Daugėja interneto svetainių, kuriose apsilankiusio asmens įrenginio (kompiuterio, telefono ir pan.) resursai, pačiam asmeniui nežinant, pradedami naudoti kriptovaliutai generuoti. Apie tai įspėja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT).
Kaip tai veikia?
Kriptovaliutos gavimas remiasi specialios programos („skripto“, liet.: rašmenys, scenarijus) veikimu naršyklėje. „Skriptas“ yra nedidelė programa, dažnai parašyta „JavaScript“ programavimo kalba. Asmeniui užėjus į interneto svetainę, kurios programiniame kode yra nuoroda į kriptovaliutos generavimui skirtą „skriptą“, interneto naršyklė pradeda skaičiavimus pagal komandas, aprašytas faile „skriptas.js“.
Jei skaičiavimus atlieka didelis kiekis įrenginių (interneto svetainės lankytojų), į tarpininko nustatytą virtualią piniginę „įkrenta“ tam tikras kriptovaliutos (pvz., „Monero“) kiekis. Tarpininkas – svetainės valdytojas – pasilieka tarpininkavimo mokestį (pvz., 30 proc.), o likusi dalis atitenka tam, kas į svetainę įdėjo minėtą „skriptą“.
Pagal apytikslius skaičiavimus, norint uždirbti 5 Eur, reikia, kad interneto svetainę aplankytų daugiau kaip 50 000 lankytojų ir kiekvienas jų išbūtų svetainėje bent 100 sekundžių. Tuo metu, kai tokios interneto svetainės lankytojo naršyklėje veikia „skriptas“, jo naudojamo įrenginio procesoriaus (angl. Central Processing Unit CPU) apkrova smarkiai išauga. Dėl to gali padidėti elektros energijos naudojimas, sumažėti naudojamo įrenginio greitaveika, jei įrenginys yra nešiojamas kompiuteris ar išmanusis telefonas – sumažėti akumuliatoriaus turima energija ir pan.
Tačiau anaiptol ne visuomet procesoriaus apkrova reiškia, kad svetainė minėtu būdu išnaudoja lankytojo įrenginį: svetainėje tiesiog gali būti daug animacijos ar pan.
Atvejai, kai interneto svetainėje gali atsirasti kriptovaliutą generuojantis „skriptas“:
• Svetainė buvo nesaugi (pvz., su pasenusia turinio valdymo sistema), kibernetiniai nusikaltėliai užvaldė ją ir įterpė minėtą „skriptą“. Tokių atvejų daugėja.
• „Skriptą“ svetainėje įterpia svetainės kūrėjas (programuotojas) ar administratorius ir tą padaro be svetainės savininko žinios.
• „Skriptas“ svetainėje atsiranda su svetainės savininko žinia.
Šiuo metu Lietuvos kibernetinėje erdvėje fiksuojama apie 60 aktyvių tokių svetainių ir jų skaičius auga. Pirmi du atvejai, aprašyti aukščiau, priskiriami prie kenkimo veikos, jie buvo panaudoti 65 proc. visų tokių svetainių.
Atvejus, kai interneto svetainės savininkas sąmoningai įdeda kriptovaliutai generuoti skirtą „skriptą“ ir neinformuoja svetainės lankytojų apie tai, RRT vertina kaip neetišką veiką ‒ procesas vyksta be lankytojo žinios ir išnaudojami jo kompiuteriniai resursai.
Siekiant apsisaugoti nuo kriptovaliutos generavimo to nežinant, gali padėti tokie įrankiai:
1) Reklamų blokavimas (angl. ad blocker). Atkreipiame dėmesį, kad nemaža dalis populiarių svetainių (pvz., naujienų portalai) gali nerodyti turinio, jei nustato, kad lankytojas blokuoja jų reklamjuostes (angl. banners).
2) Specialūs naršyklės („Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ir kt.) įskiepiai (angl. extensions, add-ons), kurie blokuotų „skriptus“, generuojančius kriptovaliutą.
3) Antivirusinė programa, „anti-malware“ tipo programa.
