Nerimstantys konfliktai visame pasaulyje, kuriuose žmonės nukenčia ne tik nuo karinių veiksmų, bet ir nuo informacinės įtakos, verčia vis labiau susimąstyti ir diskutuoti apie hibridinį karą. Karą, kur pasitelkiami ne tik tradiciniai kovos būdai, bet ir psichologinės operacijos, informacijos manipuliacija bei technologiniai ištekliai. Kodėl renkamasi kovoti kitaip? Kaip išvengti hibridinio karo?
Būtent tokią diskusiją paskutinį rudens vakarą Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) provokavo plk. ltn. Linas Idzelis.Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento informacinių operacijų skyriaus viršininkas savo paskaitoje kalbėjo apie krašto gynybą, hibridinį karą ir būdus jam priešintis.
Kai nėra pinigų, kovojama kitais metodais
Pasak L. Idzelio, kai pritrūksta pinigų ginkluotei, amunicijai ir tankams, imamasi pigesnių priemonių – psichologinių operacijų. Stengiamasi paveikti tiek paprastus žmones, tiek karius fronte.
„Karys gali gauti įvairias melagingas žinutes apie tai, kas vyksta namuose, kol jo nėra, arba žmonės namuose gauna informaciją, kad jų giminaičiai žūsta fronte. Nori nenori, toks psichologinis spaudimas paveikia“, – sako jis.
„Žinoma, kad į įvairias technologijas investuoti reikia daug mažiau nei į sunkiąją karinę techniką ar amuniciją. Sėdėti prie kompiuterio yra daug pigiau“, – priduria L. Idzelis, todėl, sako jis, šalys, kurioms trūksta biudžeto karybai, renkasi propagandą, manipuliuoja žmonių sąmone ir informaciniais srautais.
Svarbiausia – kritinis mąstymas
„Žmogus yra stiprus tada, kai abejoja, kai nėra visiškai užtikrintas tuo, ką girdi. Visada reikia turėti tokio atsargumo“, – pataria L. Idzelis. Pasak jo, medijų raštingumas šiais laikas yra itin svarbus ir jį reikia ypač skatinti, nes tai lemia efektyvesnį informacijos dalijimąsi, priėmimą ir vertinimą.
Šiais laikais, kai esame nuolat atakuojami milžiniško informacijos srauto, išlikti nepaliestiems įvairių naujienų ir žinučių yra neįmanoma. Būtent jos yra propagandos įrankis. Pasak L. Idzelio, apsaugoti save galime tik kritiškai mąstydami.
„Save apsaugoti galime dviem būdais: nežiūrėdami į tai, kas nepatinka, ir pasitikrindami informaciją keliuose šaltiniuose. Paskaitykite apie tą patį įvykį keliose vietose, nepasikliaukite viena“, – teigia L. Idzelis.
„Laimėti informacinėje erdvėje yra svarbiau nei tankais ir granatomis, todėl turime būti atidesni tam, ką skaitome“, – priduria jis.
Visi turime ginti tėvynę
Žinoma, kalbant apie karą, negalima nepaminėti ir krašto apsaugos bei galimų veiksmų konflikto atveju. Kas dalyvautų pasipriešinime? Kokie veiksmai vyrautų? Šiais klausimais L. Idzelis vienareikšmiškas – tėvynę ginti turime visi.
„Kovoje galioja taisyklė: vienas kaunasi, o dešimt remia ir padeda. Jeigu nesiseka šaudyti, būni šalia ir į apkabas dedi šovinius. Tas pats galioja ir civiliams. Konflikto metu visiems atsirastų ką veikti, ar tai būtų medicininė pagalba, informavimas, ar kitokia pagalba kovotojams“.
