Neramumai – Čia tavo Lietuva

Rusai giriasi parsivežę vieną amerikiečių raketą iš Sirijos – ką iš jos įmanoma sužinoti?

technologijos — Mon, 30 Apr 2018 17:44:38 +0000

Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?

Visų pirma, įdomu tai, kad rusų karininkai pripažįsta „Tomahawk“ raketos pranašumus ir ketina jos technologinius sprendimus panaudoti savo sparnuotosioms raketoms tobulinti. Žinoma, ginkluotės ekspertai sutinka, kad amerikiečių technologijos yra pranašesnės, tačiau patys rusai tai pripažįsta itin retai. Kita vertus, ar jie tikrai galės pagerinti savo ginkluotę tos galimai surastos „Tomahawk“ raketos pavyzdžiu?

Galimybė, kad raketa nesprogusi nusileis priešo teritorijoje, yra numatyta. Todėl kuriant šiuos ginklus stengiamasi priešui netyčia nepateikti per daug informacijos ir technologinių paslapčių. Tačiau raketa vis tiek turi veikti, todėl ji yra prikimšta įvairios elektronikos, valdymo komponentų ir kitų dalių. Idealiu atveju, raketa sprogsta ir suduoda smūgį taikiniui kartu susinaikindama ir pati. Tačiau jei ji išlieka, priešas gali ištirti jos valdymo mechanizmus, variklį, korpuso konstrukciją ir kitas technologijas.

1998 metais net 6 „Tomahawk“ raketos nukrito Pakistane. Kinų žiniasklaida skelbė, kad jos buvo panaudotos Pakistano ir Kinijos karinėms technologijoms tobulinti. Tačiau dažniausiai šis tobulinimas yra susijęs ne su savų raketų gerinimų, bet su priešraketine gynyba – raketose ieškoma silpnųjų vietų, kurias galima išnaudoti nuo jų ginantis. Tai – labai sunkus darbas. Norint ištirti sudėtingas karines technologijas, reikia patiems turėti sudėtingą įrangą bei šią sritį išmanančius specialistus.

Štai britų „BAE Systems“ anksčiau yra net įsileidusi žurnalistus į vietą, kurioje tiria surastas kitų valstybių raketas. Visų pirma toks ginklas patenka į sterilų kambarį, kuriame tiriami raketos valdymo elementai. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip raketa seka savo taikinį ir koreguoja kursą. Išsiaiškinę pagrindinius parametrus, specialistai įsilaužia į raketos kompiuterį, kad galėtų jį valdyti. Tuomet prasideda simuliacijos – raketa gali daugybę metų persekioti įsivaizduojamus taikinius, nors jos variklis seniai nebeveiktų. Kartais šie bandymai, kuomet raketos kompiuteris simuliacijoje stengiasi nukreipti ginklą į numatytą taikinį, trunka net kelerius metus. Galiausiai, pradedamos bandyti įvairios priemonės tokioms raketoms atremti.

Rusija turi panašią laboratoriją. Neaišku, kokia įranga joje yra ir kokia rusų specialistų kompetencija, tačiau nuvertinti jų nereikėtų. Manoma, kad didžiausią dėmesį Rusija skirtų „Tomahawk“ antenoms ir navigacijos įrangai. Rusijos vykdoma elektroninė karyba yra išties stipri, todėl nesuveikusi „Tomahawk“ raketa galėtų išplėsti radijo bangų trikdymo aparatų galimybes. Galiausiai, Rusija tikrai gali ištirti variklius, kad ateityje raketas būtų galima lengviau aptikti pasinaudojant jų IR spindulių pėdsaku.

Rusija jau patvirtino, kad į Siriją artimiausiu metu siųs pažangias oro erdvės gynybos sistemas. Tačiau praeis dar ne vieneri metai, kol „Tomahawk“ suteiktos pamokos jiems duos kokios nors naudos. Žinoma, jei Sirijoje surasta „Tomahawk“ raketa nėra tik mitas.

Svarstoma netikėta idėja: kaip penktosios kartos naujieji F35 naikintuvai galėtų numušinėti Šiaurės Korėjos tarpžemynines raketas.

technologijos — Fri, 29 Dec 2017 16:32:08 +0000

Šiaurės Korėja, regis, nuolatos arba vykdo tarpžemyninių balistinių raketų bandymus, arba juos planuoja. Kol kas naujienų šia tema nėra, tačiau JAV jau rimtai vertina grėsmę, iš kurios prieš kelerius metus tik juokėsi. JAV turi sistemas, ginančias nuo tokių raketų, tačiau visada svarstomi visi įmanomi gynybos būdai. Pavyzdžiui, ar naikintuvas gali numušti balistinę raketą?

JAV sukurtos antžeminės priešraketinės sistemos yra vertinamos įvairiai. Viena vertus, bandymai parodė, kad jos gali veikti tiksliai, tačiau ekspertai pastebi, kad Šiaurės Korėjos smūgis būtų netikėtas ir neprognozuojamas. Neaišku ir kiek tiksliai JAV karo ekspertai išmano Šiaurės Korėjos kovinių galvučių galimybes. Taigi, svarstoma nuo raketų gintis ir iš oro – JAV naikintuvai greitai turės patobulintas oras-oras tipo raketas, kurios, galimai, padės gintis nuo tarpžemyninių raketų?

Justinas Bronkas, JAV karinės aviacijos ir oro mūšių ekspertas, teigia, kad iš tiesų technologiškai tai nėra taip jau sudėtinga. Bronko teigimu, pakaktų šiek tiek pakeisti turimų oras-oras raketų programinę įrangą, kad jos įgytų teorinę galimybę kovoti prieš balistines raketas. Greičiausiai tokias galimybes galėtų įgyti F35 naikintuvas, tačiau šis ginklas neišvengiamai turėtų didelių trūkumų.

Visų pirma, F35 turėtų atsidurti netoli balistinės raketos dar jos paleidimo stadijoje. Taigi, šiuo atveju naikintuvai turėtų veikti ne virš JAV, o netoli Šiaurės Korėjos. Taigi, misija savaime būtų pavojinga, o sėkmės tikimybė, pavadinkime, teorinė. F35 naikintuvai jau yra dislokuoti Japonijoje dėl paaštrėjusios situacijos Korėjos pusiasalyje. Skaičiuojama, kad jie suspėtų nuskrieti į tinkamą tašką paleisti ginklus į balistinę raketą, tačiau laiko tarpas sėkmei būtų labai mažas. Kur kas tikslingiau būtų Šiaurės Korėjos raketą numušti iš laivo paleista raketa. F35 tokioje misijoje padėtų koreguodamas raketos trajektoriją, padidindamas sėkmės tikimybę.

JAV THAAD sistema bandymuose pasirodo tiesiog puikiai, tačiau yra tinkama tik trumpo ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms naikinti. Kitaip tariant, THAAD negali apginti JAV teritorijos nuo Šiaurės Korėjos raketų. Kita vertus, JAV sąjungininkai regione džiaugiasi THAAD dislokavimu. JAV nuo ilgo nuotolio raketų saugosi kita sistema, žinoma GMD („Ground-based Midcourse Defense“). Pastaroji dar gegužę pratybose sėkmingai atrėmė raketą, paleistą iš 4200 mylių atstumo. Problema ta, kad GMD sėkmės statistika nedžiugina – ji pasiekia savo tikslą tik 55 % atvejų.

JAV taip pat planuoja panaudoti lazeriais apginkluotus dronus, kurie užkirstų kelią net pradėti ataką. Visgi, neatmetama ir tiesioginio prevencinio smūgio tikimybė. Tai regioną ir neramina labiausiai. Kiek kartų Šiaurės Korėja dar bandys tarpžemynines raketas, kol JAV nuspręs, kad pakaks?

Pietų Korėja bombarduos šiaurės kaimynę juodais debesimis – turi ginklą, galintį tiesiog išjungti Šiaurės Korėją.

technologijos — Tue, 10 Oct 2017 17:46:15 +0000

Situacija Korėjos pusiasalyje labiausiai neramina Pietų Korėjos gyventojus. Jie dar visai neseniai pagrįstai svajojo apie dviejų šalių susijungimą, o dabar viskas krypsta visai priešinga linkme. Tam ruošiasi ir šalies karinės pajėgos. Juk nugalėti Šiaurės Korėją privalu sukeliant kiek įmanoma mažiau civilių gyventojų žūčių.

Pietų Korėjos gyventojai nenori karo. Šalis, nors buvo pažeista kur kas silpniau nei Šiaurės Korėja, užtruko, kol atsigavo nuo praeito konflikto. Gyvenimas Pietų Korėjoje yra lengvas ir patogus, o šiaurės kaimynėje juk gyvena giminaičiai tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Todėl kovinės operacijos, jei jų reikės imtis, privalo sukelti minimalų žmonių žūčių skaičių. Kitaip joms nepritars Pietų Korėjos gyventojai, o Šiaurės Korėjos žmonės net pralaimėję nenorės valstybių susijungimo. Jau dabar Šiaurės Korėja 18 mėnesių nekelia ragelio. Dėl šių priežasčių Pietų Korėja gamina ypatingas grafitines bombas, kurios sukeltų trumpus jungimus elektrinėse ir elektros tiekimo tinkluose.

Grafitines bombas pirmą kartą panaudojo JAV Irako kare 1990 metais. Pats sprogmuo nėra labai sudėtingas. Jis yra pripildytas labai smulkiais specialiai apdorotais grafito milteliais, kurie po sprogimo pasklinda kaip tirštas debesis. Grafitas yra laidus elektrai, todėl toks debesis sukeltų trumpąjį jungimą elektros grandinėse ar net pačiose elektrinėse. Grafitas toks smulkus, kad jis lengvai prasiskverbia į elektroninių valdymo prietaisų vidų ir juos visiškai sugadina. Tokio tipo bombardavimas gali sukelti didžiulių nuostolių, išjungti ištisas tiekimo grandines ir palikti dideles teritorijas visai be elektros energijos. Geriausia tai, kad tokios atakos metu nukentėtų minimalus civilių kiekis.

Grafitinės Pietų Korėjos bombos buvo sukurtos kaip vienas iš būdų suduoti prevencinį smūgį, kuris, tikimasi, užkirstų kelią didesniam konfliktui. Teigiama, kad bombos kūrimas yra užbaigtas, technologija yra pakankamai išvystyta ir Pietų Korėja grafitinių bombų gali pasigaminti kada tik iškils poreikis arba kada tik panorės.

Pietų Korėja demonstruoja raumenis po kiekvieno Šiaurės Korėjos branduolinio ar balistinės raketos bandymo. Norima parodyti, kad ir Pietų Korėjos arsenalas yra platus, o inžinieriai gali sukurti tokius ginklus, kurie paralyžiuotų visą šiaurės kaimynę. Viešai kalbama ir apie dalinius, paruoštus įsiskverbti į Šiaurės Korėją ir nužudyti jos diktatorių, ir išvystytą priešraketinės gynybos sistemą.

Grafitinės bombos nėra toks jau modernus ir universalus ginklas, nuo jo įmanoma apsisaugoti. Tačiau tikėtina, kad Šiaurės Korėjos elektros tinklai nėra gerai izoliuoti ir grafitinė bomba suveiktų taip, kaip ir numato jos paskirtis. Pavyzdžių jau būta. Irake tokios bombos pašalino bent 85 % tiekiamos elektros energijos, o 1999 metais Serbijoje – 70 %.

Ukrainoje gaisras: šaudmenų saugykloje Kalynivkoje sprogimai.

Čia tavo Lietuva — Thu, 28 Sep 2017 08:06:07 +0000

Kalinovkos mieste, Ukrainoje, esančiame karinių pajėgų sandėlyje gaisras.

Sandėlis plyti didesnėje nei 1000 hektarų teritorijoje, jame laikomi įvairūs ginklai bei kita karinė amunicija. Apie sprogimus pirmasis pranešęs žurnalistas Jurijus Botusovas tikino, kad dėl šios nelaimės karinės šalies pajėgos gali likti be ginkluotės.

Kaip Rusija galėtų padėti JAV per santykių su Šiaurės Korėja krizę?

Čia tavo Lietuva — Mon, 18 Sep 2017 20:54:28 +0000

Kinija Jungtines Valstijas pastatė prieš egzistencinę dilemą. Pekino išlaikytinė Šiaurės Korėja, prie kurios branduolinio arsenalo atsiradimo labai prisidėjo Kinijos technologijos ir dvišaliai prekybos ryšiai, pagal bet kokius tarptautinius standartus yra žlugusi ketvirtojo pasaulio valstybė. Šiaurės Korėjos gyventojai, pramonė, kultūra ir politika šiaip greičiausiai nesusilauktų jokio pasaulio bendruomenės dėmesio. Tačiau tiesa yra tai, kad 2017 m. Šiaurės Korėja kelia egzistencinę grėsmę JAV, „National review“ rašo karo istorikas profesorius Victoras Davisas Hansonas.

Jungtinės Valstijos priverstos nerimauti, kai Pchenjanas kone kasdien grasina dislokuoti branduolinius ginklus, kurie būtų nukreipti į JAV vakarinę pakrantę, JAV sąjungininkes Japoniją bei Pietų Korėją arba į JAV karines bazes ir užjūrio teritorijas. Net jei tokie grasinimai surengti termobranduolinį išpuolį neturi pagrindo, reaguodama į juos JAV priversta naudoti išteklius, sutelkti diplomatų pastangas, skirti lėšų karinių pajėgų dislokavimui bei karinei parengčiai ir skubiai tobulinti priešraketinės gynybos programas.

Pasak V. D. Hansono, Kinijos strategija yra grindžiama neigimo principu. Kone daroma prielaida, kad Kinijos kaimynė Šiaurės Korėja, kuri neturi šiuolaikinės ekonomikos ar nuosavos pažangios ekonominės infrastruktūros, staiga netikėtai rado branduolinių ginklų, raketų ir jų paleidimo bazių kur nors netoli Pchenjano. O paskui Kinija nori „padėti“ išspręsti problemą, kurią ji pati sąmoningai sukūrė.

Kol JAV intensyviai svarsto, ką daryti su Šiaurės Korėja, Kinija teoriškai turi dar daugiau laisvės daryti tai, kuo ji jau ir taip sėkmingai užsiima, – bauginti savo kaimynes Ramiojo vandenyno ir Azijos regione, nuolat tarsi netyčia pažeidinėdama jų oro, sausumos ir jūros sienas, teigia straipsnio autorius. Ši taktika taikoma kartu leidžiant suprasti, kad tokių problemų nebekiltų, jei tos šalys prisijungtų prie Kinijos kuriamos Azijos gerovės erdvės.

Anot V. D. Hansono, Pekinas iš dalies remiasi imperijos kūrimo modeliu, kuriuo Japonija vadovavosi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Kinijos strategija yra pagrįsta panašiu siekiu smarkiai didinti karo laivų statybą ir oro pajėgų galią, plataus masto Vakarų karinių technologijų importu, kaimynų bauginimu, prielaidomis, kad JAV yra nuo arenos nueinanti galybė, taip pat moralinio lygiavertiškumo ir iškreiptos logikos argumentais, kad regioninės galybės turi prigimtinę teisę viešpatauti savo regionuose.

Kinija nenori, kad jos pasienyje atsirastų proamerikietiška valstybė, kad Pietų Korėjos iniciatyva abi Korėjos susivienytų, kad Šiaurės Korėja atsisakytų savo branduolinio arsenalo, kad prasidėtų dar vienas didelis sausumos karas prie jos sienų arba kad Japonija, Pietų Korėja ar Taivanas turėtų branduolinio atgrasymo priemonių ar priešraketinės gynybos sistemų. Ir ji pasisako už status quo, kai Šiaurės Korėja kartą per kelis mėnesius savo veiksmais sukrečia pasaulio tvarką, grasina sukelti chaosą, gauna nuolaidų ir po to kurį laiką elgiasi pavyzdingai.

Todėl akivaizdu, pasak V. D. Hansono, kad Kinijai Šiaurės Korėjos režimas yra naudingas statytinis, kuris Jungtinėms Valstijoms kelia rūpesčių ir atitraukia jų dėmesį nuo Kinijos grandiozinių strategijų. Šiaurės Korėjos krizė atvedė į tam tikrą strateginę aklavietę, kai abi konfrontuojančios šalys siekia patobulinti technologijas arba padaryti kokius nors technologinius proveržius.

Toliau eskaluodama įtampą Šiaurės Korėja susprogdina termobranduolinį ginklą, nors iki tol niekas nežinojo, kad Pchenjanas tokį ginklą turi. Reaguodama į tai Pietų Korėja atsisako savo konvencinių raketų programos apribojimų. JAV paskubomis stiprina priešraketinės gynybos sistemas, kartu didindama diplomatinį spaudimą. Šiame pavojingame didėjančios įtampos etape Jungtinės Valstijos buria sąjungininkus, neutralias šalis ir buvusius priešininkus, siekdama sudaryti atsvarą Kinijai ir jos statytiniui Šiaurės Korėjos režimui.

JAV norėtų, kad Kinijos ambicijas padėtų tramdyti ne tik įprastos nebranduolinės sąjungininkės, tokios kaip Japonija, Pietų Korėja, Australija, Taivanas ir Filipinai, bet ir daug didesnės valstybės. Žinoma, pirmiausia į galvą ateina Indija ir Rusija. Teoriškai nei viena, nei kita nenori dar vienos branduolinės valstybės savo pašonėje arba ginklavimosi varžybų, po kurių Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas galėtų tapti branduolinėmis valstybėmis.

Indija jau yra įsitraukusi į daugelį konfliktų su Kinija dėl bendros sienos. Deja, Rusija, kuri ribojasi su Šiaurės Korėja, taip pat nelabai padeda – nedaro rimto spaudimo nei Kinijai, nei Šiaurės Korėjai ir neužima konstruktyvios pozicijos per debatus Jungtinėse Tautose.

V. D. Hansono nuomone, dabartinis Rusijos priešiškumas atspindi neišnaudotas galimybes. Tačiau tai neturėtų stebinti. Per praėjusius metus Rusijos atžvilgiu liejosi vien pagieža; tai ironiška, kadangi Rusijos veiksmais labiausiai piktinasi uolūs Baracko Obamos valdymo laikotarpio santykių su Rusija „perkrovimo“ architektai ir šalininkai. Nederėtų pamiršti, kad 2012 m. B. Obama pažadėjo tuomet kadenciją bebaigiančiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kad, jei bus perrinktas, jis bus lankstus ir pasirengęs apriboti JAV raketinių programų plėtrą Rytų Europoje.

Tokios nuolaidos buvo siūlomos mainais už tinkamą V. Putino elgesį per B. Obamos perrinkimo kampaniją, t. y. už V. Putino pasirengimą padėti sudaryti vaizdą, kad santykių su Rusija „perkrovimas“ buvo dar vienas B. Obamos diplomatinis triumfas ir dar vienas argumentas naujai ketverių metų kadencijai, per kurią JAV visuomenė galėtų tikėtis naujų užsienio politikos laimėjimų.

Pasak V. D. Hansono, pažymėtina, jog iki šiol liberalai nerado jokių svarių įrodymų, kad Rusijos neteisėti veiksmai lėmė D. Trumpo pergalę. Taip pat verta prisiminti, kad prieš kurį laiką pats B. Obama iš esmės ignoravo Rusijos kišimąsi – jis tikino bendrapiliečius, kad 2016 m. rinkimų (t. y. neišvengiamos Hillary Clinton pergalės) negalės paveikti joks užsienio šalių įsikišimas.

Tad kaip Rusija galėtų padėti JAV per santykių su Šiaurės Korėja krizę? Nedaug, tačiau šios krizės sąlygomis ir tai būtų svarbu. V. D. Hansono teigimu, ji galėtų paremti Jungtines Valstijas balsuojant dėl sankcijų Šiaurės Korėjai atnaujinimo. Ji pati galėtų nutraukti bet kokią prekybą su Šiaurės Korėja. Ji galėtų būti neutrali ir netrukdyti JAV laivams regione. Ji galėtų atsisakyti aljanso su Kinija, pagrįsto abiejų šalių neapykanta Jungtinėms Valstijoms. Ji galėtų vienašališkai įspėti Šiaurės Korėją nesprogdinti dar vienos termobranduolinės bombos vos už kelių šimtų kilometrų nuo Rusijos sienos.

Santykių su diktatoriška Rusija esmė – nei su ja bičiuliautis, nei jos nekęsti, mano V. D. Hansonas. Jo nuomone, vietoj to JAV turėtų siekti įgyti pagarbą nuosekliai gindama savo interesus. Be to, reikėtų ieškoti sričių (tokių kaip Šiaurės Korėjos grėsmė), kuriose JAV ir Rusija galėtų rasti bendrų interesų ir kuriose jos Kinijai galėtų parodyti, kad netinkamas Pekino elgesys jam pačiam sukels daug tokių problemų, kokių dėl jo išlaikytinės Šiaurės Korėjos veiksmų dabar kyla kitoms šalims.

Šiaurės Korėja: mūsų raketos jau gali pasiekti JAV.

Čia tavo Lietuva — Sat, 29 Jul 2017 18:35:58 +0000

Naujausią savo tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą Šiaurės Korėja pavadino visiškai sėkmingu ir apibūdino kaip „rūstų perspėjimą“ JAV, informuoja BBC.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Unas teigia, kad sėkmingas raketos bandymas patvirtina, kad Š. Korėjos raketos jau gali pasiekti bet kurią vietą Jungtinėse Valstijose.

Anot valstybinės žiniasklaidos, raketa buvo „Hwasong-14“ tipo. Liepos 3 d. Pchenjanas tvirtino pirmą kartą sėkmingai išbandęs tarpžemyninę balistinę raketą, kuri buvo tokio paties tipo kaip ir paleistoji šį penktadienį. Pastaroji raketa esą išvystė 3 724 km aukštį.

JAV prezidentas Donald Trumpas: „Tai dar vienas nerūpestingas ir pavojingas Šiaurės Korėjos režimo poelgis“.

Kinija taip pat pasmerkė raketos bandymą, bet paragino „visas suinteresuotąsias šalis“ laikytis susitarimų ir „vengti kurstyti įtampą“.

Kas ryšis nugalėti islamistų Minotaurą?

Čia tavo Lietuva — Wed, 05 Jul 2017 08:04:53 +0000

Pasak graikų mito, Atikos didvyris Tesėjas nuplaukė į Kretą, kad išlaisvintų atėniečius nuo prievolės mokėti duoklę Minotaurui, po Knoso rūmais įrengtame požeminiame labirinte tūnančiai pabaisai, kas devynerius metus paaukojant jam po septynis jaunuolius ir septynias merginas.

Remiantis įvairiomis mito versijomis, Atėnų karalius Egėjas nusileido karą Atėnams paskelbusiam Kretos karaliui Minui ir, kad išvengtų dar didesnio karo, įsipareigojo reguliariai kaip duoklę Minotaurui aukoti Atėnų jaunuolius ir merginas. Užaugęs Egėjo sūnus Tesėjas pasiryžo užkirsti kelią šiam kruvinam scenarijui – nuplaukė į Kretą ir nukovė Minotaurą. Viskas tuo ir pasibaigė.

Kaip svetainėje hoover.org rašo Hooverio instituto mokslinis bendradarbis, karo istorijos žinovas Victoras Davisas Hansonas, paprotys tam tikrus žmones atsirinkti ir panaudoti pagal kokį nors keistą protokolą tam, kad būtų išvengta dar didesnio ir kur kas pragaištingesnio karo, žinomas tiek iš istorijos, tiek iš populiariosios mitologijos.

Duoklę mokėti paprasčiau

Daugybė tūkstančių žmonių gyvybių įvairiems išalkusiems actekų dievams paaukota kaip tam tikra privaloma žmogiškoji duoklė iš užkariautų kaimyninių miestų ir genčių. Menkesnieji suvokė, kad reguliariai susimokėti žmogiškąją duoklę yra pigiau negu įsivelti į kruvinas ir, tikėtina, bergždžias kovas su actekų vadais – bent jau iki Hernano Corteso ir jo konkistadorų atėjimo 1519-aisiais.

Kažkas panašaus dabar vyksta Europoje. To apraiškų matyti ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogiškoji duoklė mokama visame Vakarų pasaulyje – nuo Fort Hudo iki Mančesterio. Siužetas paprastai prasideda nuo to, kad atitinkamai Vakarų šaliai svetimas musulmonas iš Artimųjų Rytų yra, kaip sakoma, radikalizuojamas. Paskui, dėl nusivylimo pačiu savimi ar dėl to, kad laimės Vakaruose taip ir nerado, nelaimingasis imasi ieškoti kažin kokios islamiškosios transcendencijos, terorizuodamas tuos, kurie kažkada suteikė užuovėją jo tėvams ar jam pačiam.

Kas vyksta toliau, irgi galima numanyti. Teroristas išsirenka niekuo nenusidėjusį ir nieko neįtariantį taikinį – naktiniame klube ar koncerte besilinksminančius jaunuolius, beginklius policininkus ar karius, žydų organizaciją, minią poilsiautojų ar šventės dalyvių.

Suprantama, rašo V. Hansonas, nei jis pats, nei jis kartu su kitais teroristais neturi nei noro, nei galimybių atakuoti NATO būstinės arba Amerikos jūrų pėstininkų bazės. Taigi, jis išsitraukia ginklą ir, kaip jau tapo įprasta, skerdžia visus iš eilės – nekaltus ir negalinčius apsiginti. Jei labiau organizuotas, jis bus išsinuomojęs kokį nors mikroautobusą – juk kuo daugiau nudaužtų pėsčiųjų, tuo misija sėkmingesnė.

Pasitaiko, kad ryžtingesni, destruktyvesni žudikai vilki savižudžių liemenes – jos padeda įprasminti mirtį ir dar labiau įbaugina. Skersdamas nekaltuosius, teroristas visada kartos savo mantrą „allahu-akbar“. Pareigūnai paprastai atvyksta pernelyg vėlai, kad spėtų išgelbėti atakuojamuosius.

Tragedija tęsiasi toliau

Dažnai girdime, kad tariamas „vienišas vilkas“, kaip paaiškėja, yra „gerai žinomas vilkas“ ir kad Vakarų žvalgyba, pasirodo, į jį jau seniai yra atkreipusi dėmesį, tačiau jokių tyrimų, susijusių su akivaizdžia jo džihadistine veikla, nevyksta. Priežastis – arba vakarietiškasis politkorektiškumas, arba baimė sulaukti kaltinimų islamofobija, rašo V. Hansonas.

Politiniai lyderiai tuomet suskumba žudynes pasmerkti. Bent tiek.

Paskui, anot straipsnio autoriaus, Vakarų lyderiai pradeda skleisti įspėjamuosius pranešimus, kuriuose raginama nepasiduoti islamofobiškam pykčiui, kuris labai spėriai kontekstualizuojamas taip, kad, atrodo, būtent jis, o ne kas kitas yra tikroji egzistencinė grėsmė. Žudiko šeimos nariai ir draugai tada duoda interviu ir, būdami tikri, kad nepatirs jokių su išpuoliu susijusių padarinių, prisiekinėja, kad neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad šalia jų – žudikas džihadistas.

Atkaklesni moralistai moko Vakarų visuomenę elgtis apdairiau ir nesidairyti į netolimą neliberalią praeitį, kuomet po Rugsėjo 11-osios įvykių žvalgybos tarnybos esą neteisėtai stebėjo tariamai radikalias mečetes, o visus įtariamus ekstremistus įtraukė į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas, sąrašą. Musulmonų teises ginančios organizacijos tokiais atvejais platina pranešimus, kuriuose minimi nusikaltimai dėl neapykantos – dėl islamofobijos jų esą vis daugėja.

Tokie dabartiniams amerikiečiams rūpimi klausimai, kaip imigracija ir ginklų kontrolė, pamažu virsta tikru galvosūkiu. Kairė paprastai tvirtina, kad jei ginklų kontrolė veiktų tinkamai, skerdynių būtų buvę galima išvengti. Progresyvistai nevengia paaiškinti, kad terorizmas mažiau pavojingas gyvybei negu maudymasis vonioje arba eismo nelaimės. Jie atkakliai tvirtina, kad tik nedidelė islamistų žudikų dalis yra imigrantai, taip išsisukdami nuo nepatogaus klausimo – kodėl antros kartos imigrantai yra neretai linkę į džihadistinį ekstremizmą – ir reikalo iš esmės pažvelgti į visų atvykstančių imigrantų nuodugnaus tikrinimo problemą.

Pasak straipsnio autoriaus V. Hansono, mažai kas mano, kad, nustačius apribojimus imigrantams iš karo siaubiamų Artimųjų Rytų zonų, sumažėtų tikimybė, jog vieną dieną antros kartos imigrantai taps teroristais.

Kas toliau? Praėjus maždaug savaitei po įvykio vakariečiai nusiramina, guosdami save tuo, kad ir vėl žuvo tik 50 ar pan. nekaltų žmonių, o pasaulyje juk daugiau kaip milijardas.

Ar lauksime kitos strateginės klaidos?

Džihadistai žino, kad vienintelė Osamos bin Ladeno padaryta strateginė klaida – vienu kartu nužudyta per daug. Tai sukėlė aršų Amerikos atsaką. Vadinamosios „Islamo valstybės“ siekis – neiššaukti jungtinio, karinėmis priemonėmis paremto Vakarų atsako. Jos tikslas – pamažu išsiurbti Vakarų gyvastį ir parodyti pasauliui, kad Europa ir Šiaurės Amerika – išsekusios, agnostiškos, hedonistinės – arba negali, arba nenori sustoti mokėjusios duoklę savo piliečiais.

V. Hansono įsitikinimu, jau vien tai, kad vakariečiai įsileidžia imigrantus, kurių vaikai reguliariai terorizuoja juos priėmusias valstybes, yra galingas džihadistų propagandos ginklas. Tai dar kartą parodo, kokios bejėgės yra pasaulietiškosios Vakarų vertybės kovoje su visiškai asimetrišku, tačiau gerokai uolesniu priešininku. Kas mums atrodo blaivus ir protingas teisingumas, islamistų vertinimu tėra beviltiškas teisinimasis dėl egzistencinio negebėjimo apsibrėžti ir apginti savųjų vertybių. Radikalūs islamistai negali atsidžiaugti privertę bejėgius Vakarus pripažinti, kad jau verčiau jie reguliariai paaukos keletą saviškių, bet nerizikuos pasaulinėje arenoje būti išvadinti neliberaliais už tai, kad ėmėsi priemonių grėsmei pašalinti.

Žmogiškoji duoklė bus ir toliau mokama tol, kol islamistai vėl apsiskaičiuos ir pasielgs pernelyg kraugeriškai. Tada, pasak V. Hansono, bus duotas egzistencinis atsakas, galimai nulemsiantis tikslinius draudimus atvykti imigrantams iš tam tikrų Artimųjų Rytų šalių, daugiakultūriškumo puoselėjimo tradicijos pabaigą, žinomų islamistų stebėjimą ir deportaciją ir Antrojo pasaulinio karo metodika pagrįstus atsakus teroristų centrams Artimuosiuose Rytuose, taip pat jų rėmėjams ir finansuotojams.

Teroristinis išpuolis Paryžiuje

Čia tavo Lietuva — Mon, 19 Jun 2017 15:02:59 +0000

Paryžiuje Eliziejaus laukuose pirmadienį automobilis rėžėsi į policijos mašiną ir užsidegė, pranešė policija. Vairuotojas, kuris buvo ginkluotas, buvo mirtinai sužeistas.

Jo vairuotojas yra „ant žemės, be sąmonės“, – iš pradžių sakė vienas policininkų, nepatikslindamas, ar tai buvo avarija, ar tyčinis aktas. Policija dar ragina žmones laikytis atokiau, nes specialioji operacija tęsiasi.

[tw_img full=”1″ height=”900″ style=”simple,fixed,parallax”]

[/tw_img] Kitas policijos šaltinis sakė, kad aukų per šį incidentą nėra. Tiesa, Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad vairuotojas buvo ginkluotas. Jis neteko sąmonės ir yra sunkiai sužeistas. Vėliau paskelbta, kad vyras žuvo. Į įvykio vietą atskubėjo ir išminuotojų būrio ekspertai – mašinoje aptiktas ir ginklas, ir mažiausiai vienas dujų balionas. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerard’as Collombas vėliau patvirtino, kad užpuolikas negyvas ir kad tai buvo „tyčinė ataka“. Policija nurodė, kad užpuoliko automobilyje rastas kalašnikovo automatas, pistoletų, dujinių balionų. „Šiandien apie 15 val. 40 min. policijos būrys važiavo Eliziejaus laukų prospektu. „Renault Megane“ aplenkė jį iš dešinės ir rėžėsi į policijos kortežo priekinį furgoną“, – anksčiau sakė policijos atstovė. „Automobilis „Renault Megane“ užsidegė. Policija užtvėrė gatvę. Nei pareigūnai, nei turistai nenukentėjo, – sakė ji. – Asmuo, regis, yra negyvas. Pradėtas tyrimas. Regis jis buvo ginkluotas“. Vidaus reikalų ministerijos atstovas Pierre-Henry Brandet taip pat sakė, kad įvykio vietą tikrina išminuotojai. Prancūzijos antiteroristinių bylų prokuroras pradėjo tyrimą dėl policijos automobilio taranavimo Eliziejaus laukų prospekte. Prancūzijoje po serijos teroristinių išpuolių pastaraisiais metais galioja nepaprastoji padėtis. Balandį, kelios dienos prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą, per ataką Eliziejaus laukuose buvo nušautas policininkas. Žiniasklaidos teigimu, naujausias incidentas Paryžiuje irgi buvo bandymas surengti ataką.

Donbase žuvo Ukrainos karys ir du sužeisti

Čia tavo Lietuva — Tue, 30 May 2017 22:45:14 +0000

Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar du buvo sužeisti antradienį po priešinininko atidengtos ugnies rytinėje šalies dalyje, pranešė kariuomenė.

Londone prie Parlamento policijos pareigūnai sulaikė įtariamą teroristą

anglija.today — Fri, 28 Apr 2017 08:38:04 +0000

Vyras, kuris Londone netoli Parlamento su savimi turėjo peilių, buvo sulaikytas dėl galimų ryšių su terorizmu, praneša Jungtinės Karlaystės (JK) nacionalinis transliuotojas BBC.

Šiandien, balandžio 27 dieną, 14.22 val. paieškos operacijos metu ginkluoti policijos pareigūnai Parlament Street gatvėje sulaikė vyresnį nei 20 metų amžiaus vyrą.

Incidento liudininkas pasakojo ant žemės matęs du peilius, kurių vienas priminė didelį peilį duonai pjaustyti.

Londono policija (angl. Metropolitan Police) pranešė, kad sužeistųjų nėra. Įtariamasis šiuo metu yra laikomas uždarytas Pietų Londono policijos nuovadoje.

Policijos pareiškime priduriama: „Kovos su terorizmu detektyvai tęsia tyrimą ir po šio arešto nėra jokios tiesioginės grėsmės.“

Liudytojų teigimu, policijos pareigūnai parvertė įtariamąjį ant žemės netoli Parlamento aikštės. Į Londoną atostogauti atvykęs prancūzas, kuris matė įtariamojo sulaikymą, pasakojo, kad šis atrodė labai ramus. Kitas liudininkas tikino, kad vyras nešaukė ir nebuvo agresyvus.

Incidentas įvyko vos kelis kilometrus nuo JK premjerės Theresos May rezidencijos Downing Street gatvėje, tačiau ji praleido dieną agituodama Derbyshire grafystėje.