Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Buvo verta už tai kovoti, nes dabar turime sąžiningą ir subalansuotą susitarimą su Jungtine Karalyste, kuriuo bus apsaugoti Europos interesai ir užtikrinta sąžininga konkurencija, o mūsų žvejų bendruomenės galės veikti labiau nuspėjamomis sąlygomis, ir tai labai svarbu. Galiausiai galime pamiršti „Brexit’ą“ ir žvelgti į ateitį. Europa žengia į priekį.“

Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier sakė: „Užbaigėme labai intensyvius ketverius metus, ypač sudėtingą pastarųjų devynių mėnesių laikotarpį, per kurį vedėme derybas dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir visiškai naujos partnerystės – būtent dėl jos šiandien galutinai susitarėme. Šiose derybose svarbiausia buvo apsaugoti mūsų interesus ir džiaugiuosi, kad pavyko tai pasiekti. Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turi pareikšti savo nuomonę dėl pasiekto susitarimo.“

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo projektą sudaro trys pagrindiniai toliau nurodyti ramsčiai.

• Laisvosios prekybos susitarimas – nauja ekonominė ir socialinė partnerystė su Jungtine Karalyste

• Susitarimas apima ne tik prekybą prekėmis ir paslaugomis, bet ir įvairias kitas ES interesų sritis, pavyzdžiui, investicijas, konkurenciją, valstybės pagalbą, mokesčių skaidrumą, oro ir kelių transportą, energetiką ir tvarumą, žuvininkystę, duomenų apsaugą ir socialinės apsaugos koordinavimą.
• Jame numatyta taikyti nulinius tarifus ir nulines kvotas visoms prekėms, kurios atitinka taikytinas kilmės taisykles.
• Abi šalys įsipareigojo sudaryti vienodas veiklos sąlygas, toliau užtikrindamos aukšto lygio apsaugą tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, kova su klimato kaita ir anglies dioksido apmokestinimas, socialinės ir darbo teisės, mokesčių skaidrumas ir valstybės pagalba, taikydamos veiksmingą vidaus vykdymo užtikrinimą, privalomąjį ginčų sprendimo mechanizmą ir galimybę abiem šalims imtis teisių gynimo priemonių.
• ES ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl naujos sistemos, skirtos bendram žuvų išteklių valdymui ES ir Jungtinės Karalystės vandenyse. Jungtinė Karalystė galės toliau plėtoti savo žvejybą, bet kartu bus išsaugoma Europos žvejų bendruomenių veikla ir pragyvenimo šaltiniai bei tausojami gamtos ištekliai.
• Transporto sričiai skirtose Susitarimo nuostatose numatytas nuolatinis ir tvarus oro, kelių, geležinkelių ir jūrų susisiekimas, nors patekimas į rinką bus labiau suvaržytas nei siūloma bendrojoje rinkoje. Susitarimo nuostatomis užtikrinama, kad ES ir Jungtinės Karalystės paslaugų teikėjai konkuruotų vienodomis sąlygomis ir nebūtų pažeidžiamos keleivių ir darbuotojų teisės bei nesumažėtų transporto sauga.
• Dėl energetikos Susitarimu nustatomas naujas prekybos ir tarpusavio jungčių modelis, užtikrintas atviros ir sąžiningos konkurencijos garantijomis, be kita ko, dėl veiklai jūroje taikomų saugos standartų ir atsinaujinančiosios energijos gamybos.
• Socialinės apsaugos koordinavimo srityje Susitarimu siekiama užtikrinti ES piliečių ir Jungtinės Karalystės piliečių teises. Tai taikoma ES piliečiams, dirbantiems Jungtinėje Karalystėje, keliaujantiems ar persikeliantiems į ją, ir Jungtinės Karalystės piliečiams, dirbantiems ES, keliaujantiems ar persikeliantiems į ES po 2021 m. sausio 1 d.
• Susitarimu Jungtinei Karalystei taip pat sudaromos sąlygos toliau dalyvauti keliose pavyzdinėse 2021–2027 m. laikotarpio ES programose (su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė finansiškai prisidės prie ES biudžeto), pavyzdžiui, programoje „Europos horizontas“.

• Nauja partnerystė mūsų piliečių saugumui užtikrinti

• Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatoma nauja teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose sistema. Jame pripažįstamas tvirto nacionalinių policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo, ypač kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu bei terorizmu ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, poreikis. Susitarimu sukuriami nauji operatyviniai pajėgumai, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė, būdama už Šengeno erdvės ribų esanti ES nepriklausanti šalis, neturės tokios pat infrastruktūros kaip anksčiau. Bendradarbiavimas saugumo srityje gali būti sustabdytas, jei Jungtinė Karalystė pažeis savo įsipareigojimus toliau laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir užtikrinti jos vykdymą šalies viduje.

• Horizontalusis susitarimas dėl valdymo – sistema ilgalaikiams santykiams

• Siekiant užtikrinti kuo didesnį teisinį tikrumą įmonėms, vartotojams ir piliečiams, atskirame skyriuje dėl valdymo paaiškinama, kaip Susitarimas bus taikomas ir kontroliuojamas. Juo taip pat įsteigiama Jungtinė partnerystės taryba, kuri užtikrins, kad Susitarimas būtų tinkamai taikomas ir aiškinamas, ir kurioje bus aptariami visi iškilę klausimai.
• Privalomaisiais vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo mechanizmais bus garantuojama, kad būtų gerbiamos įmonių, vartotojų ir asmenų teisės. Tai reiškia, kad ES ir Jungtinėje Karalystėje įmonės konkuruos vienodomis sąlygomis ir bus užkertamas kelias bet kuriai iš šalių pasinaudoti savo reguliavimo autonomija tam, kad būtų teikiamos nesąžiningos subsidijos arba iškraipoma konkurencija.
• Abi šalys gali imtis atsakomųjų veiksmų įvairiuose sektoriuose, jei Susitarimas būtų pažeistas. Šių atsakomųjų įvairiems sektoriams taikomų veiksmų bus galima imtis visose ekonominės partnerystės srityse.

Susitarimas netaikomas bendradarbiavimui užsienio politikos, išorės saugumo ir gynybos srityse, nes Jungtinė Karalystė nenorėjo įtraukti šio klausimo į derybas. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė ir ES neturės bendro užsienio politikos problemų, pavyzdžiui, dėl sankcijų taikymo trečiųjų šalių piliečiams ar ekonomikai, priėmimo ir koordinavimo sistemos.

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas apima keletą ES svarbių sričių. Jis kur kas platesnio masto nei įprastiniai laisvosios prekybos susitarimai ir suteikia tvirtą pagrindą mūsų ilgalaikei draugystei ir bendradarbiavimui išsaugoti. Juo apsaugomas bendrosios rinkos vientisumas ir keturių laisvių (žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo) nedalumas. Susitarimu atsižvelgiama į faktą, kad Jungtinė Karalystė palieka Sąjungos bendrų taisyklių ekosistemą, nebedalyvaus taikant priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmus, todėl nebegalės naudotis narystės ES ar bendrosios rinkos teikiama nauda. Vis dėlto Susitarimu nebus suteikta tiek privalumų, kiek Jungtinė Karalystė turėjo kaip ES valstybė narė.

Dideli pokyčiai priešakyje – pasirengimas 2021 m. sausio 1 d.

Net ir pasiekus ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, 2021 m. sausio 1 d. bus didelių pokyčių.

Tą dieną Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, visų krypčių ES politikos ir tarptautinių susitarimų. Pasibaigs laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

ES ir Jungtinė Karalystė sudarys dvi atskiras rinkas: dvi atskiras reguliavimo ir teisines erdves. Dėl to atsiras kliūčių abiem kryptimis vykstančiai prekybai prekėmis ir paslaugomis, tarpvalstybiniam judumui ir mainams – jų šiandien nėra.

Susitarimas dėl išstojimo

Lieka galioti Susitarimas dėl išstojimo, kuriuo, be kita ko, apsaugomos ES ir Jungtinės Karalystės piliečių teisės, ES finansiniai interesai ir, svarbiausia, taika ir stabilumas Airijos saloje. Visapusiškai ir laiku įgyvendinti šį Susitarimą – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų.

Dėl intensyvių ES ir Jungtinės Karalystės diskusijų Jungtiniame komitete ir įvairiuose specialiuosiuose komitetuose Susitarimas dėl išstojimo, visų pirma Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, bus įgyvendintas sausio 1 d.

Gruodžio 17 d. ES ir Jungtinės Karalystės jungtinis komitetas susitiko ir patvirtino visus oficialius sprendimus ir kitus praktinius sprendimus, susijusius su Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimu. Atsižvelgdama į šiuos abipusiškai sutartus sprendimus, Jungtinė Karalystė sutiko iš savo Vidaus rinkos įstatymo projekto (Internal Market Bill) pašalinti ginčytinas nuostatas ir panašių nuostatų neįtrauks į Apmokestinimo įstatymo projektą (Taxation Bill).

Tolesni veiksmai

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo pradžia yra ypatingos skubos klausimas.

• Jungtinę Karalystę, kaip buvusią valstybę narę, ir Sąjungą sieja plataus masto ryšiai įvairiose ekonomikos ir kitose srityse. Jei po 2020 m. gruodžio 31 d. nebus sistemos, kuria reglamentuojami Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, šie ryšiai bus smarkiai sutrikdyti ir tai pakenks asmenims, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.
• Derybos galėjo būti užbaigtos tik likus labai nedaug laiko iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Vėlyva derybų pabaiga neturėtų kelti pavojaus Sutartyse įtvirtintai Europos Parlamento teisei atlikti demokratijos principais pagrįstą tikrinimą.
• Atsižvelgdama į šias išskirtines aplinkybes Komisija siūlo Susitarimą laikinai taikyti ribotą laikotarpį iki 2021 m. vasario 28 d.

Komisija nedelsdama pasiūlys Tarybos sprendimus dėl Susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo ir sudarymo.

Taryba, visoms 27 valstybėms narėms sprendžiant vieningai, turės priimti sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti Susitarimą ir jį laikinai taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Kai šis procesas bus baigtas, ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas galės būti oficialiai pasirašytas.

Po to Europos Parlamento bus paprašyta pritarti šiam Susitarimui.

Paskutiniame ES veiksmų etape Taryba turės priimti sprendimą dėl Susitarimo sudarymo.

Europos Sąjungos šalių politikai ketvirtadienį aptars Europos Taryboje su „Brexitu“ susijusius klausimus. Didžiosios Britanijos išėjimas iš ES gali būti atidėtas, todėl “Brexito” šalininkai paskelbė didelę protesto akciją. Jei streikas prasidės, vežėjai ir jų sunkvežimių vairuotojai turi tikėtis didelių sunkumų.

Dalis parlamentarų sustiprino spaudimą JK premjerei po to, kai šalies vyriausybė balandžio 30 d. pralaimėjo Parlamento Lordų rūmuose balsavimą „Brexit“ klausimu. JK Parlamento Lordų rūmai balsų dauguma pritarė „Pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ įstatymo projekto pataisai, numatančiai, jog Parlamentas galės sustabdyti „Brexit“ arba priversti šalies vyriausybę grįžti prie derybų stalo, jei JK vyriausybė nuspręs pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be jokios sutarties. Už šį sprendimą balsavo 335 Lordų rūmų atstovai, prieš – 244.

JK Vyriausybė visomis išgalėmis stengsis įtikinti parlamentarus nepritarti Lordų rūmų sprendimui, kai šį mėnesį „Brexit“ įstatymo projektas bus svarstomas Bendruomenių rūmuose, priešingu atveju šalis rizikuoja įstrigti begaliniame „Brexit“ procese. Šia proga pasinaudojo „Brexit“ remiantys Parlamento nariai, kurie sustiprino spaudimą šalies premjerei.

„Brexit“ remiančių parlamentarų ultimatumas nusiųstas prieš ministrų kabineto susitikimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl dabar veikiančios ES muitų sąjungos pakeitimo kitais ekonominio bendradarbiavimo būdais.

Priminsime, jog ES muitų sąjunga – ES šalių susitarimas netaikyti muitų tarpusavio prekybai, bet taikyti bendrą išorės muitą prekybai su sąjungai nepriklausančiomis šalimis. Vienas svarbiausių ES muitų sąjungos ypatumų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, numatanti bendrojo muitų tarifo taikymą. Muitų sąjungoje gali dalyvauti ir ne ES narės.

Nacionalinio transliuotojo BBC duomenimis, JK Iždo kancleris Philipas Hammondas remia JK ir ES muitų partnerystės, galinčios ateityje pakeisti muitų sąjungą, scenarijų, pagal kurį JK galiotų toks pats muitų režimas kaip ES, o JK galėtų ES vardu rinkti muitus iš trečiųjų šalių. Muitų partnerystė padėtų išspręsti šiuo metu įstrigusį Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio režimo po „Brexit“ klausimą.

Kita vertus, „Brexit“ remiantys Parlamento nariai nuogąstauja, jog būsima JK muitų partnerystė su ES bus per brangi ir sudėtinga, o JK neribotam laikui įstrigs ES muitų susitarimuose. Šalies vyriausybė buvo įspėta, jog muitų partnerystės klausimas gali sužlugdyti šalies vyriausybę, nes dalis valdančiosios Konservatorių partijos narių visiškai nepritaria jos įgyvendinimui.

Politikos apžvalgininkų teigimu, kaip alternatyva muitų partnerystei gali būti svarstomas susitarimas, kuriuo būtų sumažintos arba, pasinaudojus įvairiomis techninėmis priemonėmis, automatizuotos JK ir ES pasienio patikros procedūros, tačiau šiam scenarijui nepritaria ES.

Naujuoju mokesčiu greičiausiai bus apmokestinti ir JK gyventojai, o šis mokestis nepaliestų tik tų ES nepriklausančių valstybių, kurios dalyvauja bendrojoje rinkoje ir išlaiko judėjimo laisvę (Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas).

Įsigaliojus naujajai Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai (angl. European Travel Information and Authorisation System; ETIAS), į Šengeno erdvę atvykstantys trečiųjų valstybių piliečiai privalės dar prieš kelionę internete užpildyti specialią formą, gauti kelionės leidimą ir sumokėti 7 svarų mokestį (Šengeno erdvei priklausančių valstybių sąrašą rasite čia: https://www.schengenvisainfo.com/schengen-visa-countries-list/).

JK vyriausybė atmetė bet kokio šalies dalyvavimo ES bendrojoje rinkoje galimybę po „Brexit“ ir su šiuo dalyvavimu susijusią judėjimo laisvę, todėl JK gyventojai, kaip ir kitų trečiųjų šalių gyventojai, turės gauti kelionių leidimus dar prieš atvykstant į ES. Pasak Europos Komisijos „Brexit“ derybų komandos, ETIAS taikymo JK klausimas bus įtrauktas į derybas dėl būsimų JK ir ES santykių, tačiau ES nelinkusi daryti kokių nors išimčių JK.

Pati ES ETIAS vertina kaip galimybę sustiprinti savo išorinių sienų apsaugą. Dėl ETIAS įgyvendinimo jau susitarė Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas, kurio pritarimas būtinas įgyvendinant naujus ES įstatymus.

Pasak ES pareigūnų, naujoji kelionių sistema sustiprins saugumą, sumažins nelegalią imigraciją, sustiprins viešosios sveikatos apsaugą ir sumažins laukimą pasienyje, nes atvykstantys asmenys bus identifikuoti dar iki jų atvykimo prie ES pasienio. Kadangi ETIAS apims visą Šengeno erdvę ir ne vien tik ES, asmenys, keliaujantys į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, taip pat turės pildyti specialias formas, gauti kelionių leidimus ir sumokėti aukščiau minėtą mokestį.

Keliaujančių Šengeno erdvę trečiųjų šalių piliečių duomenis bus lyginami su ES policijos ir Interpolo duomenų bazėmis, tačiau ETIAS bus taikoma tik trečiosioms šalims, kurių piliečiams nereikia vizų į Šengeno erdves šalis, o šalims, kurių piliečiams į Šengeno erdvei priklausančias valstybes reikia vizų, ETIAS taikoma nebus. Taip pat įsigaliojus ETIAS, sugriežtės lėktuvų, autobusų ir keltų keleivių patikra, kurią privalės vykdyti keleivius gabenančios kompanijos ir užtikrinti, jog jų transporto priemonėmis keliaujantys asmenys turės visus būtinus dokumentus.

Pasak Iždo kanclerio, JK yra pasiruošusi visiems galimiems „Brexit“ scenarijams, tačiau pasitraukimo iš ES be sutarties atveju, mokesčių mokėtojų pinigai bus naudojami tik būtiniausiu atveju. Ph. Hammondas pripažino, jog geriausias stimulas šalies ekonomikai – užtikrintumas, kurį galima pasiekti JK susitarus su ES dėl ilgalaikių ateities santykių.

JK vyriausybė valstybinėms institucijoms papildomai skyrė 412 milijonų svarų, kurie per artimiausius ketverius metus bus panaudoti „Brexit“ reikmėms.

Vyriausybinių šaltinių teigimu, JK vyriausybė Iždo kanclerio pareiškimo dėl lėšų panaudojimo nevertina rimtai, o Ph. Hammondo pozicija atspindi tik Finansų ministerijos nuogąstavimus dėl būsimo biudžeto formavimo, kuris bus paviešintas kitą mėnesį.

Radijo stoties LBC eteryje JK premjerė Th. May, kuri praėjusiais metais vykusio referendumo metu balsavo prieš „Brexit“, buvo klausiama, ar ji pakeistų savo nuomonę, jei „Brexit“ referendumas įvyktų antrą kartą. Pasak premjerės, praėjusiais metais ji balsavo prieš „Brexit“, nes manė, jog taip yra geriau, tačiau dabar ji tiesiog vykdo tautos valią, o antrojo „Brexit“ referendumo nebebus. Politikos apžvalgininkų teigimu, premjerės komentarai sustiprino abejones, ar ji gali tinkamai įgyvendinti „Brexit“ procesą, o buvęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigel Farage paklausė, kaip Th. May gali derėtis dėl „Brexit“, jei ji netiki šalies išstojimu iš ES?

Dirbdami drauge ECIU nariai siekia daryti įtaką visuomenei novatoriškumo ir kūrybiškumo pagalba bei inicijuoti diskusijas dėl Europos finansvimo programų. Šiuo metu Europos Komisija ruošiasi naujų programų finansavimui 2018 metams. ECIU nariams aktualiausios yra programų „Horizontas 2020“, „Erasmus+“ ir Europos struktūrinių ir fondų investicijos.

Pasak ECIU prezidento Victoro van der Chijso, nuolatinės atstovybės Briuselyje įsteigimas yra didžiulis žingsnis. „Briuselis yra vieta, kur ECIU gali parodyti tai, ką sugeba. Galėsime aktyviai dalyvauti ruošdami būsimas Europos programas ir politikos gaires“, – sako V. van der Chijsas.

ECIU skatina inovacijas mokymo ir mokymosi srityje, aukštųjų mokyklų – ECIU narių – akademiniam personalui siūlomos galimybės mokytis, ugdyti tarptautiškumą, skatinamas darbuotojų ir studentų mobilumas. ECIU vienija 12 universitetų , KTU – vienintelis universitetas Lietuvoje, priklausantis inovatyvių universitetų konsorciumui.

KTU mokslo prorektorės, ECIU viceprezidentės prof. Astos Pundzienės teigimu, per pimuosius universiteto narytės organizacijoje metus jau spėta nemažai nuveikti.

„KTU aktyviai įsitraukė į intelektinės nuosavybės ir žinių bei technologijų perdavimo darbo grupės veiklą, inicijavo tyrėjų mobilumo programą. Pradėjusi veikti ECIU atstovybė Briuselyje bei KTU matomumas išsakant savo nuomonę dėl mokslo politikos Europos Komisijoje yra vienas ryškiausių rezultatų“, – pabrėžia A. Pundzienė.

Prezidentė su Europos Komisijos nare aptarė konkurencijos stiprinimą regiono ir visos Europos energetikos rinkoje.

Šalies vadovė pabrėžė, jog tikisi, kad Komisija išliks principinga ir didelių kompanijų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Gazpromo“ byloje dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi 2004–2012 m., kai Lietuvai ir kitoms ES šalims teko mokėti gerokai didesnes nei rinkos dujų kainas.

Prezidentė pakvietė Europos Komisiją siekti, kad nuo „Gazpromo“ monopolio nukentėjusioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, būtų kompensuota už patirtus finansinius nuostolius, ir užtikrinti, kad ateityje būtų taikomos sąžininga konkurencija pagrįstos ir realią rinkos situaciją atspindinčios dujų kainos.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ prieštarauja ES energetikos sąjungos tikslams ir dar labiau padidins visos Europos priklausomybę nuo „Gazpromo“ dujų.

Prezidentė su eurokomisare taip pat kalbėjo apie Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Pasak Prezidentės, konkurencingos dujų ir elektros kainos daro didelę įtaką ekonomikos ir gerovės augimui, todėl ES parama sinchronizacijai bei elektros ir dujų jungčių projektams yra labai svarbi sėkmingai regiono raidai.

Susitikime taip pat aptarta dėl išardyto geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė susiklosčiusi situacija. Europos Komisija skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ 28 mln. eurų baudą už tai, kad prieš 9 metus demontuodama šį ruožą minėta įmonė galimai pažeidė ES konkurencijos taisykles.

Šalies vadovės teigimu, susidariusi padėtis ne tik uždeda didelę finansinę naštą, bet ir gali stipriai pakenkti Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui.

Valstybės vadovė taip pat kalbėjo apie ES kaimynystėje statomos Astravo AE keliamą pavojų. Pasak Prezidentės, tai geopolitinis Rusijos projektas, kuriuo siekiama grasinti visai Europai. Todėl ES turi laikytis principinės pozicijos – į Europos rinką iš trečiųjų šalių tiekti tik tą elektrą, kuri pagaminta laikantis visų ES saugumo reikalavimų.

2016 m. Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais ėmėsi naujos ir labai svarbios bendros veiklos iniciatyvos, kuria iš Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovų yra siekiama sukurti JPKG, kurios tikslas – atlikti Europolo veiklos parlamentinę priežiūrą. Tai yra visiškai naujas Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo formatas, kuris turėtų tapti precedentu, nes ateityje, vadovaujantis Lisabonos sutarties nuostatomis, panašus formatas turės būti numatytas ir dėl Eurojusto veiklos priežiūros.

Th. May su J.-C. Junkeriu ir M. Barnie, planuojama, kalbama apie artėjančią derybų pradžią ir gaires. Dėl jų savaitgalį turės balsuoti Europos Sąjungos šalių vadovai.

Manoma, kad trečiadienio Th. May ir Bendrijos atstovų susitikimas taip pat skirtas vyriausiojo derybininko pristatymui. Šaltiniai teigia, kad Europos Komisijos pirmininkas nori pristatyti M. Barnie kaip pagrindinį asmenį, su kuriuo Londonas turės kalbėti visais „Brexit“ klausimais. Tai pirmasis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vadovų susitikimas po Th. May praėjusią savaitę paskelbtų išankstinių rinkimų.

J.-C. Junkeris teigia, kad artėjantis balsavimas įtakos „Brexit“ deryboms neturės. Anksčiau skelbta, kad jos turėtų prasidėti gegužės pabaigoje, tačiau dabar spėjama, kad derybos bus nukeltos į birželį, kai po rinkimų paaiškės naujoji Jungtinės Karalystės valdžia.

[td_block_video_youtube playlist_title=”” playlist_yt=”0NjkfHbK6BE, yjzUxDhuXig, reuJ8yVCgSM, ryppmnDbqJY, iXU4SFsxhBk, 9Sq-VPDtNK4, ELD2AwFN9Nc, H5q5wTBhGRA,” playlist_auto_play=”0″]