Burnos ir sistemos sveikatos ryšys

Burna yra vartai į jūsų kūną, todėl burnos ertmės sveikata yra labai svarbi bendros sveikatos dalis. Prasta burnos higiena gali sukelti dantų problemas, tokias kaip ėduonis ir dantenų ligos, tačiau tuo poveikis nesibaigia. Tyrimai vis dažniau rodo ryšį tarp burnos sveikatos ir sisteminių ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ir insultas.

Viena iš  odontologijos klinikos pirmaujanti odontologė, aiškina: „Dantenų ligų sukeltos bakterijos gali patekti į kraujotaką ir nukeliauti į įvairias kūno dalis. Tai gali sukelti arba paaštrinti sistemines ligas. Reguliarus profesionalus dantų valymas ir tikrinimas padeda gerokai sumažinti šią riziką”.

Kova su širdies ligomis

Vienas svarbiausių nustatytų ryšių yra tarp burnos sveikatos ir širdies ligų. Amerikos širdies asociacija pripažino ryšį tarp dantenų ligų ir širdies sveikatos. Dantenų uždegimo ir periodonto ligų bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti aterosklerozę – būklę, kuriai būdingas arterijų sukietėjimas, galintis sukelti širdies priepuolius ir insultą.

„Profesionalus dantų valymas pašalina apnašas ir dantų akmenis, sumažina dantenų ligų tikimybę ir taip netiesiogiai apsaugo jūsų širdį”, – priduria daktaras

Diabetas ir burnos sveikata

Sergantiesiems diabetu burnos sveikatos priežiūra yra dar svarbesnė. Diabetikai yra labiau linkę sirgti periodonto ligomis, o šios dantenų ligos savo ruožtu gali paaštrinti diabetą ir apsunkinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Profesionali dantų priežiūra užtikrina kruopštų valymą ir gali padėti valdyti šį abipusį ryšį tarp diabeto ir burnos sveikatos.

Kitų sisteminių ligų prevencija

Be širdies ligų ir diabeto, prasta burnos sveikata taip pat susijusi su kvėpavimo takų infekcijomis, osteoporoze ir net Alzheimerio liga. Nėščiosioms, sergančioms dantenų ligomis, gali kilti didesnė rizika pagimdyti neišnešiotus, mažo svorio kūdikius.

Profesionalios dantų priežiūros vaidmuo

Nors reguliarus dantų valymas dantų šepetėliu ir siūlu namuose yra būtinas, to ne visada pakanka. Profesionalūs burnos higienistai naudoja specializuotas priemones ir metodus, kad išvalytų tas burnos vietas, kurių įprastas dantų valymas gali nepastebėti. Šie įprastiniai valymai neleidžia kauptis apnašoms ir dantų akmenims, kurie yra pagrindiniai dantenų ligų ir dantų ėduonies kaltininkai.

Be to, reguliariai tikrinant dantis galima anksti aptikti burnos vėžį, o tai labai svarbu sėkmingam gydymui. „Profesionalus apsilankymas pas odontologą apima burnos vėžio, apie kurį daugelis žmonių nežino, patikrinimą”, – pažymi daktaras.

Išvada

Profesionali burnos higiena – tai ne tik akinančios šypsenos palaikymas; tai labai svarbus bendros sveikatos veiksnys. Reguliarūs apsilankymai pas odontologą ir higienistą ne tik padeda išsaugoti sveikus dantis ir dantenas, bet ir suteikia apsauginį skydą nuo įvairių sisteminių ligų. Vis geriau suprantant gilius burnos sveikatos ir viso organizmo ryšius, profesionalios burnos higienos vertė tampa vis akivaizdesnė. Atėjo laikas į dantų priežiūrą žiūrėti ne tik kaip į neprivalomą, bet kaip į esminę mūsų sveikatos rutinos dalį.

Geras specialistas visada stengiasi juos išsaugoti, o tik tada keisti implantais, kurie, tiesa, taip pat atrodo kaip natūralūs dantys. Štai todėl pirmiausia prioritetas turi būti gera klinika ir profesionalaus specialisto patarimai, kurie leis maksimaliai džiaugtis rezultatu.

Kadangi endodontija siūloma daugelyje klinikų – pateiksime kelis patarimus, kurie galbūt padės Jums greičiau rasti tinkamiausią.

• Daugeliui žmonių pirmiausia svarbi kaina. Kadangi kainoraščius galima rasti internete – nesunkiai su jomis susipažinus rasite ir Jums priimtiniausią variantą. Tik nepamirškite, kad dažniausiai nurodytos kainos ribos gali kisti priklausomai nuo to – kokios paslaugos reikia būtent Jums.
• Visada verta skaityti kitų žmonių komentarus apie paslaugas. Tai leis kur kas sistemingiau palyginti galimybes ir pasirinkti tinkamiausią specialistą. Žinoma, ne visada kitų nuomonės sutampa su Jūsų, tačiau bent jau preliminariai – turėtų.
• Kintant problemai taip pat reikia ieškoti ir tam tikros klinikos, kurioje dirba tą problemą galintys sutvarkyti specialistai ir, žinoma, kurioje yra konkreti įranga. Tikrai ne visos kanalų problemos gali būti tvarkomos visose klinikose. Dažniausiai kuo daugiau ir kuo jos didesnės – tuo klinikų pasirinkimas yra mažesnis.
• Kai kuriems žmonėms labai svarbu, kad su jais būtų labai maloniai bendraujama. Tai leis nusiraminti ir ramiau laukti pačios proceūros. Nemalonus specialistas, žinoma, niekada netraukia pacientų kaip magnetas.
• Kai kurios klinikos siūlo išsimokėjimo už paslaugas galimybę. Jeigu reikalingas sudėtingas darbas, žinoma, jis kainuos daugiau. Tokiu atveju apsimoka pasinaudoti išsimokėjimo paslauga.

Endodontija keičia žmonių gyvenimus. Daro juos kur kas gražesnius. Juk šypsena, kuri ne tik funcionali, tačiau ir graži – tai, ko siekia daugelis. Gera, kad šiuo metu kiekvienas jos norintis gali ir turėti. Tik svarbiausia ieškoti gero specialisto, kurio rankos padarys stebuklus.

Šiandien Komisija taip pat pasirašė bendrąją sutartį su „Abbott“ ir „Roche“, pagal kurią numatyta įsigyti daugiau kaip 20 mln. greitųjų antigenų testų už iki 100 mln. EUR, finansavimą teikiant pagal pagal Skubios paramos priemonę (ESI). Nuo 2021 m. pradžios šie testai bus perduoti valstybėms narėms pagal ES COVID-19 testavimo strategiją.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides sakė: „Naudodami greituosius antigenų testus galime greitai ir patikimai nustatyti COVID atvejus ir skubiai juos izoliuoti. Tai itin svarbu siekiant sulėtinti pandemijos plitimą. Nuo gruodžio 27 d. ES siekiame pradėti naudoti vakcinas, tačiau vis tiek ateinančius mėnesius testavimas išlieka labai svarbus. Turime kartu didinti ir testavimo pajėgumus, kad galėtume kontroliuoti viruso plitimą. Siekdami prisidėti prie šių pastangų šiandien pasirašėme paramos valstybėms narėms sutartį, kuria numatyta užtikrinti daugiau kaip 20 mln. greitųjų testų.“

Rekomenduojamos priemonės

Šiuo metu patikimiausia COVID-19 tyrimų metodika yra AT-PGR testas. Tačiau dėl išaugusio vartojimo, sukeliančio testų trūkumą, ir dėl palyginti didelių jų sąnaudų bei ilgo laiko tyrimo rezultatams gauti vis dažniau rekomenduojama tam tikromis aplinkybėmis papildomai naudoti greituosius antigenų testus.

Dėl greitųjų antigenų testų naudojimo valstybėms narėms rekomenduojama:

• naudoti greituosius antigenų testus, toliau stiprinant bendrus šalių testavimo pajėgumus, visų pirma dėl to, kad testai tebėra pagrindinis ramstis siekiant kontroliuoti ir švelninti tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją;
• užtikrinti, kad greitus antigenų testus atliktų kvalifikuoti sveikatos priežiūros darbuotojai arba, kai tinkama, kiti apmokyti darbuotojai, griežtai laikydamiesi nacionalinių specifikacijų, gamintojo instrukcijų ir kokybės kontrolės reikalavimų;
• investuoti į sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų darbuotojų mokymą ir, jei reikia, sertifikavimą mėginių ėmimui ir testams atlikti, taip užtikrinant pakankamus pajėgumus ir geros kokybės mėginių surinkimą;
• visų pirma apsvarstyti galimybę naudoti greituosius antigenų testus šiais atvejais ir esant šioms aplinkybėms: diagnozuojant COVID-19 tais atvejais, kai pasireiškia simptomai, patvirtintų atvejų kontaktams, protrūkių grupėms, patikrai didelės rizikos zonose ir uždaroje aplinkoje;
• naudoti greituosius antigenų testus visos populiacijos atrankinei patikrai epidemiologinėse situacijose arba vietovėse, kuriose teigiamų testo rezultatų dalis didelė ar labai didelė;
• užtikrinti, kad būtų parengtos strategijos, kuriomis paaiškinama, kada reikalingas patvirtinamasis tyrimas AT-PGR arba antras greitasis antigenų testas;
• toliau stebėti ir vertinti testavimo poreikius atsižvelgiant į epidemiologinius pokyčius.

Dėl greitųjų antigenų testų patvirtinimo ir tarpusavio pripažinimo valstybėms narėms rekomenduojama:

• susitarti dėl bendro šalių testavimo strategijas atitinkančio ir pirmiau aprašytoms aplinkybėms tinkamo greitųjų antigenų testų sąrašo, jo laikytis ir juo dalytis su Komisija; į sąrašą įtraukti greitųjų antigenų testai ženklinami CE ženklu, atitinka būtiniausius Komisijos ir ECDC nustatytus jautrumo ir specifiškumo reikalavimus, ir yra patvirtinti bent vienoje valstybėje narėje;
• susitarti, kad šis bendras greitųjų antigenų testų sąrašas būtų reguliariai atnaujinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad bus gauti nauji nepriklausomų patvirtinamųjų tyrimų rezultatai ir į rinką pateks nauji testai;
• susitarti dėl į šį sąrašą įtrauktų testų rinkinio rezultatų tarpusavio pripažinimo;
• išnagrinėti poreikį ir galimybę sukurti skaitmeninę platformą COVID-19 testų sertifikatų autentiškumui patvirtinti.

Pagrindiniai faktai

Gruodžio 10-11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai priėmė išvadas dėl COVID-19, kuriose paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendros greitųjų antigenų testų ir testų rezultatų tarpusavio pripažinimo sistemos.

Šiandien pateikiamas pasiūlymas remiasi lapkričio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl greitųjų antigenų testų naudojimo SARS-CoV-2 infekcijai diagnozuoti. Ja atsižvelgiama į spalio 28 d. Komisijos rekomendaciją dėl bendro požiūrio ir veiksmingesnių tyrimų strategijų visoje ES.

Pagal 2020 m. balandžio mėn. Tarybos priimtą Skubios paramos priemonę (SPP) iš ES biudžeto galima skirti skubią paramą, kad visa Sąjunga galėtų reaguoti į krizės, kaip antai besitęsiančios pandemijos, padarinius žmonėms ir ekonomikai.

Skubios paramos priemonė šiais metais jau buvo naudojama išankstiniam vakcinų ir AAP kaukių pirkimui.

„Karantinas pratęstas iki balandžio 13 dienos, 24 valandos“, – BNS patvirtino Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Anksčiau Ministrų kabinetas buvo nutaręs, kad karantino režimo šalyje bus laikomasi iki kovo 30 dienos.

Per karantiną apribotas išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, draudžiami žmonių susibūrimai, uždarytos kavinės, daugelis parduotuvių, išskyrus maisto prekių, neteikiamos įvairios paslaugos.

Taip pat neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

Šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 255 susirgimo koronavirusu atvejai, keturi žmonės mirė, pasveiko – 1.

• Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 0
• Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 47
• Laukiama rezultatų dėl: 12 mėginių
• NVSC turimi duomenys apie keliavusius į Kiniją ir Šiaurės Italiją (stebima jų sveikatos būklė): 2787 asmenų.

Šiuo metu teritorijomis, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, priskiriamos šios: Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras. 

Kaip apsisaugoti?

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Šaltinis: www.sam.lrv.lt

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad pusė (50 proc.) apklaustųjų, kurie turi vaikų iki 18 metų, mano, jog jų atžalos su maistu gauna nepakankamai vitaminų ir mikroelementų (14 proc. nepakankamai ir 36 proc. greičiau nepakankamai).

Žymi Lietuvos mitybos specialistė, penkiametės Amandos mama Indrė Trusovė tikina, kad nevisavertės vaikų mitybos problema Lietuvoje darosi vis aktualesnė.

„Greitėjantis gyvenimo tempas lemia tai, kad vis dažniau žmonės renkasi pusfabrikačius, nevertingus ir nepalankius sveikatai produktus ne tik sau, bet ir savo vaikams. Todėl mažieji vis dažniau serga, ypač daugėja antrojo tipo diabeto, nutukimo atvejų, įvairių alergijų, kitų susirgimų. Vaikams trūksta energijos, žaidimus kieme keičia sėdėjimas ant sofutės su mobiliais telefonais, užkandžiaujant nenaudingus maisto produktus. Taip mažieji negauna pakankamai vitaminų ir mineralų, būtinų jų vystymuisi“, – naujųjų „Nutrilite“ Omega-3 maisto papildų vaikams pristatyme pasakojo mitybos specialistė Indrė Trusovė.

Tačiau net ir stengiantis valgyti tokius maisto produktus kaip vaisiai, daržovės, riešutai, mažiesiems būtinų medžiagų vis tiek gali trūkti. Žymi dviejų vaikų mama Julija Žižė tikina, kad šiandieniniai maisto produktai neprimena tų, kuriuos valgydavome anksčiau.

„Rodos, kad šiuolaikiniai tėvai jau tampa sąmoningesni, bet tuo pačiu mes gyvename labai modifikuotame pasaulyje. Senaisiais laikais viskas buvo ekologiškiau ir kokybiškiau, o šiandien jau net ir „kokybiškai“ maitindamasis, nebegali būti tikras dėl produktų maistinės vertės. Kas galėjo pagalvoti, kad močiutės daržas taps tikru prabangos reikalu. Tad šiandien reikia bent ieškoti tokių daržų, kaimo ūkių, bandyti gauti visas naudingas medžiagas iš maisto produktų. O nuo rudens, kai organizmo imunitetas silpsta, reikėtų atsakingai rinktis maisto papildus“, –tikino jauna mama.

Gydytoja-dietologė Gertruda Babravičienė teigia, kad vaikams augant, tampa ypač sudėtinga kontroliuoti gaunamų maisto medžiagų kiekius.

„Reikėtų stebėti, kokie yra vaiko valgymo įpročiai ne namuose: ką jis valgo mokykloje, kur išleidžia dienpinigius, ką valgo susitikęs su draugais. Taip pat labai svarbu stebėti tuos vaikus, kurie nevalgo mėsos, riebios žuvies, pieno produktų, maitinasi daugiausiai augalinės kilmės maistu ar yra alergiški tam tikriems maisto produktams. Tokiems vaikams gauti pakankamai vitaminų ar mikroelementų, ypač vitamino D arba Omega-3 riebalų rūgščių, tampa beveik neįmanoma“, – tikina gydytoja-dietologė.

Kada griebtis maisto papildų?

Dažnas vaikas noriai valgo ne viską, ypač retai mėgstamiausiųjų sąraše atsiduria žalios daržovės ar riebi žuvis. Ne visos mamos gali pasigirti ir dideliu vaiko apetitu. Todėl, nevartojant vitaminų papildomai, reikiamo šių medžiagų kiekio nėra iš kur pasiimti.

Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) turinčių vaikų iki 18 metų nurodė, kad jų vaikai vartoja maisto papildus: 10 proc. – nuolat, 37 proc. – kartais, 28 proc. – retai. Maisto papildus nuolat dažniau vartoja didžiųjų miestų gyventojų vaikai, o niekada nevartoja net 25 proc., iš jų dažniau  – kaime gyvenančių šeimų vaikai.

 „Labai svarbu stengtis, kad vaiko mityba būtų pilnavertė, tačiau to nepakanka – nuoširdžiai rekomenduoju ir patiems, ir vaikams papildomai vartoti vitaminą D ir Omega-3. Tam, kad ir imunitetas būtų puikus, ir kaulai, ir rega, ir smegenų veikla būtų nepriekaištinga. Labai svarbu vaikui kuo ankstesniame amžiuje pasakoti, rodyti, pratinti, kad gerti vitaminus ir žuvų taukus yra būtina. Pavyzdžiui, mano dukra noriai vartoja vitaminus, nes ji pripratusi tai daryti nuo pat vaikystės. Džiugu, kad tokių vitaminų, kaip šiandien pristatomi „Nutrilite Omega-3“ specialiai vaikams, rinkoje tik daugėja“, –teigia I. Trusovė.

3 patarimai, kaip padėti savo vaikams

Gydytoja-dietologė G. Babravičienė tikina, kad yra keli būdai, kaip tėvai nuo ankstyvo amžiaus gali padėti vaikams užtikrinti visavertę mitybą.

• Įvairovė per savaitę

Kai pradedama dėlioti bei planuoti maisto produktus ir jų kiekį, rekomenduojamą suvalgyti kasdien, kad būtų gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos, vitaminai ir mikroelementai – kiekiai atrodo išties dideli. Tačiau jeigu nepavyksta to padaryti per dieną, turėtumėte siekti rekomendacijas įgyvendinti bent per savaitę.

• Režimas

Mitybos režimas leidžia vaikui išmokti atpažinti ateinantį alkio bei sotumo jausmą, ką per dažnai ir nereguliariai maitinantis jam padaryti labai sunku. Tačiau labai svarbus ne tik valgymo, bet ir visos dienos režimas: miego ir kėlimosi valandos, valgymo valandos, mokslo, sporto ir poilsio laikas. Būtent jis ir formuoja teigiamus mitybos įpročius.

• Buvimas pavyzdžiu savo vaikui

Vaikai niekada nenorės sveikai maitintis, jeigu matys netinkamą pavyzdį namuose. Ypatingai svarbu teigiamus maitinimosi įpročių aspektus pabrėžti ir skatinti, o blogus aspektus ignoruoti, namuose laikantis pačių geriausių taisyklių ir tradicijų.

Kokių maisto medžiagų trūksta dažniausiai?

Jeigu šių taisyklių laikytis sunku, atkreipkite dėmesį į maisto papildus. Anot gydytojos-dietologės, su maistu sunkiausia gauti vitamino D, kurį apskritai papildomai rekomenduojama vartoti kone visiems. Taip pat ir Omega-3 riebalų rūgščių, apie kurių naudą pastaruoju metu kalbama itin garsiai.

Omega-3 riebalų rūgštys yra ne tik naudingos, bet ir gyvybiškai svarbios kiekvienai mūsų organizmo ląstelei. Tai nervų sistemos, akių tinklainės ir smegenų statybinė medžiaga. Jos taip pat ypatingai svarbios širdies, smegenų ir akių sveikatai.

„Papildai su Omega-3mažiesiems rekomenduojami tada, kai vaiko dietoje šių DHR ir EPR rūgščių šaltinių, pavyzdžiui, riebios žuvies, nepakanka“, – tikina „Nutrilite“ produktų ekspertė Katarzyna Golos.

Įpratinti vaikus vartoti Omega-3 maistopapildus nebėra sunku, nes rinkoje atsiranda vis daugiau patrauklių pakuočių ar maisto papildų vartojimo formų. Štai „Nutrilite“ prekės ženklas pristatė Omega-3 maisto papildus vaikams nuo 4 metų, kurie yra guminukų formos – vaikui juos paprasta sukramtyti ir nuryti.

Vis dėlto, anot mitybos specialistės, prieš pradedant vartoti papildus, vertėtų pasitarti su sveikatos specialistais, kad jie padėtų pasirinkti tinkamiausius, nurodytų saugią jų vartojimo dozę.

* Apie tyrimą:

Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą 2019 spalio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1008 šalies gyventojai (18-75 m. amžiaus), 378 iš jų – turintys vaikų iki 18 metų.

Vėžys tai sudėtingas susirgimas, dvasiniu lygmeniu tai vadinama proto, kūno ir dvasios liga, viso to disbalansas. Pradėjus vėžio gydymą tradicinės medicinos pagalba, bei domintis ir bendradarbiaujant su prižiūrinčiais gydytojais, galite padaryti taip, kad jiems būtų lengviau kovoti su jūsų liga ir imtis visų įmanomų papildomų netradicinės medicinos priemonių, kad vėžys būtų nugalėtas.

Meditacija. Sakoma, kad visos ligos atsiranda dėl streso, mūsų neramaus proto, nerimo. Turime tiek daug įvairių traumų, problemų likusių nuo ankstyvos vaikystės, kurios mus kankina iš vidaus ir jei to nepaleidžiame, tai sargdina mūsų kūną. Galime suteikti sau pagalbą ir nuraminti mintis per meditaciją. Jei esame pradedantieji, patiems savarankiškai tinkamai įvaldyti šį metodą gali būti per daug sudėtinga, todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie išmokys šios praktikos. Jei meditacijos neužtenka, naudinga būtų imtis ir emocijų paleidimo technikos, kurios pagalbą galime iškelti įsisenėjusias problemas į paviršių ir paleisti jas.

Akupunktūra. Šis gydymas adatomis saugus ir derantis su kitais gydymo būdais, padeda gyti ir sumažina šalutinius vaistų ir chemoterapijos poveikius. Taip pat galime net būdami namie praktikuoti tam tikrų taškų kūne spaudymą, kuris padeda nusiraminti ir sveikti. Tai vadinama tapingu, psichologine akupunktūros versija, tik be adatų. Kitas būdas, kurį lengvai galime atlikti namie, tai taškinis plaštakų ir pėdų masažas, vadinamas “sudžok”, kuris taip pat padeda nuo tam tikrų susirgimų.

Mankšta, judėjimas, sportas būtini norint išvengti susirgimo vėžiu, pagerinti sergančio vėžiu prognozes ir sumažinti riziką pakartotiniam susirgimui. Mankšta stiprina mūsų imuninę sistemą ir sportą reikia padaryti savo gyvenimo prioritetu greta kitų svarbių dalykų. Konsultuojantis su sporto treneriais ir jus prižiūrinčiais gydytojais reikėtų pasirinkti tinkamą sporto programą. Tai gali būti greitesni pasivaikščiojimai gamtoje, jogos, pilateso, kalanetikos užsiėmimų lankymas ar aktyvesnės jėgos, ištvermės, kardio treniruotės. Mankštos pasirinkimų yra labai įvairių ir tai galime rinktis individualiai pagal asmenybę ir sveikatos galimybes.

Mityba. Tai yra vienas svarbiausių dalykų suteikiančių mums gerą sveikatą, arba mus sargdinančių. Vėžines ląsteles maitina cukrus, tai jo atsisakymas turėtų būti ne tik sergančio, bet ir sveiko žmogaus dėmesio centre. Taip pat produktai, rūgštinantys organizmą turėtų būti pakeisti produktais tinkamais organizmo šarminimui. Daugelio ligų priežastis yra sutrikdyta šarmų ir rūgščių pusiausvyra organizme. Ir žinoma, kuo daugiau daržovių ir vaisių padedančių valytis
žarnynui.

Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas ir skirtingai reaguoja į įvairius gydymo metodus ir būdus. Šiais laikais vis daugiau informacijos ne tik apie vėžio gydymą, bet ir kaip gyventi, kad rizika susirgti vėžiu būtų mažesnė. Turėdami begalinį norą pasveikti žmonės griebiasi visų įmanomų priemonių.

Naujas recepto ženklinimas

Remiantis naujuoju reglamentu, pokyčiai vykdomi išduodant receptą. Nuo šiol pirmą kartą skirdamas kompensuojamą vaistą gydytojas privalės receptą paženklinti. Naujasis ženklinimas parodys vaistininkui, kad kompensuojamas preparatas pacientui yra skiriamas pirmą kartą, todėl vaistininkas turės vadovautis nauja tvarka.

„Pagrindinis pokytis yra tas, kad jeigu pacientui išrašomas vaistas yra naujas ar skiriamas po ilgesnės nei 6 mėn. pertraukos, gydytojas tokį kompensuojamų vaistų receptą pažymi „pirmo paskyrimo“ ženklinimu.

Pamatęs šį ženklinimą vaistininkas nuo šiol turės neklausdamas ir nesiūlydamas pacientui kito, išduoti tą vaistą, kuris jam paskirtų vaistų grupėje (pagal veikliąją medžiagą) yra pigiausias“, –receptų žymėjimo taikymą komentuoja R. Blynas.

Šiuo ženklinimu pacientams siekiama parodyti, kad vaistai nepriklausomai nuo jų kainos, pakuotės ar pavadinimo taip pat gali būti efektingi.

Skirtumo nepajaus

Iš esmės siūlyti pigiausią kompensuojamo vaisto preparatą vaistinės įpareigotos jau kuris laikas. Tačiau šiuo atveju pagrindinis pokytis įvyksta pirmą receptą gaunantiems. Ne pirmą kartą perkantys kompensuojamus vaistus ir toliau galės rinktis iš viso ekrane nurodyto tos grupės kompensuojamų vaistų asortimento.

„Vykdant kompensuojamų vaisto pardavimą ir perkant vaistus ne pirmą kartą – galimybės nepasikeičia. Pacientas ir toliau galės pasirinkti preparatą iš jam pasiūlomo viso monitoriaus ekrane kompensuojamų preparatų sąrašo, užtikrinančio galimybę įgyti pigiausią preparato variantą“, – patikina vaistininkas.

Papildoma alternatyva

Atsisakiusieji preparato pagal „pirmą paskyrimą“, nuo šiol turi kitą alternatyvą. Pageidaujant kito vaisto, norimą preparatą vaistininkai galės parduoti pagal turimą kompensuojamo vaisto receptą.

Tik tokiu atveju pacientai kompensacijos nebegauna ir nekompensuojamą vaistą reikės pirkti už visą jo kainą. Todėl pacientams svarbu įsivertinti nekompensuojamų vaistų prieinamumo galimybes. O keičiant produktą, dėl jo tinkamumo, naudingumo ir pigumo pacientą visuomet pakonsultuos vaistininkas.

„Atsisakius pigiausio „pirmo paskyrimo“ varianto, galios tas pats kompensuojamo produkto receptas ir vaistininkas galės parduoti kitą tos pačios kompensuojamo vaisto grupės preparatą, kurio pageidauja pacientas. Tik svarbu pabrėžti, jog tokiu atveju pacientas kompensacijos nebegauna ir turi mokėti pilną produkto kainą. Todėl prieš einant į vaistinę, pacientai turėtų įsivertinti nekompensuojamų vaistų įsigijimo prieinamumą.

Pageidaujantiems kito preparato mūsų specialistai visuomet pakonsultuos dėl jo suderinamumo su maistu, su kitais preparatais ar vartojimo dažnumo. Kaip didelis vaistinių tinklas galime pasiūlyti alternatyvas ir nekompensuojamų vaistų prieinamumą palankesnėmis kainomis.

Juk farrmacinės rūpybos paslaugos yra neatsiejama mūsų darbo dalis, todėl pageidaujantiems kito preparato visuomet rasime sprendimą“, – konsultavimosi galimybę su vaistininku primena R. Blynas.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais, dėl kurio ligoniai išgyvena dideles fizines ir dvasines kančias, nuolat gyvena baimėje. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis — vaikai. O pasaulyje – 50 mln. žmonių. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Visuomenėje, o ypač tarp darbdavių, yra susiformavęs atsargus, o kartais ir ne itin palankus požiūris į epilepsija sergančius žmones. Net oficialioji medicina pripažino, kad epilepsija – tai ne psichinis, o neurologinis susirgimas.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, apie sergančiųjų ir jų šeimų problemas, apie ligą sklandančius mitus, socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant problemų sprendimo būdų, šiuolaikinės pagalbos standartus. Kuo geriau informuota visuomenė, tuo ji atviresnė priimti epilepsija sergančiuosius į savo tarpą. Taip pat labai svarbu teikti informaciją apie šią ligą ir atskiroms specialistų grupėms, pvz., policijos pareigūnams, ugniagesiams, pedagogams, moksleiviams ir kt.

Mitai apie epilepsiją:

• Epilepsija yra psichikos liga;
• Epilepsija yra velnio apsėdimas;
• Epilepsija galima užsikrėsti;
• Epilepsija serga tik vaikai;
• Epilepsija pasireiškia tik traukuliais;
• Epilepsija žaloja intelektą;
• Epilepsija sergantieji negali dirbti;
• Epilepsija sergantieji negali sportuoti;
• Epilepsija sergantieji negali kurti šeimos.

Epilepsija gali sirgti įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, bet kai kurie serga atsparia gydymui epilepsija ir su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat.

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas.

Kas gali sukelti priepuolį:

• virusinės infekcijos;
• karščiavimas;
• galvos traumos;
• oro pokyčiai;
• stresas;
• nerimas;
• miego ir poilsio trūkumas;
• karštis;
• alkoholis;
• triukšmas;
• ryški ir mirganti šviesa.

Priepuolis simptomai:

• Galūnių trūkčiojimas;
• Kūno dalių įsitempimas;
• Kūno dalių trūkčiojimas;
• Seilėtekis;
• Orientacijos sutrikimas;
• Traukuliai veide;
• Užverstos į viršų akys;
• Sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus priepuoliui:

• pats nurimkite – įkvėpkite, iškvėpkite ir tada galėsite padėti sergančiąjam;
• Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
• padėkite ką nors minkšto po galvą;
• Nieko negalima kišti į burną (žmogus gali susižaloti, užspringti ar net susilaužyti žandikaulį);
• pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis;
• būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
• negalima laikyti traukulių metu, stabdyti traukulių, gaivinti;
• Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Sergantiesiems, būtina vengti gyvybei pavojingų veiksnių:

• nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems;
• nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais, elektra, netinkamas ir darbas naktimis.

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė ar kyla temperatūra. Priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

„Paprašiau gydytojo, kad išrašytų receptą. Nuėjau į vaistinę pirkti Finlepsin 200 mg, prailginto veikimo. O gi išgirdau atsakymą, kad „tokių vaistų tiekime nėra”. Per visą Kauną yra tik trys lapeliai, o vaistų reikia mėnesiui ir ilgiau… Vaistininkė liepė persirašyti vaistus, tik tokiam kiekiui kiek yra vaistinėje. O ką daryti po to? Vaikui reikia vaistų! Nuvykau vėl pas gydytoją, paprašiau, kad rašytų stipresnius (Finlepsin 400 mg), nes kolkas jų dar yra. Nutariau „laužyti” tabletes pusiau, tada reiks rašyti mažiau dėžučių ir gal vaistinėje gausiu tokį kiekį.” Gydytoja taip pat buvo susiėmus už galvos, nes paskutinį mėnesį su vaistais, ir ne tik nuo epilepsijos yra visiškas chaosas.

Pone, ministre A. Veryga, kodėl Jūs rizikuojate žmonių sveikata?

Šaltinis: epilepsy.lt