Kas galvoja, jog išparceliuotos Lietuvos savanoriškoje kariuomenėje vyrauja darna ir taika – šituo rašiniu turiu jaunimą nuvilti. Ir taip esame protivna nacija, šaiposi iš mūsų užsieniečiai.
Praėjo entuziazmas rinktis tarnybą ir karininko dalią – kai pradėjo lysti atsiliepimai ką 9 mėnesius tenka patirti, pergyventi.
Per 20 min. suryk karštą maistą, nebandyk nuo pietų stalo nesiklausęs paimti obuolį, jeigu koks durnelis naktį naudoja mobilųjį kitą rytą kuopa išrikiuojama ir taikomos visiems nuobaudos su ginklu išstovėti nesujudėjus.
Ne Korėja??
Apie Nato karius Šiauliuose sklinda anekdotai, laisvai prisigerdavo baruose ir keldavo riaušes su vietine publika. Ką jie tikiu atveju gali saugoti ir ginti?
Jeigu kariai apmokinami žygiavimų, orientavimosi, kodėl mėnesiais šukuojami miškai, upės ir nerandami dingę žmonės?
Kodėl tiek daug neatsargių atvejų su šaunamuoju ginklu? Kodėl naujokams vadovauja liktiniai, visai nepraėję karinių kursų, aukštojo išsilavinimo studijų? Kreiptis į vadovybę? Lietuvoje į žurnalistų, ar šiaip visuomenininkų užklausas nėra mados atsakyti, nors įstatymai tai reikalauja per 14 dienų terminą, kas to laikosi?
