Kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaitę visi šie lyderiai nusilenkė Kinijos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Xi Jinpingui lapkričio pradžioje vykusioje pirmojoje Kinijos importo parodoje Šanchajuje.

Nacionalinis saugumas versus ekonomika

Lietuvos užsienio politika stovi ant dviejų kojų: labai įtemptų santykių su Rusija ir ekonominių Lietuvos interesų.

Rusijos klausimą čia tenka išskirti jau vien todėl, kad nepaisant vis dar ganėtinai aktyvių ekonominių santykių (per devynis 2018 metų mėnesius 13,7 proc. eksporto ir 14,6  proc. importo) vis dėlto šiame kontekste kalbama ir apie Lietuvos nacionalinio saugumo, žmogaus teisių, demokratijos plėtros Rusijoje bei tos šalies propagandinio karo klausimus. Kad ir kaip vertintum, sudėtinga būtų paneigti, jog Rusijos atveju Lietuva demonstruoja aiškiai išreikštą vertybinę poziciją.

Kalbant apie Kiniją, situacija radikaliai kitokia. Oficialiame Lietuvos užsienio politikos diskurse Rytų drakonas matomas išimtinai kaip ekonominis partneris, kurio potencialas esą nepakankamai įvertintas –  nuo 2018 m. sausio iki rugsėjo 0,7 proc. eksporto ir 2,8  proc. importo bei ganėtinai kukli tiesioginių investicijų apimtis, siekianti vos 5,6 mln. eurų.

Pasaulį reginti tik per prekybos santykių šydą, Kinija viešai skelbiama Lietuvos eksporto gelbėtoja, kuri padės šalies ūkiui šiai sudėtingais protekcionizmo laikais. Neatsitiktinai ir Lietuvos desantas, deleguotas į Šanchajų lapkričio pradžioje, buvo tikrai solidus: prezidentę lydėjo ūkio ministras, tuo pat metu šalyje lankėsi žemės ūkio ministras, Lietuvos banko aukštas pareigūnas. Nedviprasmiškai Kinijos investicijomis į Lietuvos finansų sektorių nuolat džiaugiasi ir finansų ministras.

Lietuva nekalba apie gerokai baisesnius, nei Rusijoje, žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, apie uigūrų tautos naikinimą, koncentracijos stovyklas, masinį piliečių sekimą. Lietuva nuolankiai sutinka,  kad Vilniaus universitete atvirai veiktų Kinijos komunistų partijos ideologinio padalinio, vadinamojo Vieningo fronto (United Front) finansuojamas Konfucijaus institutas, kuriame, klausytojų liudijimu, kinų kalbos dėstytoja atvirai aukština Mao. Taigi, priešingai, nei Rusijos atveju, prieš Kinijos informacinį karą Lietuvoje užsimerkiama ar dėl naudos, ar tiesiog iš išskirtinio negebėjimo analizuoti.  

Atmesdama žmogaus teisių aktyvistų priekaištus, jog dvišaliame susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu prezidentė Dalia Grybauskaitė žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje klausimą pamiršo, prezidentės spaudos tarnyba pranešė, jog  „žmogaus teisių klausimai Kinijoje keliami Europos Sąjungos lygiu, o Lietuva laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos“.

Lietuva nekalba apie gerokai baisesnius, nei Rusijoje, žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje

Būtent toks Prezidentūros pareiškimas rodo, jog prezidentės pozicija šiuo atveju mažų mažiausiai selektyvi, jeigu ne dviprasmiška. Kai prezidentei (ar verslui, kurį ji šiuo atveju protegavo) naudinga tylėti dėl masinio piliečių sekimo Kinijoje ar žudomos uigūrų tautos, tai  ji tyli, nes esą kalba Europos Sąjunga.

Vis dėlto, bendro veikimo linija pamirštama, pradėjus kalbėti apie ekonominius ryšius, nors ta pati Europos Sąjunga vienareikšmiškai primena, jog Rytų ir Centrinės Europos valstybėms nedera virti savo atskiros sriubos plėtojant regioninius ekonominius santykius su Kinija. Tai aiškiai suformuluota rugsėjo mėnesį Europos parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Kinijos santykių.

Prieš ką draugaujame?

Geopolitiniai žaidimai labai dažnai yra klampūs ir sunkiai išrišami – vis dėlto gera politika turi vieną esminę savybę: išlošia tas, kas mąsto iš ateities perspektyvos ir, prognozuodamas tą ateitį, geba matyti ne vien ekonominius santykius, bet ir platesnes – kultūrines, įtakų ir ideologijų pokyčių, naujų netikėtų tikrovės judesių kryptis.

Mąstant apie ateitį, galime skirti keturias dideles geopolitines plokštes – JAV, Europos Sąjungą, Kiniją ir Rusiją, kurių tektoniniai judėjimai neišvengiamai formuos XXI amžiaus pasaulio veidą.

Lietuva turi kelias alternatyvas. Ji gali bandyti žaisti savo atskirą žaidimą, manipuliuodama naryste Europos Sąjungoje ir jos parama bei atsigręždama į JAV, kai aštrėja saugumo klausimai, ir tuo pačiu metu kišdama kojas savo partneriams, kai mano, jog tai jai naudinga.  

Teoriškai ji gali rinktis euroazijinę kryptį, tvirtindama savo ekonominius ryšius su Rusija ir laukdama demokratinio šios valstybės atgimimo.

Lietuva gali užmegzti tamprius ryšius su Kinija ir tapti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ svarbiu logistiniu centru prekėms keliaujant į Europos gilumą, tuo pačiu įtvirtindama ir savo santykius su Rusija, per kurią numatytas prekių srautų judėjimas.  

Tvirtai tikiu, jog ne tik dėl Lietuvos pasirinktų vakarietiškų vertybių, pagarbos žmogaus teisėms bet ir dėl Lietuvos , kaip nepriklausomos valstybės išlikimo bei jos ekonominių interesų gyvybinga yra tik viena kryptis – nuosekli visaapimantį parama Europos Sąjungai, aktyvi kova už šios Sąjungos išlikimą bei JAV interesų paisymas, kai kalbama apie tos šalies globalius interesus, konkrečiu atveju, jos interesus Pietų Kinijos jūroje. Ši tarptautinio veikimo logika  turėtų būti nuosekliai stiprinama, tuo pačiu metu atsisakant manipuliacijų. Keista būtų tikėtis, kad mūsų tikrieji sąjungininkai nematys figos lapelių, kurias pridengiame  plėtojamus santykius su jų priešininkais, naiviai aiškinant, jog esą tai tik business as usual, niekaip nepaveiksiantis mūsų strateginių partnerių interesų.

Europos Sąjungos branduolio valstybės (nepamirškime apie tai, jog būtent Vokietija, Prancūzija, Italija mums kol kas dovanoja labai didelę mūsų biudžeto pajamų dalį) vis labiau nerimauja dėl Kinijos investicijų  bei labai ciniško šios valstybės veikimo, nesilaikant skaidrumo, viešųjų pirkimų europinio reglamento, galų gale, intelektinės nuosavybės vagysčių. Neatsitikinai vos prieš porą mėnesių Europos parlamentas aiškiai priminė 16+1 formato valstybėms,  kurių tarpe ir Lietuva, jog žino apie stiprėjančią Kinijos įtaką šių valstybių rinkoms bei paragino jas elgtis taip, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos, ilgalaikių įsipareigojimų bei potencialiai didesnės politinės įtakos, kuri atsirastų dėl plėtojamų santykių su Kinija.

Kita vertus, kasdien vis labiau aštrėjanti tiek ekonominė, tiek geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos taip pat verčia Lietuva priimti aiškesnę poziciją. Naivokas įsivaizdavimas, jog protekcionistinė politika baigsis kartu su daugeliui tokiu nemielu ir esą sunkiai prognozuojamu dabartiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, vakar dienos politikai perša mintį, jog, pralaukus šiuos nepalankius metus, vėl matysime stiprėjančią globalią atvirą pasaulio ekonomiką. Štai ši mintis yra mažų mažiausia abejotina.

Globali ekonomika veikia ciklais ir didesnį ekonominį atvirumą keičia užsidarymas, ir tai nėra jokia istorinė naujovė.

Kita vertus,  Kinijos ir JAV dabartinės grumtynės ne tokios paprastos, kaip galima spėti iš pirmo žvilgsnio, ir tikrai neapsiriboja vien prekybos karu. Kinija šiame konflikte siekia išsaugoti savo ekonominius ryšius su JAV ir tuo pačiu išvengti karinių konfliktų prie savo krantų toliau dominuojant Pietų Kinijos jūroje. JAV, savo ruožtu, siekia sukurti tokius ekonominius santykius su Kinija, kurie atitiktų JAV dabartines ir prognozuojamas, o ne trisdešimties metų senumo, JAV ekonomines  realijas. Amerikai taip pat svarbu išsaugoti savo kontrolę Ramiajame vandenyne bei stabilią poziciją Kinijos rytų trikampyje (Japonijoje, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Singapūre bei Taivane, santykiai su kuriuo stebėtinai sparčiai atkuriami.

Mūsų pasirinkimai vis labiau politinės ir net karinės įtampos kamuojamame pasaulyje privalo būti aiškesni ir paremti kertinėmis vertybėmis.

Aušra Maldeikienė

M. Pompeo netrukus turėtų tapti ir JAV valstybės sekretoriumi. Nei Baltieji rūmai, nei CŽA šios informacijos nekomentuoja, tačiau Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV turėjo kontaktų su Šiaurės Korėja aukščiausiu lygiu, tačiau tiesiogiai Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas nesikalbėjo.

D. Trampas pranešė, kad svarstomos penkios galimos vietos, kur galėtų įvykti jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu.

Ministras taip pat informavo apie Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos pilietine visuomene iniciatyvas, kvietė partnerius aktyviau palaikyti kontaktus su Rusijos aktyvistais, opozicija, nevyriausybinėmis organizacijomis.

L. Linkevičius pabrėžė, kad Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, nevykdant Minsko susitarimo, būtina stiprinti sankcijas Rusijai, pratęsti galiojančių sankcijų taikymo laiką, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

„Esamas sankcijas reikia stiprinti, o už naujus priešiškus veiksmus turi būti taikomos naujos sankcijos“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, ragindamas koordinuoti sankcijų režimą su transatlantiniais partneriais.

Ministras pristatė Lietuvoje jau taikomas individualias, tikslines sankcijas Kremliaus režimo atstovams, pažymėjo, kad pastarąjį kartą vadinamasis „Magnickio sąrašas“ Lietuvoje išplėstas 21 Rusijos Federacijos piliečiu: daugiausia teisėsaugos, jėgos struktūrų pareigūnais ir politikais, reikšmingai prisidėjusiais prie pilietinių teisių ir laisvių varžymo Rusijos Federacijoje ar tiesiogiai pažeidžiant žmogaus teises, taip pat įtariamais tiesiogiai dalyvavus organizuojant politines žmogžudystes arba susijusiais su stambaus masto korupcija ir pinigų plovimu.

L. Linkevičius atkreipė kolegų dėmesį, kad šios priemonės būtų žymiai efektyvesnės, jeigu jos būtų taikomos ES lygiu.

Balandžio 16 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje Liuksemburge, kur vyko diskusija dėl Rusijos, Sirijos, Irano, Vakarų Balkanų ir ES išorinių veiksmų finansavimo instrumentų ateities.

Viena ilgiausiai veikiančių kibernetinio šnipinėjimo grupuočių „Turla“, 2008 m. atakavusi JAV gynybos departamentą, papildė savo ginklų arsenalą ir naujas kampanijas nutaikė į posovietinių šalių ambasadas ir konsulatus. ESET saugumo ekspertai atliko tyrimą, kaip nusikaltėliai vilioja aukas įsidiegti kenksmingas programas, šnipinėjančias jautrius duomenis.

Ilgą laiką „Turla“ naudojo socialinę inžineriją, kad nieko neįtariantys vartotojai įsidiegtų fiktyvią „Adobe Flash Player“ programą. Dabar grupuotė prie galinių durų kenkėjo prideda legalų „Flash Player“ diegimo failą ir naudoja URL nuorodas ir IP adresus, atitinkančius oficialią „Adobe“ infrastruktūrą. Tad neatidūs vartotojai, į kuriuos taikosi šnipinėtojai, patiki, kad siunčiasi legalią programą iš adobe.com.

ESET tyrėjai pabrėžia, kad nėra žinoma, ar grupuotės „Turla“ naudojami kenkėjai yra sugadinę kokius nors legalius „Flash Player“ naujinimus, taip pat nėra jokių sąsajų su žinomais „Adobe“ produkto pažeidžiamumais. Oficialus „Adobe Flash Player“ atsisiuntimo puslapis taip pat nebuvo pažeistas.

Esminis skirtumas, kurio nepastebėjo šnipų aukos – visi fiktyvūs „Flash Player“ atsisiuntimai buvo vykdomi iš http://, o ne https:// puslapio.

„Žinomų gamintojų vardų ir logotipų naudojimas nusikalstamoje veikloje nėra naujiena – tokius metodus dažniausiai pasitelkia kibernetiniai sukčiai, siekiantys apgauti neatidžius vartotojus. Šiuo atveju apgaulės schema buvo gerokai sudėtingesnė – nusikaltėliai naudojo absoliučiai identiškas ir oficialias „Adobe“ URL nuorodas bei IP adresus. Jei toks kenksmingų programų platinimo metodas būtų taikomas visiems vartotojams, o ne vien konkretiems taikiniams, įvyktų stambi kibernetinė ataka“, – komentuoja ESET programinės įrangos platintojos „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.

Pasak ESET, apytiksliai nuo 2016 m. liepos „Turla“ naudoja naują įrankį – galinių durų kenkėją „Mosquito“. Manoma, kad kenkėjas yra sukurtas pačios grupuotės, nes turi panašumų su kitomis nusikaltėlių platinamomis kenksmingomis programomis.

Tyrėjų nuomone, šnipinėjimo grupuotė galėjo naudoti kelis metodus, kaip užkrėsti taikinių kompiuterius. Atakų vektoriais galėjo būti kuris nors organizacijos viduje esantis kompiuteris, į kurį įsilaužus buvo galima pasiekti norimos aukos kompiuterį, taip pat tinklo vartai (angl. gateway), per kuriuos galima perimti išeinantį ir įeinantį srautą.

Taip pat interneto srautas galėjo būti perimtas interneto paslaugų tiekėjų lygyje – tokį metodą naudojo anksčiau ESET tirta šnipinėjimo programa „FinFisher“. Neatmetama galimybė, kad „Turla“ galėjo nulaužti „Adobe“ IP ir nukreipti srautą į savo valdomus serverius, nors tokiu atveju kenksmingą veiklą būtų iškart nustačiusi pati „Adobe“.

Aukoms atsisiuntus nusikaltėlių platinamą „Flash“ kompiuteryje įdiegiamas ir vienas iš galinių durų kenkėjų – dažnu atveju „Mosquito“, kuris leidžia ištraukti jautrius duomenis: kompiuterio unikalų ID, vartotojo vardą ir įrenginyje įdiegtų apsaugos sprendimų sąrašą.

„Mosquito“ yra sudėtinga kenksminga programa, kuri gadina operacinės sistemos registrą ir sukuria valdymo paskyrą, leidžiančią nuotolinę prieigą prie užkrėsto kompiuterio. Tuo tarpu pagrindinis programišių naudojamas galinių durų kenkėjas „CommanderDLL“ naudoja šifravimo algoritmą ir gali vykdyti kompiuteryje iš anksto numatytus veiksmus.

„Norėdami įsitikinti, ar nėra jūsų kompiuterio „tamsiajame kampelyje“ pasislėpęs koks nors kenkėjas, kaip „Mosquito“, ir siekdami sumažinti tikimybę įsilaužėliams patekti į įmonės kompiuterių tinklą, būtina kompiuteriuose naudoti ne bazines antivirusinių programų versijas, o sudėtingesnes, turinčias įeinančio ir išeinančio duomenų srauto ugniasienes, bei stebinčias vidinio tinklo būklę“, – teigia ESET Lietuva IT inžinierius Ramūnas Liubertas.

Pasak R. Liuberto, apsisaugoti nuo bet kokių kenkėjiškų programų galima tik nuolat atnaujinant operacinę sistemą ir visų trečiųjų šalių programinę įrangą, ypač „Java“, „Microsoft Office“ ir „Adobe Reader“. Rekomenduojama nediegti programinės įrangos iš nepatikimų internetinių šaltinių, ypač iš naršyklėje iššokančių langų (angl. pop-up).

Derėtų būti atsargiems su el. laiškais, gautais iš nežinomų šaltinių ir turinčių įtartinus priedus ar nuorodas. Svarbu įsitikinti, ar naudojama antivirusinė programa turi galiojančią licenciją ir yra visiškai veikianti – su nuolat atsinaujinančia virusų atpažinimo duomenų baze ir aktyviais apsaugos komponentais.

Išsami „Turla“ kampanijos ir „Mosquito“ tyrimo apžvalga: https://www.welivesecurity.com/wp-content/uploads/2018/01/ESET_Turla_Mosquito.pdf

Kitą savaitę Arijos parlamente bus balsuojama dėl pasitikėjimo šalies vicepremjere Frances Fitzgerald, kuri kaltinama netinkamu elgesiu su policijos informatoriais, kai ji užėmė teisingumo ministrės postą.

Jei Airijos premjero Leo Varadkaro vadovaujama mažumos vyriausybė žlugs ir bus paskelbti priešlaikiniai šalies parlamento rinkimai, beveik neabejojama, jog gruodžio mėnesį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu JK nepavyks pradėti derybų dėl būsimų prekybos santykių su ES.

Būsimajame ES viršūnių susitikime Airija turės veto teisę, kai bus vertinama „Brexit“ derybų pažanga sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos klausimu, kuris yra vienas iš esminių klausimų prieš pradedant naujus pokalbius dėl prekybos JK ir ES prekybos. L. Varadkaro vyriausybės, su kuria JK tikisi susitarti, žlugimas reikštų, jog šių metų gruodį Airija negalės pasirašyti jokių ES ir JK susitarimų, ir taip faktiškai užblokuos „Brexit“ derybas.

„Jei jis traukiasi dėl to, kad prieš 15 metų palietė mano kelį, tai absurdiškiausia priežastis atsisakyti posto, – sakė J. Hartley-Brewer.

Tiesa, M. Fallonas neigia jam mestus seksualinio priekabiavimo kaltinimus, tačiau norėdamas išlaikyti aukštus politinio elgesio ir etikos standartus, jis paskelbė, kad atsistatydina. M. Fallonas yra pirmasis dabartinės vyriausybės ministras, kuris atsistatydino dėl jam mestų seksualinio priekabiavimo kaltinimų. JK premjerė Theresa May netrukus turėtų paskelbti, ką ji paskirs naujuoju Gynybos ministru.

Priminsime, jog spalio pabaigoje internete paviešintas Jungtinės Karalystės (JK) valdančiajai Konservatorių partijai priklausančių 36 Parlamento narių sąrašas, kuriame įvardijami politikai, įskaitant dabartinės ir buvusios vyriausybės ministrus, kaltinami netinkamu elgesiu ir seksualiniu priekabiavimu. Manoma, jog šį sąrašą sudarė politikų padėjėjai, patarėjai ir kiti personalo nariai, prie kurių buvo priekabiaujama. Sąraše įvardijami politikai kaltinami kabinėjimusi prie moterų ir vyrų, girtavimu, nederamais juokeliais, o Tarptautinės prekybos viceministras Markas Garnier kaltinamas nešvankiai išvadinęs savo sekretorę ir pasiuntęs ją pirkti vibratorių. Dėl M. Garnier elgesio JK premjerė Theresa May pradėjo tyrimą. Buvęs Darbo ir pensijų ministras Stephenas Crabbas atsiprašė už seksualinio pobūdžio pokalbį su 19-mete, kuri norėjo įsidarbinti jo biure.

Th. May paragino šalies Parlamento pirmininką Johną Bercow nustatyti naują tvarką dėl politikų nederamo elgesio skundų nagrinėjimo. Valdančioji Konservatorių partija ketina parodyti pavyzdį apsivalydama nuo seksualiniu priekabiavimu kaltinamų politikų, tačiau toks apsivalymas gali sugriauti ir taip trapią šalies vyriausybę, kurią kamuoja įstrigusių „Brexit“ derybų klausimai.

Pasak Iždo kanclerio, JK yra pasiruošusi visiems galimiems „Brexit“ scenarijams, tačiau pasitraukimo iš ES be sutarties atveju, mokesčių mokėtojų pinigai bus naudojami tik būtiniausiu atveju. Ph. Hammondas pripažino, jog geriausias stimulas šalies ekonomikai – užtikrintumas, kurį galima pasiekti JK susitarus su ES dėl ilgalaikių ateities santykių.

JK vyriausybė valstybinėms institucijoms papildomai skyrė 412 milijonų svarų, kurie per artimiausius ketverius metus bus panaudoti „Brexit“ reikmėms.

Vyriausybinių šaltinių teigimu, JK vyriausybė Iždo kanclerio pareiškimo dėl lėšų panaudojimo nevertina rimtai, o Ph. Hammondo pozicija atspindi tik Finansų ministerijos nuogąstavimus dėl būsimo biudžeto formavimo, kuris bus paviešintas kitą mėnesį.

Radijo stoties LBC eteryje JK premjerė Th. May, kuri praėjusiais metais vykusio referendumo metu balsavo prieš „Brexit“, buvo klausiama, ar ji pakeistų savo nuomonę, jei „Brexit“ referendumas įvyktų antrą kartą. Pasak premjerės, praėjusiais metais ji balsavo prieš „Brexit“, nes manė, jog taip yra geriau, tačiau dabar ji tiesiog vykdo tautos valią, o antrojo „Brexit“ referendumo nebebus. Politikos apžvalgininkų teigimu, premjerės komentarai sustiprino abejones, ar ji gali tinkamai įgyvendinti „Brexit“ procesą, o buvęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigel Farage paklausė, kaip Th. May gali derėtis dėl „Brexit“, jei ji netiki šalies išstojimu iš ES?

Praėjo geri penki Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesiai. Amerikos priešai ir draugai pratinasi prie naujos eros, kurioje Vašingtonas žengia pirmuosius žingsnius stipriai savotišku ir sunkiai nuspėjamu keliu – „Amerika – pirmiausia“.

Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų valstybių vyriausybės tiriamuoju žvilgsniu stebi kintančius Amerikos prioritetus ir žvalgosi alternatyvių lyderystės ir partnerystės šaltinių, beveik neabejodamos, kad Amerika nusprendė kiek atsitraukti, naujienų portale cnn.com rašo politikos apžvalgininkas Stephenas Collinsonas.

D. Trumpo nepopuliarumas užsienyje verčia pasaulio lyderius atidžiau įvertinti savo pačių užimamas politines pozicijas, prieš pažadant Amerikos prezidentui savo artimą draugystę – net jei iš principo jie pageidautų, kad Vašingtonas išsaugotų savo vis dar pasaulinės reikšmės įtaką ir išliktų liberalios rinkos ekonomikos ir demokratijos garantu.

D. Trumpo administracijos neapdairumas?

Visos vyraujančios nuotaikos netrukus atsiskleis – šią savaitę D. Trumpas vėl svečiuojasi Europoje. Straipsnio autorius primena, kad vos prieš kelias savaites įvykęs pirmasis jo vizitas šiame žemyne Vašingtono ir kai kurių ilgamečių jo sąjungininkų santykiuose paliko nemalonių įtrūkimų.

Vizitą D. Trumpas pradeda Lenkijoje, kuri iš jo tikisi kuo aiškiausio NATO saugumo garantijų patvirtinimo. Paskui D. Trumpas vyks į Vokietijoje rengiamą G-20 viršūnių susitikimą, kur jo sutikimas gali būti ne itin šiltas ir draugiškas dėl sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.

D. Trumpo administracija atmeta teiginius, esą tai ji kalta dėl sumenkusio Amerikos kaip lyderės vaidmens, argumentuodama tuo, kad prezidento vizitai į užsienį, nesibaigiantys susitikimai ir dažni skambučiai užsienio šalių prezidentams ir ministrams pirmininkams rodo aktyvų Amerikos įsitraukimą į tarptautinius reikalus.

Tačiau po to, kai D. Trumpas pademonstravo abejingumą daugiašaliams prekybos santykiams ir parodė nepagarbą daugiašalėms institucijoms ir susitarimams, įtakingiausi įvairių šalių – nuo Vokietijos iki Irako ir nuo Kanados iki Azijos valstybių – politikai savo vizijose vis dažniau ima regėti daugelio anksčiau savaime suprantama laikytos JAV lyderystės susilpnėjimą sprendžiant visuotinės svarbos reikalus.

„Tas, kuris mano, kad šio pasaulio problemas galima išspręsti izoliacionizmu ir protekcionizmu, labai smarkiai klysta“, – praėjusią savaitę parlamentui sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, turėdama galvoje D. Trumpo nusiteikimą.

Padėtis gerai matoma ir iš arti, ir iš toli

Padėtį seka ir geografiškai artimiausia Amerikos sąjungininkė Kanada. Praėjusį mėnesį parlamente sakydama kalbą, šios šalies užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland nuoširdžiai padėkojo Amerikai už tai, kad ji „tikrai – nepamainoma šalis“, užtikrinusi 70 metų trukusią taiką ir klestėjimą. Tačiau ji pripažino, kad katino dienos artėja prie pabaigos.

„Tai, kad mūsų draugė ir sąjungininkė ima kvestionuoti savo, kaip pasaulinės lyderės, mantijos vertę, labai aiškiai rodo, kad atėjo laikas apsibrėžti savą – aiškią ir nepriklausomą – kryptį, – sakė Ch. Freeland. – Kanadai ši kryptis turi reikšti po karo susiklosčiusios daugiašalės tvarkos atnaujinimą, vadinasi, ir sutvirtinimą.“

Kad Amerika traukiasi šalin nuo pasaulinių reikalų, jaučia ne tik ilgamečiai jos sąjungininkai. Karinei lyderystei labiau prijaučianti D. Trumpo administracija nuvertino ne tik visos diplomatijos, bet Valstybės departamento reikšmę, ir tai nėra nepastebima.

Praėjusią savaitę CNN žurnalistei Christiane Amanpour Irako viceprezidentas Ayadas Allawis sakė, kad, jo nuomone, Jungtinės Valstijos „nedalyvauja“ pastangose išlaikyti visuotinį saugumą ir kad yra „susidaręs pasaulinės lyderystės vakuumas“.

„Amerika turi […] grįžti prie savo, kaip tarptautinės veikėjos, svarbios tarptautinės veikėjos, vaidmens“, – sakė jis.

O štai Amerikos varžovai šioje vietoje įžvelgia nišą. Likus kelioms dienoms iki prezidento D. Trumpo inauguracijos, Davoso pasaulio ekonomikos forume Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pateikė gana netikėtą pasaulio viziją, pareikšdamas, kad jo vadovaujama šalis galėtų imtis laisvosios prekybos, globalizacijos ir kovos su klimato kaita – sričių, kuriose lyderės pozicija iki šiol priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, – prižiūrėtojo vaidmens.

„Patinka tai ar ne, visuotinė ekonomika yra didelis vandenynas, iš kurio neišbrisi“, – Šveicarijos kalnų kurorte susirinkusiems delegatams kalbėjo Xi Jinpingas.

„Amerika – pirmiausia“ ar „Amerika – viena“?

Pastarosiomis dienomis, artėjant Kataro atskirtį nulėmusio konflikto dėl teroristų finansavimo atomazgai, D. Trumpas kalbėjosi su JAV sąjungininkų lyderiais Persijos įlankoje, taip pat aptarinėjo reikalus su partneriais Vokietijoje ir Italijoje.

„Amerika – pirmiausia“ […] nereiškia „Amerika – viena“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris. – Prezidentas D. Trumpas patvirtino įsipareigojimą Amerikos aljansams, nes tvirti aljansai padeda stiprinti Amerikos saugumą ir apsaugoti Amerikos interesus.“

Nors būsima Amerikos užsienio politikos kryptis užsieniui nėra visiškai aiški, Vašingtonas vis dėlto atliko ir keletą aiškių manevrų. Pirma, gerokai sustiprėjo Amerikos pasipriešinimas Iranui Artimuosiuose Rytuose – šis persiorientavimas, kaip pastebi straipsnio autorius S. Collinsonas, neabejotinai susijęs su D. Trumpo apsilankymais Saudo Arabijoje ir Izraelyje.

Tačiau tuo pačiu metu galima teigti, rašo jis, kad, pavyzdžiui, Sirijos atžvilgiu nesimato jokios konkrečios D. Trumpo administracijos strategijos, nepaisant, kad pavyko išnaikinti pagrindinius vadinamosios „Islamo valstybės“ židinius. Iranas, jausdamas Rusijos užnugarį, jau regi šiitų įtakos pusmėnulį, kuris drieksis nuo Teherano per Iraką ir Siriją iki Libano ir pakeis galios pusiausvyrą regione. Kaip aktyviai D. Trumpo administracija planuoja priešintis tokiam scenarijui – kartu su Saudo Arabija, Persijos įlankos valstybėmis, Egiptu ir Jordanija, lieka neaišku.

Kalbant apie reikalus Azijoje, branduolinės ir raketų krizės akivaizdoje D. Trumpas užmiršo savo atšiaurumą Kinijai, kad tik įtikintų Pekiną labiau pasistengti sutramdyti pastovumu nepasižyminčią savo bičiulę Šiaurės Korėją. Vis dėlto D. Trumpas, ko gero, nusprendė, kad pastangos bergždžios, ir ne tik įvedė sankcijas Kinijos bankui, bet ir patvirtino 1,4 mlrd. JAV dolerių (apie 1,2 mlrd. Eurų) vertės ginkluotės pardavimo Taivanui projektą, taip dar labiau padidindamas įtampą su Pekinu.

Dėl didelio D. Trumpo nepopuliarumo pasaulio lyderiams darosi politiškai sudėtinga jį remti. Neseniai „Pew Global Attitudes“ surengta apklausa parodė, kad D. Trumpą visame pasaulyje palaiko itin nedaug žmonių. Tik Rusijoje ir Izraelyje juo pasitikima labiau nei ankstesniu prezidentu Baracku Obama.

Kampanija žlugo. Paveikti skelbiamo turinio, iš šalies išvyko vos 11 žmonių, o furgonai, plačiai išpeikti dėl autoritarinės plakatų retorikos, netrukus buvo patraukti iš akiračio. Vis dėlto šia akcija Britanija leido suprasti, kad jos požiūris į imigraciją nuo šiol griežtėja: sienų kontrolės aspektas perkeliamas dabar jau ir į kasdieninį gyvenimą, amerikiečių dienraštyje „The New York Times“ rašo britų žurnalistas ir knygų autorius Danielis Trillingas.

Nelegalų ieškota net mokyklose

Už furgonus atsakingas asmuo buvo tuometė Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May. Būtent jai tada priklausė rūpintis sienų apsaugos užtikrinimu ir būtent ji tada teigė ketinanti pasirūpinti, kad Britanija nepageidaujamiems imigrantams taptų „atšiauri“. Šiandien ji yra ministrė pirmininkė ir nuo antiimigracijos pakylos mojanti Konservatorių partijos vedlė netrukus įvyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, kuriuos, beveik neabejojama, ši partija laimės.

Pasaulyje, kuriame kapitalas, komunikacijos ir žmonės darosi judesni nei bet kada anksčiau, vis daugiau reikšmės įgauna tai, kokiomis priemonėmis valstybė nustato, kam leisti būti savo teritorijoje ir kam ne. Britanijoje, straipsnio autoriaus D. Trillingo teigimu, šios priemonės tiesiog veša.

Šiandien, norėdami Britanijoje išsinuomoti namą, gauti vairuotojo pažymėjimą ar atsidaryti banko sąskaitą, visų pirma turite pateikti asmens dokumentą arba įrodymą, kad šalyje gyvenate teisėtai. Uniformuotų pareigūnų reidai daugiataučiuose gyvenamuosiuose kvartaluose jau tapo įprasti – taip čia kovojama su nelegalių imigrantų darbdaviais. Su sienų kontrole anksčiau nieko bendra neturėjusios valstybinės įstaigos taip pat palaipsniui įtraukiamos į šį reikalą. Nuo 2016 m. mokykloms nurodyta rinkti moksleivių pilietybės ir gimimo šalies duomenis – jais mokyklos buvo įpareigotos dalintis su imigracijos nuostatų įgyvendinimu besirūpinančia valdžios institucija. Vis dėlto netrukus tokia politika sulaukė viešos kritikos ir pareigūnams teko apsiraminti.

Praėjusių metų lapkritį aukštas Britanijos sveikatos ministerijos pareigūnas pranešė apie planus nustatyti reikalavimą, kad kiekvienas, norintis gauti Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos teikiamas medicininės priežiūros paslaugas, turi parodyti pasą. Iš už Europos Sąjungos ribų atvykę migrantai jau privalo susimokėti už paslaugas, kurios anksčiau jiems būtų buvę nemokamos. Šios priemonės neaplenkia ir itin jautriose situacijose atsidūrusių žmonių.

„Atšiaurios aplinkos“ kūrimo idėja padeda pelnyti politinių įskaitos taškų

Prieš dešimtmetį ar du daugumos šių priemonių dar nebuvo. Pirmą kartą Th. May mintis apie imigrantams „atšiaurios aplinkos“ sukūrimą nuskambėjo 2012-aisiais. Siūlyta nustatyti taisykles, kuriomis būtų apsunkinta nelegalių imigrantų kasdienybė, šitaip skatinant juos kuo greičiau išvykti, arba kurios padėtų atitinkamoms tarnyboms tokius asmenis identifikuoti ir deportuoti.

Kaip rašo D. Trillingas, šias 2014 m. Imigracijos aktu įtvirtintas žabojimo priemones iš dalies nulėmė noras pelnyti politinių įskaitos taškų. 2010-aisiais išrinkta valdančioji Konservatorių partija žadėjo imigracijos mastą sumažinti iki dešimčių tūkstančių. Kad ir kaip ji to būtų norėjusi, Britanijai esant ES nare, jokie apribojimai atvykstantiesiems iš kitų Sąjungos valstybių negalėjo būti taikomi – priešingu atveju būtų pažeistas susitarimas dėl laisvo judėjimo. Negana to, apie pusė atvykstančiųjų į Britaniją – ne ES piliečiai. Per metus, kurie baigėsi 2016 m. rugsėjį, Britanijos grynosios migracijos rodiklis sudarė 273 tūkst. asmenų. Kad skaičiai būtų kuo artimesni žadėtiesiems, šalies vyriausybė galimiems atvykėliams iš už Europos stengiasi įvairiausiais būdais įteigti, kad gyventi Britanijoje jiems bus sunku.

Kiekvienam, pageidaujančiam susituokti su ne ES piliečiu, galioja solidaus pajamų minimumo reikalavimas, tačiau ir vizos mokesčiai baisingai užkelti. Neturintiems legalaus migranto statuso, pasak D. Trillingo, pradėtos taikyti dar griežtesnės sankcijos – dabar jie gali būti baudžiami už „neteisėtą darbą“ arba „vairavimą neturint teisės būti Jungtinėje Karalystėje“.

Brėžiama linija tarp britų ir atvykėlių

„Atšiaurios aplinkos“ idėja žymi reikšmingą posūkį britų politikoje. Kaip žurnale „London Review of Books“ rašė žinomas britų sociologas, politinės ekonomijos ekspertas ir knygų autorius Williamas Daviesas, Britanijos vidaus reikalų ministerija, kuri yra atsakinga už nusikalstamumo prevenciją ir saugumą, o taip pat ir imigraciją, iki šiol turėjo mažumos balsą vyriausybėje. Jos įtaka padidėjo pastaraisiais metais, ypač po to, kai, po finansų krizės smarkiai apkarpius viešąsias išlaidas, gerokai smuko žmonių gyvenimo lygis. Vyriausybė dabar jau mažiau linkusi žadėti socialinį saugumą ar viešąsias paslaugas, bet vis dar žada nerimaujančiuosius ginti nuo užsieniečių.

Po referendumo dėl „Brexit“ Th. May iš vidaus reikalų ministrės tapo ministre pirmininke. D. Trillingo įsitikinimu, vienas iš pagrindinių Th. May sėkmės veiksnių – jos gebėjimas pasitelkiant valstybės galias brėžti liniją tarp britų iš atvykėlių.

Deja, šis projektas reikalauja žmogiškųjų aukų. Didžiausią poveikį, pasak autoriaus, jaučia mažumos. Jau dabar esama duomenų, kad, pavyzdžiui, dėl nuomininkų tapatybės patikrų nuomotojai yra verčiami diskriminuoti. Vasario mėnesį paskelbtoje Jungtinės imigrantų gerovės tarybos ataskaitoje nurodoma, kad daugiau kaip pusė apklaustų nuomotojų teigia, esą dėl naujosios politikos jie yra mažiau linkę būstą išnuomoti užsieniečiams. Išsiaiškinta ir tai, kad juodaodžiai ir etninėms mažumoms priklausantys Britanijos piliečiai taip pat pastebėjo, jog išsinuomoti būstą jiems tapo sunkiau. Žodis „britai“, straipsnio autoriaus teigimu, vis dar pernelyg dažnai yra užuomina į rasinę tapatybę.

Dėl Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos taikomų mokesčių ir apribojimų kai kurie migrantai vengia gydytis, taip sukeldami pavojų ne tik savo, bet ir visos visuomenės sveikatai. Moterims ši padėtis – ypač pavojinga. Remiantis organizacijos „Pasaulio gydytojai“ duomenimis, daugybė teisėto statuso neturinčių nėščiųjų vengia naudotis nėščiųjų priežiūros paslaugomis, o štai prieglobsčio prašančioms moterims, atsidūrusioms aplinkoje, kurioje gali būti smurtaujama, apskritai užkertamas kelias patekti į valstybės išlaikomus saugius namus ir liepiama grįžti pas savo partnerius, antraip jų teisė gyventi Britanijoje gali būti panaikinta. Matant tokius dalykus, pasak D. Trillingo, kyla klausimas – kaip tokias priemones pateisinanti vyriausybė galėtų pasielgti su savo piliečiais?

Visko esmė – problema, su kuria šiandien susiduria daugelis pasaulio valstybių: kaip pasaulinės ekonomikos sąlygomis valstybėms išlaikyti kontrolę – ir nacionalinės sanglaudos jausmą? Vis dėlto Britanijoje, kurioje tapatybės, suvereniteto ir įsivaizduojamų grėsmių tautai klausimai pasidarė kaip niekad opūs, ši problema kelia itin didelį galvasopį.