ir už jos ribų. Rezultatų suvestinė rodo, kad juos domino JAV prezidentas Joe Bidenas, anapilin iškeliavęs Anglijos karalienės Elžbietos II vyras Edinburgo hercogas Princas Filipas. Taip pat tendencingiausių žinomų žmonių paieškos antroje vietoje atsidūrė kitąmet Lietuvoje koncertuosianti atlikėja Dua Lipa.

„Google“ jau 21 m. pristato apžvalgą apie tai, kokių žmonių, įvykių, naujienų, filmų ir kitų dalykų pasaulio gyventojai ieškojo internete. Tyrimo metu nustatomos naujos, per kalendorinius metus didžiausią paieškos srautą sugeneravusios frazės. Iš apžvalgos automatiškai eliminuojamos pasikartojančios ankstesnių metų paieškos, siekiant nustatyti, kuo būtent šiais metais internautai domėjosi labiausiai.

Sužinoti daugiau informacijos apie „Google“ paieškos tendencijų rezultatus visame pasaulyje galite čia.

Žemiau pateikiame tendencingiausias 2021 m. lietuvių paieškas „Google“:

Tendencingiausios paieškos:

1. Euro 2020
2. Eurovizija 2021
3. Galimybių pasas
4. Esveikata
5. Vakcina Vilnius
6. Deklaravimas
7. Squid Game
8. Dakaras 2021
9. Korona stop
10. Bitcoin price

Žmonės:

1. Simas Grabauskas
2. Dua Lipa
3. Viktorija Siegel
4. Prince Philip
5. Damiano David
6. Giedre Vaskyte
7. Travis Scott
8. Joe Biden
9. Karina Krysko
10. Agne Jagelaviciute

Receptai:

1. Tinginys
2. Midijos
3. Sushi
4. Kibinai
5. Pavlova
6. Vafliai
7. Brownie
8. Blynai
9. Kugelis
10. Granola

Prekių ženklai:

1. Forum Cinemas
2. About You
3. Zoom
4. Zalando
5. Iphone 13
6. Omniva
7. Lidl plus
8. GME
9. LKL
10. Premier League