Didžioji dalis žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės, tad ir planetų daugiausiai turėtų būti prie jų. Deja, raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje esančioje planetos yra nuolatos talžomos žvaigždės vėjo pliūpsnių bei žybsnių, kurie gali pražudyti besimezgančią gyvybę.
Naudodamiesi žiniomis apie Marso atmosferos evoliuciją, mokslininkai pradeda ieškoti atsakymų į šiuos klausimus.
Kadangi apie Marsą žinome daug, bent jau palyginus su egzoplanetomis, galime bandyti ekstrapoliuoti informaciją apie Raudonąją planetą.
Pirminiai skaičiavimai rodo, kad prie raudonosios nykštukės esanti į Marsą panaši planeta gyvybei tinkama būtų 5-20 kartų trumpiau, nei pats Marsas.
Jei panaši tendencija tinkama ir Žemei, tai reikštų, kad planeta gyvybei tinkama būtų mažiau nei milijardą metų – visai nedaug laiko, turint omeny, kiek Žemėje užtruko sudėtingų gyvybės formų atsiradimas.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Amerikos geofizikų sąjungos rudens susitikime.
