Su Liberalų sąjūdžiu ir viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje „MG Baltic“ siejamas korupcines veikas tiriantys prokurorai jau reikalauja ir buvusio Liberalų sąjūdžio vicepirmininko, parlamentaro Gintaro Steponavičiaus galvos. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis neatmeta tikimybės, kad įtarimai gali būti pareikšti ir visam Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Beje, parlamentaras pareiškė prašysiantis kuo greičiau panaikinti jo teisinį imunitetą. Taip ir atsitiko – jo klausimas įtrauktas į antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Nusižengimą įstatymui suvokia skirtingai
Prokurorų taikiklyje atsidūręs G.Steponavičius prisipažino, kad žinia apie prašymą panaikinti jo imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo netikėta. „Manau, kaip politikas aš nepadariau jokių veiksmų, kurie prasilenktų su įstatymais, Konstitucija, moralės ir etikos kodeksu“, – teigė parlamentaras. O prokurorai mano priešingai. Anot Generalinės prokuratūros, surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G.Steponavičius, „piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, G.Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija“. Prokurorų turimi duomenys taip pat leidžia manyti, kad G.Steponavičius yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Tokius veiksmus prokurorai vadina piktnaudžiavimu konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymu, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimais.
Koncerno „MG Baltic“ lėšomis, anot Generalinės prokuratūros, per G.Steponavičiaus paramos fondą ir Laisvės studijų centrą buvo apmokėti Liberalų sąjūdžio ir paties parlamentaro rinkimų kampanijos įsiskolinimai. G.Steponavičius jau beveik metus tiriamoje politinės korupcijos byloje yra apklaustas kaip specialusis liudytojas. Toje pačioje byloje figūruoja ir buvusio Liberalų sąjūdžio vedlio Eligijaus Masiulio bei koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pavardės. Įtariama, kad E.Masiulis iš R.Kurlianskio galėjo paimti 106 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Įtarimai dėl 25 tūkst. eurų kyšio paėmimo iš R.Kurlianskio pareikšti ir buvusiam Seimo nariui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Byloje įtarimai kaip juridiniam asmeniui pareikšti ir „MG Baltic“ koncernui.
Įtarimų gali sulaukti ir politinė partija
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmeta tikimybės, kad įtarimų gali sulaukti ir Liberalų sąjūdžio partija kaip juridinis asmuo. „Pagal tą informaciją, bent jau, kas viešai yra prieinama, tikėtina, kad turėtų būti žengtas ir tas kitas žingsnis, – vakar žurnalistams teigė premjeras. – Jeigu reiškiamos pretenzijos, kad partija galėjo būti neteisėtai finansuojama, tai, matyt, turėtų būti pareikštas įtarimas ir partijai kaip juridiniam asmeniui“. Jei tokia premjero prognozė išsipildytų, su pareigomis greičiausiai turėtų atsisveikinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.
Ministro pirmininko patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas „Vakaro žinioms“ sakė, kad šiandien premjeras V.Gailiui neturi jokių priekaištų nei dėl jo kompetencijos, nei dėl jo sąžiningumo. „Tačiau tokiu atveju, jeigu Liberalų sąjūdžiui kaip politinei jėgai būtų pareikšti įtarimai, tikrai kiltų klausimas dėl Vitalijaus Gailiaus galimybių toliau eiti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, – teigė T.Beržinskas. – Norėčiau akcentuoti, kad toks klausimas kiltų ne dėl asmenybės, o dėl konkrečios politinės jėgos, kaip vieną ar kitą asmenį į atsakingas pareigas delegavusios partijos. Jei politinei jėgai pareiškiami įtarimai, jos deleguotam atstovui – ar tai būtų Vitalijus Gailius, ar bet kuris kitas žmogus – likti tame poste, matyt, būtų problemiška“.
V.Gailius pareiškė, kad pasitrauks iš Liberalų sąjūdžio gretų, jei partijai bus pareikšti įtarimai. Liberalų sąjūdžio lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius paneigė prokurorų įtarimus apie galimą neteisėtą šios partijos finansinį rėmimą. Pasak R.Šimašiaus, uždraudus juridiniams asmenims finansuoti partijas, jokie juridiniai asmenys partijai jokių pinigų nepervedė.
Kenkė pats G.Steponavičius
O ką G.Steponavičius? Seimo nario Povilo Urbšio įsitikinimu, jei G.Steponavičius būtų rūpinęsis Liberalų sąjūdžio interesais, jis būtų priėmęs sprendimą susilaikyti nuo ėjimo į Seimą. „Reikėjo priimti sprendimus, iš kurių būtų matyti, kad jis pasirengęs partijos labui aukoti savo asmeninius interesus, – sakė P.Urbšys. – Jau praeitą kadenciją buvo požymių, kad yra problemų (Liberalų sąjūdžio stovykloje, – aut. past.). Vykstant rinkimų kampanijai Gintaras Steponavičius buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tas faktas, kiek suprantu, buvo nuslėptas ne tik nuo dalies partijos narių, bet ir nuo visuomenės. Tokioje situacijoje jam reikėjo apsispręsti, ar temptis tą bylą į naujos kadencijos Seimą, taip sužlugdant Liberalų sąjūdžio galimybes atsiriboti nuo tos bylos. Jis taip ir padarė, apsunkindamas partijai galimybę išbalinti savo reputaciją“.
Į teisėsaugos akiratį jau yra patekęs ne vienas Seimo narys. Net juokaujama, kad kaip specialieji liudytojai apklausti parlamentarai galėtų burtis į atskirą frakciją. P.Urbšio teigimu, dalis Seimo narių, kurie yra apklausti kaip specialieji liudytojai, tokį statusą įgijo už tam tikras veikas, kurios sietinos su praeita kadencija. Praeitos kadencijos Seime, anot P.Urbšio, buvo gerokai daugiau Seimo narių, kuriuos teisėsauga įtarė padarius vienokius ar kitokius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, dėl to buvo prašoma panaikinti jų teisinę neliečiamybę. „Šios kadencijos Seime tokių parlamentarų yra mažiau, bet jau turime du Seimo narius, kurių atžvilgiu gali būti inicijuotos apkaltos dėl galimo Seimo nario priesaikos sulaužymo (tokia grėsmė yra pakibusi virš Mindaugo Basčio ir Kęstučio Pūko, – aut. past.)“, – sakė P.Urbšys „Vakaro žinioms“.
– Kodėl aukščiausios šalies valdžios reakcija į Liberalų sąjūdį krečiančią korupcijos bylą tokia vangi? – pasiteiravo „Vakaro žinios“ politologo prof. dr. Algio KRUPAVIČIAUS.
– Matyt, ta laikysena visuomet šiek tiek priklauso nuo to, kas yra patekę į skandalą. Jei panašioje istorijoje atsidurtų, sakykime, Darbo partija, manau, kad komentarų būtų įvairiausių. Tokių komentarų mes jau girdėjome – dar net nepriėmus teismo sprendimo vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje ši partija jau buvo vadinama beveik kriminaline organizacija. Elgesio standartų Lietuvoje yra keletas. Vienu atveju reakcija yra greita ir, sakyčiau, pernelyg kategoriška – tada šalies vadovai būna aktyvūs, išsako nuomones ir paaiškina savo poziciją. Kitais atvejais nuomonę išsakyti nesistengiama, vadovai stengiasi pabūti nuošalyje.
– Kaip derėtų elgtis politikams komentuojant vieną ar kitą skandalą?
– Politikai turėtų stengtis išsakyti nuomonę taip, kad ji negalėtų būti traktuojama kaip poveikis teisėsaugos institucijoms, tarp jų – ir teismams. Tai irgi yra vienas iš susilaikymą lemiančių veiksnių, dėl to politikai ir turėtų būti ganėtinai atsargūs. Verdiktus priima teismas, jis ir pasako, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, todėl politikams skubėti reikšti nuomonę neverta. Priešingai – jie turėtų pagalvoti, ką sako. Lietuva yra ES šalis, todėl, kilus įtarimams, kad teismo verdiktai gali būti šališki ar paveikti politikų, ieškovai gali kreiptis ir kreipiasi į Strasbūro žmogaus teisių teismą. Tokiu atveju, jei Lietuva pripažįstama pažeidusi teisę į nešališką teismą, mūsų šalies mokesčių mokėtojams gali tekti mokėti kompensacijas dėl politikų klaidų. Todėl šioje vietoje politikai turėtų rasti aukso vidurį – pasakyti savo nuomonę, ko neturėtų būti Lietuvos politiniame gyvenime, bet kartu išlaikyti distanciją, išlikti objektyvūs ir maksimaliai nešališki.
– Tačiau mūsų šalies valdžia neretai liežuvį prikanda tik tuomet, kai į teisėsaugos nemalonę patenka jos favoritais laikomų partijų atstovai.
– Tie standartai, deja, yra keleriopi ir tai yra blogai. Politikų elgesys neturėtų nutolti nuo aukso vidurio visais atvejais. Kalbant apie politines partijas ar atskirus politikus tikrai neturėtų būti vadovaujamasi principu „myliu – nemyliu“. Deja, tas principas jau yra suveikęs tikrai ne vieną ir ne du kartus.
Seimo vadovo įprotis – raginti
O ką mano apie vis labiau įsilinguojančią korupcinę politikos bylą parlamento vadovybė? Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad dėl galimų korupcinių nusižengimų įtariamas Seimo narys liberalas Gintaras Steponavičius turėtų pasitraukti iš Seimo. Parlamento vadovas sakė paraginsiąs politiką trauktis.
„Taip, besąlygiškai paraginsiu trauktis, mums turi rūpėti mūsų partijų ir Seimo reputacija. Aš manau, bet koks skandalas, jeigu jis turi pagrindo, tai jis tikrai nepuošia visos šitos mūsų garbingos organizacijos“, – vakar sakė V.Pranckietis.
Seimo vadovo nuomone, ir naujų rinkimų nereikėtų rengti, nes G.Steponavičius išrinktas pagal sąrašą. Šita „galimai korupcinė“ frakcija pasipildytų į parlamentą nepakliuvusiu ir eilėje laukiančiu nauju nariu.
Beje, V.Pranckietis garsėja įpročiu vis ką nors paraginti palikti postą nelaukiant tyrimo pabaigos. Vakar jis pasiūlė Seimo nario mandato atsisakyti Lietuvos interesų išdavyste kaltinamą Mindaugą Bastį. Prieš tai nurodė iš posto pasitraukti sąžiningai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios tarnavusį, bet neapdairiai Gretos Kildišienės automobilio nuomos reikalus pakomentavusį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovą Romą Valentukevičių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
