Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į teisėsaugos prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su anoniminiu skundu dėl mobingo Klaipėdos universitetinėje (KUL) ligoninėje, kreipėsi į įvairias šalies institucijas, prašydama išaiškinimo, kaip užtikrinti pranešėjų teisę į konfidencialumą, nes žmonės juk kreipėsi pagalbos.
SAM nuomone, tokių duomenų pateikimas reikštų, kad tie žmonės, kurie anonimiškai prašė pagalbos, būtų identifikuoti ir galimai susilauktų nemalonės iš įstaigos vadovo. Be to, taip būtų diskredituota SAM įsteigta pasitikėjimo linija ir panaikintos bet kokios galimybės spręsti mobingo problemas Lietuvoje. O visai medikų bendruomenei tai būtų aiškus signalas nustoti kalbėti apie problemas, su kuriomis jie susiduria savo darbovietėse.
Sausio 8 d. SAM gavo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro pavedimu parengtą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1–ojo skyriaus raštą, kuriuo prašoma pateikti visą su anoniminiu skundu susijusią informaciją tam, kad būtų galima identifikuoti anoniminį skundą pateikusius asmenis. Tai yra, prašoma pateikti, kas, iš kokio elektroninio pašto adreso, telefono numerio ar IP adreso (nurodant tikslų laiką) pateikė anoniminį skundą. Atsisakius pateiki šią informaciją, gali būti skirta bauda ar areštas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tokia situacija, kai yra prašoma įvardinti informaciją, kuri leistų identifikuoti žmones, kurie kreipiasi pagalbos, kelia didžiulį nerimą. Juk tai reiškia, kad medikai bijos kalbėti, vėl slėps problemas.
„Tai, kad tad toks tikslas yra, aiškiai iliustruoja KUL atvejis, kai visomis įmanomomis priemonėmis siekiama išaiškinti medikus, norinčius pokyčių savo darbovietėje. Ir labai gaila, kad tai vyksta dėl įsižeidusio vieno įstaigos vadovo. Toks duomenų pateikimas diskredituotų SAM įsteigtą pasitikėjimo liniją ir panaikintų galimybes spręsti mobingo problemas Lietuvoje. Kol aš esu čia, joks medikas nebus išduotas, kai jis kreipsis pagalbos. Jei norime realių pokyčių, naujos kultūros mūsų gydymo įstaigose, anonimiškumą privalome užtikrinti“, – sako ministras A. Veryga.
Be to, pasak ministro, absurdiškiausia šioje situacijoje yra tai, kad medikai, kurie galimai patyrė psichologinį smurtą, jį patiria vėl, nes žino, kad SAM gali būti priversta galiausiai atskleisti pranešėjų duomenis, kas reikštų, kad galimas smurtautojas jiems galimai kerštautų.
Tokia situacija kelia daug sisteminių klausimų. Pavyzdžiui, kaip elgtųsi policija ar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurie taip pat turi anonimines pasitikėjimo linijas, kur žmonės skambina pranešti apie galimus nusikaltimus. Ar tai reiškia, kad jie taip pat atskleistų žmonių, kurie kreipėsi, duomenis.
SAM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, STT, Žmogaus teisių stebėjimo institutą, Žmogaus teisių komitetą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Valstybinę darbo inspekciją, Teisingumo ministeriją, prašydama pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti anoniminių pranešėjų teisę į konfidencialumą, pateikiant informaciją policijai.
SAM ir Vyriausybės kanceliarija praėjusį lapkritį organizavo viešąją konsultaciją, kurioje medikų bendruomenė kviesta pasisakyti, kaip gerinti emocinį mikroklimatą gydymo įstaigose. Taip pat yra sudaryta ekspertų darbo grupė, kurioje dirbantys įvairių institucijų, organizacijų, medikų atstovai rengia veiksmų planą ir konkrečius siūlymus, kaip gerinti psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose.
