Prezidento rinkimai: kokią įtaką turės D. Grybauskaitė ir ar išties laimėtų S. Skvernelis

0
40

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, išlaikydama aukštą populiarumą, gali turėti nemažos įtakos prezidento rinkimuose, paremdama kurį nors kandidatą. Kita vertus, kaip teigia politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus, nueinančio prezidento dalyvavimas rinkimuose yra gana prieštaringas, nes mūsų visuomenė linkusi į pokyčius. Prezidento rinkimų kovoje yra ir dar vienas nežinomasis – ar partijos ras kandidatų savo gretose, ar vėl parems legionierių.

2019-ųjų pavasarį Lietuva rinks naują prezidentą. Jis pakeis 10 metų šiame poste dirbusią dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Daugelis politologų ir apžvalgininkų pažymi, kad tai bus vieni įdomiausių prezidento rinkimų per visą nepriklausomybės laikotarpį, mat iki šiol nėra vieno ryškaus kandidato.

2014-ųjų gegužę D. Grybauskaitė buvo išrinkta antrai kadencijai, antrajame ture įveikusi Socialdemokratų partijos atstovą Zigmantą Balčytį. Tiek pirmajame, tiek antrajame ture D. Grybauskaitę parėmė centro dešinės jėgos. Ar po poros metų vyksiančiuose rinkimuose didžiosios šalies politinės jėgos ras kandidatų į šalies vadovo postą savo gretose?

A. Krupavičius: tai garbės ir orumo reikalas

T. Dapkus, kalbėdamas LRT.lt, tvirtino, jog partijoms reikia rasti savo kandidatų. „Manau, kad partijoms būtų svarbu turėti savo kandidatus. Tai parodytų ir partijų stiprumą, ir tam tikrą pasitikėjimą jomis. Partijos turi turėti savo stiprius politikus, o ne tik remti kažkokius legionierius“, – įsitikinęs T. Dapkus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir politologas Algis Krupavičius teigia, kad, jei partija išties įtakinga ir stipri, jos tikslas turėtų būti turėti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Politologo manymu, bet kuriai įtakingai partijai turėti savo kandidatą yra garbės ir orumo reikalas.

„Kartais nepavyksta surasti tokių kandidatų, kurie būtų populiarūs visuomenėje, turėtų asmeninio žavesio ir galėtų patraukti visuomenę. Tokiu atveju renkamasi B scenarijų  – paremti kitą, stipresnį nepartinį kandidatą. Bet apskritai Lietuvoje nepartinių kandidatų ne itin daug, vienaip ar kitaip net ir nepartiniai kandidatai paprastai yra susiję su tam tikromis politinėmis partijomis.

Pavyzdžiui, jokia paslaptis, kad Centro sąjunga buvo ta katapulta, kuri dalyvauti rinkimuose padėjo Valdui Adamkui. D. Grybauskaitė irgi buvo paslaptinga kandidatė, bet paaiškėjo, kad ji turi aiškias politines pažiūras ir jos politinės preferencijos yra centro dešinė, ir centro dešinės partijos tiesiogiai ar mažiau tiesiogiai rėmė jos rinkimų kampanijas, ypač per antrą kadenciją, kai Liberalų sąjūdis aiškiai atsistojo į prezidentės pusę“, – LRT.lt dėstė A. Krupavičius.

A. Krupavičius

Kaip teigia T. Dapkus, partijų stovėjimas už kandidato nugaros yra svarbus dalykas, nes jos turi struktūras, resursus, agitatorius ir t.t.: „Prisiminkime V. Adamkaus kaip nepartinio kandidato kovą su Rolandu Paksu. V. Adamkus buvo labai populiarus, bet R. Pakso kampanija buvo agresyvi, jis turėjo struktūras, o V. Adamkui nepadėjo silpna liberalų ir konservatorių parama. Reikalingos stiprios struktūros vietose, lyderių parama. Partijų parama yra svarbi.“

Tačiau, anot VDU profesoriaus, Lietuvoje nėra gera situacija su partinių kandidatų pasirinkimu, nes dauguma partijų yra mažos, o tai esą reiškia, kad jų viduje nėra konkurencijos.

„Sunku rasti patrauklių kandidatų. Daug ką lemti galėtų charizma, bet charizmatiškų politikų Lietuvoje nėra daug. Ko gero, politikas, kuris galėjo pretenduoti į charizmatiškumą, buvo Algirdas Brazauskas XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pirmoje pusėje, o daugiau tokių politikų mes neturime“, – apibendrino A. Krupavičius.

Politologo teigimu, politikui reikia aiškios politinės programos, todėl partija tam esą galėtų suformuoti tam tikrą ideologinę tapatybę. „Naujajam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui taip pat reikėjo apsibrėžti politines nuostatas, todėl kūrė savo partiją, kuri turėtų gana aiškią ideologinę kryptį, kad politiniame lauke [jis] nebūtų bevardis. Bevardžiams varžytis su partiniais kandidatais yra gana sunku“, – tvirtino A. Krupavičius.

Kaip pasielgs D. Grybauskaitė?

Nors prezidento rinkimai įvyks 2019-ųjų gegužę, kandidatų rikiuotė turėtų pradėti dėliotis jau kitąmet, sako apžvalgininkai. Politologo A. Krupavičiaus skaičiavimu, kandidatai, priklausomai nuo jų žinomumo, skirtingu laiku paskelbs apie savo kandidatavimą rinkimuose.

„Mažiau žinomiems ar stiprios organizacinės atramos neturintiems kandidatams reikės gerokai ilgesnių rinkimų kampanijų, kad visuomenei įrodytų, jog jie apskritai gali būti tinkami kandidatai. Jie arenoje turėtų pasirodyti tikrai ne paskutinę minutę, o likus metams ar 9 mėnesiams iki rinkimų. Nuo 2008-ųjų vidurio buvo kalbama apie D. Grybauskaitę, o ji apsisprendė 2009-ųjų žiemos pabaigoje. Bet iš esmės visuomenėje kaip potenciali kandidatė ji buvo vertinama nuo 2008-ųjų“, – prisiminė politologas.

Pasak jo, per ankstyva rinkimų kampanija gali ir pakenkti, pavyzdžiui, kai visuomenė per anksti pradeda kalbėti apie asmens kandidatavimą, nors jis eina aukštas ir reikšmingas pareigas. „Bet, kadangi šiuose rinkimuose nebus perrinkimo, kandidatai į rinkimus kampanijas turėtų pradėti anksčiau, nei praėjusiuose rinkimuose. Dabar turėsime santykinai lygių kandidatų varžybas. Nors sąrašas nėra aiškus, būtent jo neaiškumas kuria prielaidą, kad visi kandidatai turės gana neblogas starto galimybes“, – pridūrė A. Krupavičius.

Pasak T. Dapkaus, neaišku, kaip per prezidento rinkimus elgsis D. Grybauskaitė.

„Ar ji parems vieną kandidatą, ar kelis kandidatus, o kitus pasmerks arba pareikš prieš juos neigiamą nuostatą? O gal ji bus neutrali, kas būtų abejotina, žinant jos aktyvumą? Ji yra populiari politikė, ir daliai visuomenei jos nuomonė yra svarbi. Kita vertus, mūsų visuomenė yra linkusi į pokyčius ir netgi tuos politikus, kuriuos vertina teigiamai, labai dažnai pakeičia į kitus, nes nori pokyčių. Jei kažkas pradės akcentuoti, kad D. Grybauskaitės parama vienam iš kandidatų yra trečia D. Grybauskaitės kadencija, klausimas, kaip į tai reaguos visuomenė. Nueinančio prezidento dalyvavimas rinkimuose visada gana prieštaringas. Matėme Baracko Obamos paramą Hillary Clinton – tai nepadėjo“, – lygino T. Dapkus.

Vardija galimus kandidatus

Lietuvos centro partijos pirmininkas parlamentaras Naglis Puteikis tapo pirmuoju oficialiai iškeltu kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose. N. Puteikis šiuose rinkimuose jėgas išbandys jau antrą kartą.

Apžvalgininko T. Dapkaus manymu, galimos kandidatūros priklausys nuo to, kaip keisis politikų reitingai. Šiandien matome vienus reitingus ir potencialius kandidatus, o po kurio laiko visa tai esą gali stipriai pasikeisti.

„Žinome, kad konservatorių partija darys atvirus rinkimus. Manau, kad Ingrida Šimonytė turi didelius šansus būti iškelta kandidate. Vygaudas Ušackas yra partijos narys, ar jis varžysis? Konservatorių partijoje kandidatu gali būti ir Žygimantas Pavilionis. Pas socdemus turbūt yra Lino Linkevičiaus noras kandidatuoti, bet vėlgi – kokios jo galimybės? Populiarumą išlaiko ir Vilija Blinkevičiūtė, bet ar ji išdrįs kandidatuoti? Gali būti ir netikėtų kandidatų. Kalbama apie „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininką ir generalinį direktorių Dalių Misiūną kaip nepriklausomą ar naujo judėjimo kandidatą. Tai iš tiesų yra skirtingi politikai, su skirtingomis patirtimis ir galimybėmis“, – LRT.lt komentavo T. Dapkus.

Apžvalgininko manymu, rinkimų kampanija jau yra tam tikra prasme prasidėjusi, nes esą aštrėja kritika premjerui Sauliui Skverneliui. „Anksčiau opozicijos kritika buvo labiau nukreipta į Ramūną Karbauskį, o dabar akcentuojamas S. Skvernelis. Akivaizdu, kad rinkimų kampanija prieš galimus kandidatus įsibėgėja“, – tvirtino T. Dapkus.

Politikos ekspertai viešojoje erdvėje yra teigę, kad, jei rinkimai įvyktų artimiausiu metu, juos greičiausiai laimėtų premjeras S. Skvernelis, išlaikantis aukštus, nors ir vis tirpstančius, reitingus. Pats S. Skvernelis yra teigęs, kad jau apsisprendė dėl dalyvavimo Lietuvos prezidento rinkimuose 2019-ųjų gegužę, tačiau ar juose dalyvaus, neatsakė.

„Aš priėmęs sprendimą, o paskelbsiu paskutinę dieną, kada bus galima tą paskelbt“, – sakė ministras pirmininkas.

Savo ruožtu VDU profesorius A. Krupavičius teigia, kad šiandieninės reitingų tendencijos yra itin nepalankios dabartiniam premjerui.

„Įsivaizduokime, kad po trijų mėnesių vyksta prezidento rinkimai. Tikrai atsirastų kandidatų, kurie būtų įdomūs ir konkurencingi. Šiuo atveju S. Skvernelis būtų tas kandidatas, kuris praranda savo populiarumą. S. Skvernelio laukia labai sunkus laikotarpis. Premjero kėdė jau dabar yra karšta ir gali būti dar karštesnė. Viena gera žinia jam – kol kas nesimato kitų stiprių kandidatų“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

0
PatinkaPatinka
0
JuokingaJuokinga
0
PiktaPikta
0
MyliuMyliu
0
WowWow
0
LiūdnaLiūdna
0
MėšliukasMėšliukas
Balsavote!

JŪSŲ ATSILIEPIMAS

Please enter your comment!
Please enter your name here