Prieš 55 metus Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis kompiuteris, o visai netrukus sukaks jau 26 metai, kai Lietuvoje egzistuoja internetas.
Šiandien mūsų interneto ryšys – vienas sparčiausių pasaulyje. Tačiau turbūt retas žinome, kad už atsiradusią galimybę prisijungti prie pasaulio kompiuterių tinklų mes turėtume būti dėkingi skandinavams.
Idėją įgyvendino vos per 3 mėnesius
Interneto era Lietuvoje prasidėjo 1991 metų spalio 10 dieną. Tądien ant Seimo (tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos) pastato stogo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, o A.Goštauto gatvės 12-ame name, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute (MII), pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas „Lietuva–Internetas“.
Tai užtikrino savarankišką mūsų valstybės ryšį su pasaulio kompiuterių tinklu ir atvėrė naujas ekonomines bei socialines galimybes iš sovietinio jungo išsivadavusiai Lietuvai.
Dabar atrodo tiesiog neįtikėtina, tačiau nuo idėjos Lietuvoje įdiegti palydovinio interneto ryšio kanalą atsiradimo iki jos įgyvendinimo praėjo vos daugiau nei trys mėnesiai.
1991 metų birželio pabaigoje Danijos vyriausybė pakvietė Lietuvos interneto krikštatėviu tapusį MII profesorių Laimutį Telksnį į Kopenhagoje vykusią tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją INET-91. Joje nutarta įdiegti palydovinio ryšio „Lietuva–Internetas“ kanalą, kurio mazgai būtų MII Vilniuje ir Oslo universitete Norvegijoje.
Profesorius prisiminė, kad anuomet visus Lietuvos ryšius visiškai kontroliavo Maskva ir reikėjo ką nors daryti norint iš tos kontrolės ištrūkti.
„Buvome blokuoti ir ekonomiškai, ir informacine prasme. Kai 1991 metų birželio pabaigoje buvau pakviestas į tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją Kopenhagoje, pasakiau, kokia buvo mūsų situacija. Apsitarę nusprendėme, kad galime padaryti ryšį su Lietuva per palydovą“, – prisiminė prof. L. Telksnys.
Kompiuterių mazgas atsirado MII senųjų rūmų antrame aukšte. Reikėjo kur nors iškelti ir palydovinę anteną. Kadangi instituto pastatas, kaip ir dauguma kitų objektų, buvo saugomas sovietų, nuspręsta anteną kelti ant Seimo – jį tuo metu saugojo Lietuvos žmonės – stogo.
„Pamanėme, kad jei ten viskas baigtųsi tragiškai, tai ir antena būtų nebereikalinga“, – pasakojo profesorius.
Norvegų dovana
Internetui reikiama įranga Lietuvą aprūpino norvegai. Norvegijos vyriausybė ne tik skyrė lėšų „Intelsat“ palydovo ryšiui, bet ir padovanojo norvegiškų „Norsk Data“ kompiuterių su būtina programine įranga, nes sovietiniai kompiuteriai tam nebuvo pritaikyti.
Norvegų dovanota įranga padėjo užtikrinti 64 kilobitų per sekundę (Kbps) ryšį. Iš jų 9,6 Kbps buvo skirti skaitmeniniam ryšiui, o visa kita – pokalbiams telefonu, faksui ir telegrafui.
Norvegijos dovanotą pirmąjį kompiuterį į Lietuvą iš Suomijos per Talino uostą atlydėjo norvegų specialistas Vidaras Bjerkelandas su tėvu. Anuomet sienas saugoję sovietų pasieniečiai nenorėjo praleisti siuntos, nes manė, kad tai priešlėktuviniai šaunamieji ginklai „Stinger“. Laimė, prof. L.Telksniui pasieniečius pavyko įtikinti, kad tai – humanitarinė pagalba Lietuvai.
Diegiant įrangą dovanotasis kompiuteris staiga sugedo. V.Bjerkelandas bandė dėl to skambinti kolegoms į Oslą, bet ryšys vis nutrūkdavo. Prof. L.Telksnys spėjo, kad ryšį nutraukdavo sovietų saugumiečiai, kurie anuomet klausydavosi visų telefono pokalbių. V.Bjerkelandas su savo tautiečiais bandė kalbėtis norvegiškai, o tą kalbą mokančių pasiklausančiųjų, matyt, nepavykę greitai rasti.
„Sakiau: „Gal turite kokias schemas, kurias galėtų mūsų inžinieriai peržiūrėti?“ Jau tada jie buvo kvalifikuoti. Pagal tas schemas po pusvalandžio viskas buvo pataisyta. Norvegai dėl to net išsižiojo ir po to tokią pagarbą mūsų specialistams pareiškė“, – juokėsi prisiminęs prof. L.Telksnys.
Nuotrauką siuntė daugiau nei 2 valandas
Tais pačiais metais, kai Lietuvoje atsirado internetas, prof. L.Telksnys įkūrė Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklą „Litnet“. Vienas „Litnet“ tikslų buvo sujungti į bendrą tinklą Lietuvos universitetus ir mokslo institucijas. Pirmieji į šį tinklą įsiliejo MII ir Kauno technologijos bei Vilniaus universitetai.
Internetas Lietuvoje plėtojosi labai sparčiai. Dar 1991 metų rudenį buvo užregistruoti pirmieji elektroninio pašto vartotojai.
1992 metų sausį Lietuvą internetu pasiekė ir pirmoji elektroninė fotografija. Ją elektroniniu fotoaparatu – tai buvo ano meto naujiena – Vilniuje padarė minėtasis V. Bjerkelandas ir grįžęs į Norvegiją iš Oslo universiteto atsiuntė į Vilnių.
Nespalvota mažos raiškos nuotrauka internetu anuomet atkeliavo per daugiau nei 2 valandas!
Kone diplomatinis skandalas
1993 metais „Litnet“ kompiuterių tinklu naudojosi jau 6 universitetai, 11 institutų bei daugiau kaip 60 vyriausybių ir ne pelno organizacijų. Tarptautinis skaitmeninio ryšio kanalas buvo išplėstas iki 64 Kbps.
Tačiau Lietuvai norvegų dovanoti kompiuteriai „Norsk Data“ buvo jau senoki. Anot prof. L.Telksnio, Lietuvai norvegai kaip humanitarinę pagalbą atidavė jau atgyvenusius savo kompiuterius, nusprendę vietoj jų įsigyti naujų. Deja, šių kompiuterių architektūra ir programinė įranga nebeužtikrino išaugusių ryšio poreikių.
„Aš tuomet pasakiau, kad mes esame labai dėkingi už pagalbą, bet Lietuvos nereikia užkišti pasenusiais kompiuteriais, kurie nebeturi ateities. Dėl to kilo skandalas net diplomatiniu lygiu. Buvau norvegų apskųstas Užsienio reikalų ministerijai, kad nepriimu labdaros. Tačiau, kaip ir kiekvienas inžinierius, supratau: kam užpildyti Lietuvos ūkį ir ekonomiką sena įranga? Vėliau šis konfliktas buvo išspręstas gražiuoju“, – prisiminė pašnekovas.
1993 metų pabaigoje Lietuvą pasiekė pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita „TCP/IP“ protokolą palaikanti įranga, įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai. Po metų atsirado ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas, leidžiantis susisiekti su Norvegija.
Sparti interneto evoliucija
Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ buvo užregistruota 1993 metų vasario 26 dieną. Tai buvo iki šiol tebeveikiantis MII tinklalapis www.mii.lt.
1994 m. Atviros Lietuvos fondas (ALF) suteikė galimybę prie interneto nemokamai prisijungti ir didesnei visuomenės daliai. Norint naudotis internetu reikėjo turėti kompiuterį su modemu ir gauti prisijungimo duomenis iš ALF darbuotojų.
Interneto vartotojų Lietuvoje sparčiai daugėjo, o duomenų siuntimo greitis vis didėjo.
Tobulėjant interneto svetainėms ir augant siunčiamų duomenų kiekiui, prireikė vis didesnės interneto spartos.
2001 metais Lietuvoje pradėta taikyti plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija, dėl kurios interneto sparta padidėjo nuo 256 iki 512 kbps. Siekiant dar didesnio greičio pereita prie šviesolaidžių. Tai leido pasiekti 100–1000 megabitų per sekundę (Mbps) spartą.
Šiuo metu galime didžiuotis, kad esame tarp greičiausią internetą pasaulyje turinčių šalių ir dar visai neseniai pirmavome Europoje.
