„Real“ turtas – triskart už Vatikaną didesnis sporto miestas, primenantis slaptą karinę bazę

„Tai mūsų pasididžiavimas. Geriausia treniruočių bazė pasaulyje“, – Madrido „Real“ miestą pristato pats klubas. Beveik tris kartus už Vatikaną didesnė teritorija taip ir pavadinta – Madrido „Real“ miestas (Ciudad del Real Madrid). Sporto miestelis sparčiai auga ir skaičiuoja jau 11-us metus. 2005-aisiais Madrido „Real“ vardu pakrikštyta teritorija pagaliau gali priimti ir krepšininkus. Bet iš šalies ji labiau primena slaptą karinę bazę, pavyzdžiui, garsiąją „Area 51“.

Prieš „NBA Global Games“ rungtynes Madride tarp „Oklahoma City Thunder“ ir „Real“, organizatoriai žiniasklaidai atvirą NBA komandos treniruotę surengė būtent Ciudad del Real Madrid.
Sekmadienio rytą teko vykti į maždaug per valandą kelio viešuoju transportu nuo centrinės miesto aikštės Puerta del Sol nutolusią teritoriją.
Išlipus iš tuščio arčiausiai objekto vežančio autobuso atsivėrė panorama į didžiulius laukus, primenančius dykumą. Ir čia, visai šalia, matyti didžiule tvora aptverto Ciudad del Real Madrid kampas. Teritorija – lyg atskira respublika dykynėje. Oficialiais duomenimis, jos plotas siekia 1,2 km2 – 40 kartų didesnis nei „Santiago Bernabeu“ stadiono, 16 sykių didesnis nei Maskvos Raudonoji aikštė ir 2,7 karto didesnis nei Vatikanas.
Baisiausia išvydus tokia teritoriją – nuorodų trūkumas. O ką jau kalbėti apie nuorodas į krepšinio paviljoną, kuris buvo pastatytas tik 2016-ųjų balandį. Nuo to laiko čia treniruojasi Pablo Laso diriguojami Madrido „Real“ krepšininkai su Jonu Mačiuliu. Pirmyn į paieškas.

Nė gyvos dvasios ir aplink didžiulę teritoriją. Tiesa, pravažiuoja vienas kitas dviratininkas, prabėga vienas kitas bėgikas. Jų čia daugiau nei automobilių. Pasukęs arčiausiai prieinamo pastato link, ant stiklinių durų matau „Real“ logotipą. „Turbūt pataikiau“, – pagalvoju, iki D.Sabonio ir „Thunder“ treniruotės pradžios likus pusantros valandos. Atsivėrusios durys pasitinka prabanga. Komplekso priimajame trys ispanai ir vienas kitas vaikis su balta „Real“ futbolo apranga. Komplekse yra 57 gyvenamieji kambariai, kur apsistoję ar tai „Real“ pagrindinės komandos nariai, ar geriausi akademijos jaunuoliai. Todėl čia sukiojasi ir vaikai. Priimamajame pasitinka du darbuotojai. Nė vienas iš jų nekalba angliškai, todėl kito prašo pakviesti žmogų, galintį susikalbėti. Kol laukiu, pastebiu, kaip pro šalį praeina ilgšis su „Air Jordan“ marškinėliais – pirmoji krepšinio nuoroda. Darosi ramiau. Atėjęs vyriškis maloniai pasisveikina ir nukreipia krepšinio paviljono link: „Išėjęs lauk pro duris, pasukite į kairę, tada vėl į kairę – maždaug 10 minučių pėsčiomis.“ Aišku, tikėjausi, kad žengęs pro komplekso duris greitai ten kažkur pranersiu ir į krepšinio paviljoną. Bet bent jau sužinojau, kur eiti. Kulniuodamas nurodytu keliu pagal aukštą tvorą, netrukus pamatau erdvę su pravirais vartais ir dviem apsaugos darbuotojais. Beje, už tvoros matyti statybos. Jau ir taip Ciudad del Real Madrid rasite 13 įvairiausio dydžio futbolo aikščių, biurus, keturis baseinus, klases vaikams, sporto sales, restoraną, kino teatrą, vieną geriausių medicinos centrų visame pasaulyje, SPA, žaidimų kambarį, meno darbų zoną.

Daug kas slepiasi žymiajame T formos pastate, į kurį patenka tik išrinktieji. Visas kompleksas suprojektuotas taip, kad T formos pastato viršūnėje galėtų suktis pagrindinės „Real“ futbolo komandos nariai. O apatinėje T formos pastato dalyje yra jauniausi akademijos nariai. Taip augdami ir tobulėdami jie atsiduria vis arčiau T viršūnės. Toks projekto sprendimas priimtas visai ne atsitiktinai.

Beje, patys „Real“ futbolininkai čia turi atskirą automobilių parkavimo aikštelę. Iš jos žaidėjai patenka į nuostabią rūbinę, kuri yra kiekvieno jauno „Real“ akademijos auklėtinio svajonė, o iš ten galima patekti į didžiausią sporto salę mieste, apšilimo zoną ir pagrindines futbolo aikštes. Statybų darbai byloja, kad ši įspūdinga teritorija dar plečiasi. Prie ankstesnių darbų prisidėjo 3150 statybininkų.

Laužytu anglų, ispanų, portugalų ir rankų ženklų kalba pavyksta išsiaiškinti, kad krepšinio paviljonas jau visai čia pat, bet pro vartus praeiti negalima, nes tokios taisyklės. „Reikės eiti ten, aplinkui. Maždaug 20 minučių kelio“, – paaiškina apsaugos darbuotoja. Na ką, iššūkis antiperspirantui, nes nors dar tik beveik 11 val. ryto, virš Madrido kilstelėjusi saulutė spalio rytą šildo maždaug 18–20 laipsnių, o ant kupros – keli kilogramai technikos kuprinėje. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tai nepaprasta teritorija. Net ir atokiausioje Ciudad del Real Madrid vietoje rasite tvorą su įspėjimais jokiais būdais nesugalvoti jos perlipti. Galbūt ją perlipus čia neprisistatytų apsauga, kaip kad tai būtų patekus prie „Area 51“, tačiau vis tiek gana nejauku.

Ratas toks didelis, kad tenka prieiti greitkelį. Kai moteris pasakojo, neatrodė, kad tas ratas bus toks didelis. O baisiausia nuėjus tokį kelią kažkur paklysti, kadangi ir laiko iki treniruotės vis mažėja, o ir aiškumo nedaug. Aplinkui lyg maitvanagiai sukasi varnos. Kažkur krūme sukrebždėjo ir staigiai iš jo spruko triušis. Pravažiuojantis automobilis čia – retenybė. Bet pastebiu, kad automobiliuose dažniausiai yra šeima su vaiku – turbūt veža į treniruotę. Kad paspartinčiau kelionę, kuri, pasirodo, tikrai ilgesnė nei „20 minučių kelio“, ekspromtu susistabdau automobilį iš kokio penkto karto. Vairuotojas su bičiuliu ir sūnumi angliškai nekalba, nieko nenutuokia apie kažkokį krepšinio paviljoną, bet įsisodina į automobilį ir veža ten, kur reikia – maždaug išsiaiškinsime nuvažiavę. Iki treniruotės pradžios lieka valanda – gerai, kad iš anksto susiplanavau kelionę anksčiau. Bet prie apsaugos punkto stoviniuojančio apsauginio žodžiai nenudžiugina. Automobilio vairuotojas man perduoda, kad taip, krepšinio paviljonas čia yra, bet apsauginis apie jokią krepšinio treniruotę, NBA ar „Thunder“ nieko nežino.

„Bičiuli turbūt ta treniruotė vyksta Madrido arenoje, netoli miesto centro“, – nedžiuginančiai spėja pavežėjęs vairuotojas. Tačiau visa laimė, kad pastebiu matytą simboliką. Prie apsauginio atkulniuoja vyriškis su sūnumi, kuris vilki baltus „NBA Zone“ marškinėlius. Po trumpo pokalbio apsauginis čiumpa raciją ir kreipiasi į štabą. Taip, pasirodo, vis dėl to čia kažkas bus su NBA. Ramu. Vaikinas su tėvu angliškai patikina, kad turime laukti. Kol laukiame kažko, į sporto miestą renkasi tėveliai su vaikais. Panašu, kad čia bus futbolo rungtynės. Bet taip paprastai į vietovę nepateksi. Automobilius čia stabdo užkardas, kurį pravažiuoti ar praeiti gali tik parodęs leidimą arba savo pavardę sąraše.

Po dešimties minučių, likus maždaug 40–45 minutėms iki treniruotės pradžios, pasirodo vaikinas su baltais marškiniais. Iškart akivaizdu, kad vyrukas iš NBA. Jis atsineša sąrašą ir bingo – mano pavardė yra, galima eiti. Per tą laiką čia susibūriuoja ir daugiau žurnalistų. Krepšinio paviljoną 24sek pasiekia laiku – ramu, nes galėsime pateikti interviu skaitytojams. Beje, kol dar geras 10 minučių tenka žengti į Ciudad del Real Madrid teritorijos pakraštį, kur atsidarė krepšinio paviljonas, teisingu keliu nukreipia bent trys apsauginiai. Panašu, kad čia šiaip nepaklaidžiosi – iškart prisistatys apsauga ir duos kelią eiti tik ten, kur tau reikia. Jokių savarankiškų ekskursijų. Tiesa, einant paviljono link užmečiau akį į porą treniruočių aikščių. Vienoje jų vyko rungtynės – žaidžiančius vaikus stebėjo iki 50 tėvelių. Beje, natūrali aikščių danga čia – visai kaip „Santiago Bernabeu“, kur žaidžia šios piramidės viršūnės atstovai – „Real“ futbolininkai. O tribūnos aplink visas treniruočių aikštes talpina 11 tūkst. žiūrovų.

Beveik pasiekus paviljoną, po dešine matau Alfredo di Stefano stadioną, kur namų rungtynes žaidžia rezervinė „Real“ komanda, treniruojasi ir pagrindinė sudėtis.

⚽?? #RealMadrid

A photo posted by Luis Hormigo García (@luis75hormigo) on

Beje, jau prie pat paviljono sutinku tą patį apsauginį, kurį prieš valandą sutikau prie tų nelemtų vartų. O gi pasižiūrėjęs matau, kad tuos vartus nuo krepšinio paviljono skyrė maždaug 50 metrų arba 10-15 sekundžių pėstute.

Tikrai neapsidžiaugiau, bet kadangi jau buvau su leidimu-apyranke ant rankos ir jau visai šalia pagrindinio dienos tikslo, nepykau – svarbu, kad nevėluoju ir jau viskas aišku. „Sveikinu, jūs pirmasis“, – krepšinio paviljone pasitinka barzdotas vyriškis, žymintis atvykusius žurnalistus ir dalijantis jiems akreditacijas.

Taip per paskutinį pusvalandį iki treniruotės pradžios susirenka maždaug 20–30 žurnalistų iš Ispanijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Turkijos, kitų šalių ir… Lietuvos. O toliau – viskas daugiau mažiau pagal planą. Interviu su Domantu Saboniu dėl ispanų žiniasklaidos poreikio ir labai riboto laiko padaryti pavyko, bet trumpesnį, nei planuota.
Netoliese individualiai sportavęs Jonas Mačiulis prieš pat Billy Donovano ir „Oklahoma City Thunder“ vyrų pratybas ant parketo spėjo pasilabinti su D.Saboniu. Su Jonu, beje, dar pabendrausime ir pateiksime interviu 24sek skaitytojams. Trečiąjį sezoną Madride skaičiuojantis puolėjas darbavosi už didžiulės sienos – čia sutalpintos 4 krepšinio aikštės.

Baigus darbus ir išlindus pro paviljono duris, priešaky matosi vartai, nuo kurių iki reikiamos autobuso stotelės tik 10 minučių kelio. Bet kai tik suku tų atvirų vartų link, iki kurių – 50 metrų arba 20-30 sekundžių kelio, mane stabdo apsauginis. „Ne, čia negalima, turite išeiti pro ten, iš kur atėjote“, – nustebina jis. Į klausimą kodėl, gaunų nelogišką atsakymą „tokios taisyklės“. Ir vėl 20–30 sekundžių atkarpa virsta 30 minučių kelione pėstute. Trumpa ekskursija po Madrido „Real“ miestą baigta.

Total
0
Dalinasi
Susijusios publikacijos