Kai stulbinami mokslo atradimai ir technologiniai sprendimai pateikiami vos ne kasdien, darosi sunku kuo nors nustebinti, tačiau ši naujoviška oro uosto koncepcija išsižiojusį paliks ne vieną.
Gal dažnai apie tai ir nesusimąstome, tačiau dabartiniai oro uostai turi daug trūkumų. Pavyzdžiui jų išdėstymas erdvėje labai neekonomiškas – užimama daug vietos, tačiau ne visa ji išnaudojama, o plėstis paprastai nėra kur.
Žiedinis oro uostas tą pačią erdvę leistų išnaudoti maždaug tris kartus efektyviau. Tai labai ilgam išspręstų oro uostų augimo problematiką. Šiuo metu dažniausiai augti nėra kur, nes iš visų pusių oro uostas yra apribotas pašalinių statinių.
Pritaikius šią koncepciją praktiškai, ji paverstų oro uostus draugiškesniais aplinkai, bei sukūrus tam tikras strategijas, netgi mažiau triukšmingais o ir pats triukšmas būtų tolygesnis – mažiau triukšmo tektų visiems aplink oro uostą esantiems statiniams, o ne tik tam tikroms zonoms, kuriuose dėl triukšmo nei dirbti nei gyventi beveik neįmanoma.
Taip pat tai leistų sumažinti sudeginamo kuro kiekį, kadangi laukdami savo eilės nutūpti, lėktuvai ar šiaip, ar taip, aplink oro uostą daro ratus. Esant žiediniam takui, nekeisdami kurso, vien tik žemėdami, lėktuvai galėtų ir nusileisti, užuot nusileidimui darydami daug platesnį lankstą siekdami ilgos tiesios atkarpos, reikalingos nusileidimui įprastuose takuose.
Žiedinio kilimo tako idėja gimė Henk’ui Hesselink’ui dirbančiam Olandijos aviacijos centre, stebint sudėtingus ir kartais net dramatiškus lėktuvų nusileidimus veikiant šoniniam vėjui.
Žiedinis takas šią problemą iš esmės išsprendžia, nes leidžiantis ant tokio tako, šoninis vėjas faktiškai nedaro beveik jokios įtakos. Be to lėktuvą dėl išcentrinės jėgos tampa lengviau sustabdyti.
Daug kam abejonių kelia tai, kad visas takas yra su skersiniu nuolydžiu, tačiau Henk’as skuba patikinti, jog keleiviams nusileidimo metu tarsi karuselėje jaustis neteks. Nusileidimas nesukels iš esmės jokių nemalonių pojūčių ir daugiausiai primins nedidelio laipsnio posūkį, niekuo nesiskiriantį nuo tokio paties posūkio ore.
Kita vertus ir pats takas gerokai didesnis už įprastus pakilimo takus. Bendras jo diametras turėtų būti 3,5 kilometro ir nei kilimui nei nusileidimui niekada nebūtų panaudojamas pilnas žiedas. Tam pakaktų tik jo atkarpos, todėl vienu metu galėtų kilti ir leistis iki trijų lėktuvų.
Dabartiniais skaičiavimais, nors žiedinis takas savo ilgiu atitinka tris įprastus takus, savo efektyvumu jis prilygsta keturiems įprastiems kilimo – leidimosi takams.
Kol kas kritikos balsų apie šį projektą nepasigirsta. Jeigu viskas iš tiesų taip kaip teigiama, panašu, kad netolimoje ateityje oro uostai taps visiškai kitokie nei esame įpratę matyti.
