Praeitą savaitę Tarptautinėje Kosminėje Stotyje kilo sujudimas – pastebėta, kad pro kažkur atsivėrusią skylę laukan teka oras. Galiausiai skylė buvo surasta ir laikinai uždengta – Europos kosmoso agentūros astronautas Alexanderis Gerstas ją uždengė nykščiu. Bet ar jis nerizikavo būti išsiurbtas į kosmoso vakuumą ar bent jau netekti piršto?
Skylė buvo surasta „Soyuz MS-09“ modulyje. Ją akivaizdžiai išmušė kosminė šiukšlė, tačiau ji nebuvo didelė – maždaug 2 milimetrų pločio. Gerstas nedvejodamas pasitelkė savo nykštį be jokios pirštinės ir pavojų likvidavo. Juk TKS yra didelis oro konteineris beorėje erdvėje – oras sparčiai tekėjo lauk. Taigi, Gerstas palaikė savo nykštį ten, kol skylė buvo užtaisyta tvirta lipnia juosta. Bet ar jis nerizikavo būti išsiurbtas? O gal galėjo būti pažeisti jo audiniai? Juk visi esame matę, kaip vakuumo kamerose užverda vanduo. O kaip dėl ekstremalios temperatūros TKS išorėje – ar ji negalėjo pakenkti astronauto pirštui?
Pradėkime nuo pradžių – Gerstas negalėjo būti išsiurbtas laukan pro tokią mažą skylę. Atmosferos slėgis TKS viduje yra panašus kaip ir pas mus ant žemės – maždaug 101,3 kPa. Tai reiškia, kad kiekvienas kvadratinis centimetras yra slegiamas maždaug 1,03 kg. TKS išorėje tvyro vakuumas, todėl visa ši jėga spaustų pirštą į lauką. Tačiau maksimalus skylės plotas galėjo būti 0,04 kvadratinio centimetro. Taigi, juos veikė vos 41 gramo jėga. Kitaip tariant, Gerstas tai juto, tačiau bet kada galėjo pirštą patraukti ir į skylę pastumti naują odos lopinėlį.
O kaip dėl audinių pažeidimų? Na, vakuumo kamerose vanduo tikrai užverda gana greitai. Tačiau tame mažyčiame odos lopinėlyje vandens buvo tikrai nedaug. Reikėtų nepamiršti ir to, kad mūsų oda yra labai stipri ir viena iš jos užduočių yra vandens išsaugojimas. Taigi, jei Gerstas truputį judino savo pirštą, jokių pažeidimų net būti negalėjo.
Galiausiai, lieka temperatūra. TKS išorės paviršių temperatūra svyruoja nuo -156 iki +121 laipsnių pagal Celsijų. To, aišku, visiškai pakaktų nušalimui arba nusideginimui. Tačiau Gerstas išorinių paviršių nelietė, todėl niekas panašaus jau negrėsė. Vakuumas yra pakankamai geras šilumos izoliatorius, o ir laikė jis savo nykštį ant skylės pakankamai trumpai.
Greitai astronautai išsitraukė lipnios juostos ir skylę užklijavo. O dabar jau įrengtas ir tvirtesnis lopas. Taigi, Gersto poelgis buvo profesionalus, o ne didvyriškas, nors pasakyti „Kosminėje stotyje suradau skylę ir užkimšau ją pirštu“ gali nedaug astronautų.
