Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmadienio vakarą (Lietuvos laiku 21.00) surengė konferenciją ir pristatė administracijos kosminio teleskopo „Hubble“ tyrimų rezultatus, susijusius su Saulės sistemos planetos Jupiterio palydovu – Europa.
Astronomai pristatė unikalią Europos stebėjimo kampaniją, kurios rezultatus NASA pristatymo puslapyje pavadino stulbinančiais.
Mokslininkų svajonės išsipildė: panašu, kad prisikasti prie jau patvirtinto Jupiterio palydovo Europos palydove esančio vandens yra vilties.
Kaip anksčiau galvota, kad vanduo yra giliai paslėptas po myliomis ir kilometrais Europą dengiančio ledyno, taip dabar, remiantis „Hubble“ rezultatais, patvirtinta, kad vanduo trykšta į planetos paviršių.
Transliacijos pradžioje buvo aiškiai paminėta: nė vienas iš pranešimų nebus susijęs su ateiviais. Ir nors žinios apie juos buvo paneigtos, aišku yra viena: norint atsakyti į šį klausimą, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Pirmadienio žinia yra svarbi dėl to, kad NASA į Europą rengia keletą misijų. 2020 m. misiją turėtų pradėti Europos palydovas, o po keleto metų aplink
besisukančioje planetoje bus bandoma ir nusileisti.
Tikimasi, kad vienos šių misijų metu būtų galima surinkti vandens pavyzdžių ir juos pasigabenti į Žemę detalesnei analizei.
Šis „vandens geizerių“ atradimas pradžiugino mokslininkus, mat vandens gavimo alternatyva nebuvo džiuginanti: ilgai buvo sukamos galvos, kaip į Europą nugabenti atitinkamą įrangą, kuri galėtų pragręžti užledėjusios planetos sluoksnius ir pasiekti joje galimai esantį vandenį.
„Hubble“ atradimą padarė tuo metu, kai Europa keliavo pro Jupiterį. Tuo metu teleskopas palydovą tyrė ultravioletiniais spinduliais ir aiškinosi, ar kokia nors medžiaga ant palydovo paviršiaus sugėrė milžinės planetos šviesą.
Vanduo buvo pastebėtas toje pačioje vietoje, kur prieš du metus „Hubble“ buvo aptikęs deguonies ir vandenilio – dviejų, vandeniui susidaryti reikalingų, medžiagų.
Konferencijoje dalyvavo NASA biuro Vašingtone (JAV) astrofizikos departamento direktorius Paulas Hertzas, Kosminių teleskopų mokslo instituto Baltimorėje astronomas Williamas Sparksas, Atlantoje įsikūrusio Džordžijos Technologijos instituto Žemės ir atmosferos mokslų mokyklos asistuojanti profesorė Britney Schmidt, taip pat vyresnioji „Hubble“ projektų mokslininkė NASA Goddardo kosminių skrydžių centre Jennifer Wiseman.
Kad Europoje gali būti vandens, mokslininkai spėliojo jau ne vienerius metus. Apie ledą Jupiterio palydove pradėta spėlioti 1979-aisiais, visai netrukus pradėta svarstyti, kad jame gali būti Žemės gyventojams nepažintos gyvybės pėdsakų. Jau NASA Galileo misijoje, prasidėjusioje 1989 m. Jupiterio palydovą stebėję mokslininkai tikino, kad jo paviršius slepia milžinišką vandenyną. Dokumentikoje, kurią yra pristačiusi NASA, tvirtinama, kad mūsų planeta Žemė įrodo, kad visur, kur yra vandens, yra ir gyvybė. Jei Europoje yra vandens, tai panašu, kad gyvybė gali egzistuoti ir Jupiterio palydove.
