Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis už smulkius pirkinius, kurių vertė neviršija 10 eurų sumos, atsiskaityti galima greičiau ir patogiau.

Mokant už pirkinius nereikia suvesti kortelės PIN kodo, pakanka kortelę priglausti prie tokius mokėjimus priimančio skaitytuvo.

Tai patogu ir pirkėjams, ir prekybininkams. Tačiau kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie?

Kodėl bekontakte kortele ne visada pavyksta atsiskaityti vos ją priglaudus?

„Jeigu rankose laikote naują bekontaktę kortelę, pirmiausia su ja turite atlikti nors vieną veiksmą, kuriam reikia patvirtinimo PIN kodu. Tai gali būti įprastas atsiskaitymas arba bet kuri operacija bankomate – tik tuomet bus įjungta bekontakčių mokėjimų funkcija. Taip pat nereikia pamiršti, kad tokius mokėjimus priima tik jiems pritaikyti kortelių skaitytuvai. Jei skaitytuvas neatnaujintas, bekontakte kortele atsiskaitysite ją įdėję ir suvedę PIN kodą“, – pasakoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Naudojantis bekontakte kortele, jūsų taip pat bus periodiškai prašoma suvesti PIN kodą, net jei atliekate smulkų bekontaktį mokėjimą. Tai papildoma kortelės saugumo priemonė, užtikrinanti, kad ja naudojasi būtent jos savininkas. Be to, reiktų nepamiršti, kad Lietuvoje neįvedant PIN kodo galima atsiskaityti už sumą, kuri neviršija 10 eurų.

Ar gali būti nuskaityta dviguba suma?

Bekontaktėse kortelėse yra įdiegta speciali apsaugos funkcija. Pasak J. Gumuliauskienės, ji užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę, suma bus nuskaityta tik vieną kartą. Apie įvykdytą atsiskaitymą visada praneša garsinis signalas, ir jį išgirdus kortelę jau galima atitraukti nuo skaitytuvo.

Tačiau kad ir kiek ilgai laikysite priglaudę kortelę, tai neturės jokios įtakos atsiskaitymų skaičiui – suma bus nurašyta tik vieną kartą.

Ar pardavėjas gali atlikti mokėjimą už mane?

Bekontaktį atsiskaitymą turėtų atlikti pats kortelės naudotojas, aiškiai matydamas ekrane mokamą sumą. „Žinoma, ją paskui pamatysite pirkinio kvite arba sąskaitos išraše. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atsiskaitant bekontakčiu būdu be PIN kodo, atspausdinti kvitą pirkėjui nėra privaloma. Tačiau pardavėjas turėtų jūsų pasiteirauti, ar jums reikės kvito“, – teigia „Swedbank“ atstovė.

Ką daryti atsiskaitymo sumai viršijus 10 eurų?

Dalis bekontakčius mokėjimus priimančių skaitytuvų, viršijus 10 eurų sumą, iš karto paprašys įdėti kortelę ir tuomet įvesti PIN kodą. Pasak J. Gumuliauskienės, šiuo metu Lietuvoje tokių skaitytuvų yra didžioji dalis.

Kito tipo skaitytuvams, nepriklausomai nuo atsiskaitymo sumos, kortelę visada pakaks tik priglausti. Viršijus bekontakčio atsiskaitymo limitą skaitytuvas paprašys įvesti PIN kodą, bet kortelės įdėti nereikės. Šie skaitytuvai yra gana populiarūs kitose Europos valstybėse.

„Jeigu nesate iki galo tikri, kaip atlikti mokėjimą, tiesiog sekite instrukcijas skaitytuvo ekrane – jame visuomet būna parašyta, kokį veiksmą reikia atlikti su kortele“, – pataria „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Ar būtina atsiskaitant kortelę išimti iš dėklo ar piniginės?

Jeigu bekontaktę kortelę nešiojatės su kitomis kortelėmis, prieš atsiskaitant geriau ją išimkite. Priglaudus prie skaitytuvo piniginę su keliomis bekontaktėmis kortelėmis (net jeigu viena jų yra ne mokėjimo, o, pavyzdžiui, lojalumo kortelė), skaitytuvas paprašys pateikti vieną konkrečią kortelę.

Jeigu kortelę nešiojatės atskirame dėkle, atsiskaitymo galimybė priklauso nuo dėklo tipo. Pavyzdžiui, silikoniniai ar odiniai dėklai praleidžia bekontakčio mokėjimo signalą, tad išimti kortelę nėra būtina. O štai metaliniai dėklai signalo nepraleidžia, todėl atsiskaitant kortelę teks išimti.

„Vartotojų, kurie jungiasi iš mobiliųjų įrenginių, daugėja, per paskutinius trejus metus daugiau nei 3 kartus išaugo klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis būtent per mobilųjį įrenginį, tai rodo, kad klientams –patogu“, – sakė SEB prezidento pavaduotojas Vaidas Žagūnis.

Matydami augantį klientų poreikį daugiau paslaugų gauti per mobiliuosius įrenginius, vieni bankai jau prieš kelerius metus pristatė galimybę telefone matyti sąskaitos likutį ar pervesti sumą iki 30 eurų net neprisijungiant prie banko. Kiti – tokias paslaugas pradėjo teikti tik dabar. Netrukus keliais telefono ekrano palietimais galima bus pervesti nedideles sumas adresatams esantiems telefonų knygelėse. Vienas bankų skaičiuoja, kad per mobiliąją programėlę daugiau nei pusę pavedimų sudaro pavedimai iki 30 eurų, likutis telefone tikrinamas pustrečio milijono kartų.

„Pirmas tikslas – užtikrinti pagrindines funkcijas. Verslui taip pat: patvirtinti pavedimą, pažiūrėti, kokie likučiai yra sąskaitoje – tai dažniausiai naudojamos funkcijos. Vėlgi, sąskaitą verslas atsidaro kartą gyvenime ir, manau, kad galimybės nuotoliniu būdu atsidaryti sąskaitą atsiras Lietuvoje, tam sudaryta įstatyminė bazė“, – sakė „Swedbanko“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.

Bankai pripažįsta, kad didesnis proveržis būtų, jei klientų identifikavimas per mobiliuosius įrenginius būtų dar paprastesnis. Šiuo metu, nors gyventojai jau naudojasi internetu telefone, jungiantis prie bankų programėlių naudojamasi generatoriais ar kodų kortelėmis, bet elektroniniu ar mobiliuoju parašu tai būtų galima padaryti paprasčiau ir greičiau.

Pasak bankų asociacijos, jau kitą savaitę bus pristatyta nauja, paprasta ir nemokama klientų tapatybės nustatymo priemonė, galinti apjungti visus Lietuvoje veikiančius bankus. Nustatydami klientų tapatybę, naujovę žada naudoti du didieji bankai, o netrukus prisijungti ir kiti. Įdiegus mobiliąją bankų programėlę tikimasi elektroninės prekybos proveržio.

Pagrindinė pasaulio ekonomikos rizika ‒ populizmas

Nors šių metų pradžioje buvo išsakyta ne viena prognozė apie galimą naują pasaulinę krizę, vėliau baimės atslūgo, o daugelyje pasaulio šalių ekonomikos tendencijos pagerėjo. Kol kas labiausiai nuviliančios yra didžiosios išsivysčiusios pasaulio valstybės, kurių augimą slopina senėjančios visuomenės, stagnuojančios reformos ir labai vangus produktyvumo augimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomika augs tik apie 2 proc., o euro zonos ekonomika – tik apie 1,5 procento.

„Ekonomikos nuosmukis Rusijoje baigėsi, o pakilusios ir pamažu toliau kilsiančios naftos kainos suteiks jos ekonomikai teigiamo impulso. Tiesa, laukiantiems sankcijų atšaukimo ir prekybinių santykių normalizavimosi gerų naujienų kol kas nėra. Toliau vyksta planinis Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, o pagrindinio pasaulio ekonomikos augimo variklio vaidmenį perima Indija. Ekonomikos disbalansų vis dar yra, tačiau didžiausia rizika kyla ne dėl jų. Pasaulio ekonomikos augimui koją gali pakišti politinis dopingas – populizmas, žadantis greitus ir neįtikėtinus rezultatus“, ‒ teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, Brexit referendumo rezultatai yra tik vienas iš pavyzdžių, rodantis gyventojų nusivylimą tradicinėmis politinėmis jėgomis ir nepasitenkinimą per lėtai augančiomis pajamomis bei gyvenimo kokybe. Radikalių politinių jėgų, siūlančių nerealius ir kartais pavojingus receptus, iškilimas ir stiprėjimas stebimas daugelyje šalių. Iškyla rizika, kad po JAV prezidento rinkimų didžiausia pasaulio ekonomika taps uždaresnė, tarptautinių prekybos ir investicijų sutarčių pasirašymas bus atidėtas ilgam laikui.

„Artėjantis konstitucinės reformos referendumas Italijoje, prezidento rinkimai Prancūzijoje bei parlamento rinkimai Vokietijoje – visur nesunkiai įsivaizduojami scenarijai, kuomet pusamžį trukusią Europos integraciją ir glaudesnį bendradarbiavimą galėtų pakeisti separatizmas, kraštutinis nacionalizmas ir protekcionizmas. Tokiu atveju nelaimėtų niekas, todėl politikai turi skubėti pašalinti ekonomines ir socialines priežastis, kurios kursto dažnai pagrįstą nepasitenkinimą dabartine padėtimi“, ‒ sako N. Mačiulis.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad šiuo metu ir neigiamos, ir teigiamos pasaulio ekonomikos raidos tikimybės yra labiau subalansuotos. Nors neigiamo scenarijaus tikimybė siekia 25 proc., padidėjo ir tikimybė, kad daugelyje išsivysčiusių valstybių pagerės lūkesčiai, įsibėgės kreditavimo augimas, sparčiau didės investicijos ir produktyvumas, o pasaulio ekonomikos augimas bus spartesnis nei prognozuojama.

Lietuvoje ‒ užimtumo, atlyginimų ir vartojimo šuolis

Nepaisant gana lėto BVP augimo pirmąjį šių metų pusmetį, daugelis makroekonomikos rodiklių rodo gerėjančias Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Daug neigiamos įtakos augimui šių metų pradžioje turėjo sumažėjusios įmonių atsargos bei stagnuojančios investicijos. Tiesa, jau antrąjį ketvirtį buvo stebimas privataus sektoriaus investicijų atsigavimas – vien investicijos į transporto ir gamybos priemones augo 16,4 procento. „Swedbank“ ekonomistų nuomone, investicijų augimui visos aplinkybės išlieka palankios, bet pastaruoju metu jas galėjo slopinti per lėtai skirstoma ES parama.

Nepaisant neatslūgstančios emigracijos – grynoji emigracija per 7 šių metų mėnesius padidėjo net 16 proc. – užimtumas pirmąjį pusmetį išaugo 2,4 procento. Prie to daug prisidėjo vis naujas aukštumas pasiekiantis darbo jėgos aktyvumas – vis mažesnė dalis gyventojų nei dirba, nei ieško darbo, o pasitenkina tik socialinėmis išmokomis ar neoficialiomis pajamomis.

„Dar iškalbingesnės yra darbo užmokesčio augimo tendencijos. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 8,1 proc. didesnis nei prieš metus. Tiesa, išlieka nemaži skirtumai tarp atskirų sektorių – viešajame sektoriuje atlyginimai augo 5,9 proc., o privačiame – net 9,4 procento. Maždaug trečdalis šio atlyginimų augimo yra nulemtas minimalaus atlyginimo didėjimo bei darbo užmokesčio fondo skaidrėjimo ‒ vis mažiau darbuotojų gauna priedus vokeliuose“, ‒ komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2017 ir 2018 metais darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 6 proc., bet vis tiek išliks daug spartesnis nei infliacija, kuri sieks, atitinkamai, 3,0 ir 2,5 procento.

Teigiamos tendencijos darbo rinkoje atsispindėjo ir vidaus vartojime – mažmeninės prekybos augimas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius siekė net 6,5 procento. Ypač sparčiai (14,6 proc.) augo degalų mažmeninė prekyba. Ekonomistų nuomone, tai rodo, kad kontrabandinį kurą sėkmingai išstumia atpigęs legaliai parduodamas kuras.

Nepaisant to, kad šių metų Lietuvos BVP augimas bus lėtesnis nei prognozuota ir sieks tik apie 2,5 procento, to nebūtų galima įtarti, stebint valstybės finansų duomenis. Per septynis mėnesius nacionalinio biudžeto pajamų augimas siekė net 7,4 proc. ir planą viršijo 4,3 procento. „Labai tikėtina, kad šie metai bus pirmieji po nepriklausomybės atkūrimo, kuomet galėsime atšvęsti subalansuotus valstybės finansus – valstybės išlaidos nebeviršys jos pajamų“, ‒ prognozuoja N. Mačiulis.

„Atlyginimų, užimtumo, mažmeninės prekybos, biudžeto pajamų ir net eksporto augimo tendencijos rodo, kad Lietuvos ekonomika yra stabilaus augimo, apimančio daugelį sektorių ir namų ūkių, kelyje. Tačiau dėl besitraukiančios darbo jėgos jau nuo kitų metų pradės mažėti užimtumas, todėl spartesnio nei 3 proc. BVP augimo tikėtis nereikėtų. Išsikvėpiančias ilgalaikio augimo tendencijas galėtų pakeisti sparčiau įgyvendinamos esminės struktūrinės reformos. Todėl 17-osios vyriausybės ambicijos ir ryžtas veikti bus labai svarbūs“, ‒ reziumuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.