Vienas objektas, turintis kometos ir asteroido savybių, yra 3200 Fajetonas. Kartais jis priartėja dvigubai arčiau Saulės, nei Merkurijus – taip arti Saulės neapsilanko joks kitas asteroidas.
Dar 2010 metais nustatyta, kad šis kūnas turi ir kometos savybių, pavyzdžiui, didelį debesį dulkių aplink save. O dabar paaiškėjo, kad tas debesis yra lėto objekto irimo požymis.
Dar kiek anksčiau 2016-aisiais nustatyta, kad priartėję per 10 Saulės spindulių atstumą nuo Saulės, asteroidai subyra į gabalus, bet toks atstumas yra per didelis, kad suirimą paaiškintume potvyniniais efektais.
Tokio „superkatastrofiško“ subyrėjimo priežastys gali būti trys: Saulės spinduliuotė išgarina asteroidą; pabėganti medžiaga priverčia asteroidą suktis taip greitai, kad gravitacija nebeatlaiko; arba garinami medžiagos telkiniai susprogdina asteroidą iš vidaus.
Gali būti, kad Fajetonas yra ties subyrėjimo riba, bet jos vis neperžengia – truputį apibyra, tada vėl susijungia į vientisą gabalą, ir taip skrajoja jau ne vienerius metus.
Tyrimo rezultatai pristatyti Kalifornijoje, JAV astronomų sąjungos Planetų mokslo grupės susitikime.
