Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų neurochirurgo ir otorinolaringologo komanda per nosį endoskopiniu būdu pirmą kartą Lietuvoje pašalino gerybinį smegenų auglį, kuris buvo giliausioje užpakalinės kaukolės daubos vietoje.
Operaciją per penkias valandas su kolegomis atlikęs Santariškių klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Ugnius Škanas preciziškai, lyg smegenų žemėlapyje norėtų nusakyti jo vietą. Jis paaiškino, kad gerybinis navikas buvo “kaukolės pamate, užpakalinėje kaukolės dauboje, giliausioje jos vietoje, nuokalnės srityje, centrinės lokalizacijos, priešais smegenų kamieną, spaudžiant į smegenų kamieną – gyvybinę struktūrą, kraujagysles”.
“Sudarant operacijos planą, nuspręsta šiuo atveju pašalinti naviką endoskopiškai per nosį su kombinuota brigada. (…) Tai buvo sėkmingai atlikta”, – sakė U. Škanas.
Tokia operacija, pasak neurochirurgo, buvo pirmoji Lietuvoje, tačiau sudėtingų neurochirurginių operacijų atliekama nemažai, ir ne visada būtent endoskopinis kelias yra geriausias.
“Absoliučiai kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Kiekvienam pacientui pritaikomas operacijos planas, pritaikytas būtent jam, kartais geresnis įprastinis būdas – mikroneurochirurginis būdas – atveriant kaukolę ir nuimant tam tikras kaulų struktūras”, – aiškino U. Škanas.
Neurochirurgas paaiškino, kad šiuo atveju navikas buvo toje vietoje, kurioje būtent endoskipinis kelias per nosį buvo laikytas patogesniu operacijai. Nes operuojant įprastiniu būdu medikams tektų pakeliui susidurti su “daug gyvybiškai svarbių struktūrų – smegenų kamienu, galviniais nervais, kraujagyslėmis – magistralinėmis ir smulkiosiomis”.
” Žinoma, tai įprastai atliekama tokiu (įprastiniu) būdu, tai nėra naujiena, bet šiuo atveju dėl tam tikros dėkingos naviko lokalizacijos endoskopinei chirurgijai buvo pasirinktas šis metodas, kuriam buvo ruoštasi”, – dėstė U. Škanas.
Svarbus vaidmuo operacijoje teko ir ausų, nosies, gerklės gydytojui, kurio užduotis buvo padaryti neurochirurgams priėjimą prie auglio.
“Tam, kad prieitume, mes turime išsaugoti nosies anatomiją, kvėpavimą, uoslę ir kitus gyvybiškai svarbius aspektus žmogui. (…) Mūsų tikslas yra kiek įmanoma labiau išsaugant anatomines struktūras, funkciją nosies, prieiti iki auglio lokalizacijos. Tada neurochirurgai atveria pažeistą vietą, pašalina auglį”, – sakė Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba .
Galiausiai gydytojas paaiškino, kad tenka uždaryti visą tą kelią, kuriuo buvo atlikta operacija.
“Jeigu to kelio neuždarysime, bet kokia infekcija, kuri yra nosyje, patekusi į smegenis sukels meningitą, ir pacientas gali žūti. Labai svarbus dalykas yra uždaryti tą lopą”, – dėstė D. Rauba.
Medikas, naudodamasis remonto analogija, leido suprasti, kad ši užduotis taip nėra iš lengvųjų.
“Defektas yra kažkur viršuje, reikia kaip kaimyno lubas kažkur užlopyti, uždėti, o viskas krenta, plius ten dar vanduo bėga – tai yra smegenų skystis.(…). Ypatingai užpakalinė kaukolės dauba – ten yra labai stiprus smegenų skysčio spaudimas, tai reiškia, jog tą lopą gali tiesiog išplauti , tai būtent tas uždarymas yra labai svarbus. Vienas pats to nepadarysi – vienas turi prilaikyti vieną lopo kraštą , kitas – kitą, dėl to operuojama komandoje – du chirurgai per dvi nosies landas, kad būtų keturios rankos, kad būtų galima tą procedūrą atlikti”, – vaizdingai aiškino D. Rauba.
Pasak mediko, ši operacija “yra viena tokių, kur labai toli nueita”.
“Toliau – jau viskas – smegenys, jau ten toliau nenueisi , galima išsiplėsti kažkiek į šonus, šita alokacija yra praktiškai toliausiai nutolusi nuo nosies prieangio, kiek galima pasiekti nesukeliant kažkokių pavojų ligonių gyvybei”, – paaiškino D. Rauba.
Medikas paaiškino, kad net ir Amerikoje, kur medicinos lygis yra aukščiausias, tokios operacijos atliekamos tik specializuotuose centruose.
Santariškių klinikų neurochirurgai per metus atlieka apie 600-700 galvos smegenų operacijų
