Žieminės padangos pagamintos taip, kad tarnautų padidinto sudėtingumo sąlygomis. Jei vasarą padangos tiesiogiai sąveikauja su kelio danga ir didžiausia kliūtis geram sukibimui – lietaus vanduo, tai žiemą sąlygas sunkina sniegas, ledas, apšalusi kelio danga ir įvairūs šių reiškinių deriniai.

Dygliuotos padangos – išsigelbėjimas sunkiomis sąlygomis. Ant apledėjusios kelio dangos dygliuotos padangos turi neabejotiną pranašumą. Ant padangos esantys metaliniai dygliai įsiręžia į ledą ir taip atsiranda sukibimas, kurio vien tik su guma pasiekti nepavyktų. Žinoma, šios padangos turi specifinį garsą ir neigiamai veikia kelio dangą, bet įvertinus teikiamą naudą ir sukuriamą žalą, šios padangos leidžiamos naudoti ir tikrai yra geras pasirinkimas, ypač jei tenka važiuoti užmiestyje ar mažiau prižiūrimais keliais.

Minkšto mišinio padangos buvo sukurtos kaip alternatyva dygliuotoms padangoms, norint panaikinti dygliuotų padangų daromą žalą. Šias padangas naudoti geriausia esant neigiamai temperatūrai, kitu atveju padangos savybės nėra pačios geriausios, padangos šiltoje aplinkoje daug greičiau dėvisi. Naudojant šio tipo padangas derėtų jas pakeisti iškart atšilus orams.

Speciali protektoriaus forma. Automobilių entuziastai apie padangos sezoniškumą gali pasakyti vien iš protektoriaus formos. Žieminės padangos dažnai turi smulkiai supjaustytą protektorių, kuris išsidėstęs formuojant didesnį pasipriešinimą viena kryptimi. Dėl šios priežasties žieminės padangos privalo būti montuojamos tinkama kryptimi.

Žieminės padangos yra skirtingų tipų, todėl galima rinktis labiausiai tinkančias savo transporto priemonei ir labiausiai atitinkančias vairavimo stilių bei kelių kokybę. Žinoma, dažnai pasirinkimą įtakoja ir padangų kaina. Svarbu, kad padangos būtų vienodos ir kuo naujesnės bei nenudėvėtos.

1. А – jūs mielas, bet pragmatiškas

Jeigu jūsų bevardis pirštas šiek tiek ilgesnis už smilių, tai reiškia, kad jūs atrodote žavus ir patrauklus daugeliui žmonių.

Tokie žmonės ryžtingi, drąsūs, dažnai rizikuoja. Taip pat ie yra protingi, gali pasigirti aiškiu loginiu mąstymu ir įdomiais samprotavimais.

Tokie žmonės puikiai sprendžia kryžiažodžius, lengvai ir greitai sprendžia bet kokius loginius uždavinius. Dar vienas įdomus faktas – tokie žmonės uždirba daugiau už kitus. Merginoms reikia atkreipti dėmesį į pirštų ilgį, taip pat ar yra ant bevardžio piršto sutuoktuvių žiedas. Ir jeigu jo ten nėra – jūs turite šansų susieti savo gyvenimą su tokiu žmogumi, kurį lydės sėkmė.

Tokie žmonės paprastai tampa geriausiais mokslininkais, inžinieriais ir kariškiais.

Kembridžo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad jeigu bevardis pirštas ilgesnis už smilių, tai rodo didesnį pasisekimą biržoje. Per pusantrų metų trukusį tyrimą jie sugebėjo uždirbti 11 kartų daugiau, negu tie, kurie turi trumpą bevardį pirštą. Šią priklausomybę Kembridžo mokslininkai taip pat sieja su testosterono lygiu.

Tyrimai parodė, kad vyrams, kurių smilius trumpesnis už bevardį pirštą, labiau sekasi meilės reikaluose ir sporte. Ir tai tiesa. Juk testosteronas veikia ne tik agresiją, bet ir vyro poreikį užkariauti, nugalėti, dominuoti moterų draugijoje. O šios savybės būdingos sportininkams ir donžuanams.

Bato (Anglija) universiteto psichologai lygino 7-mečių moksleivių pirštų ilgį ir SAT testo (standartizuotas mokyklinių sugebėjimų testas) rezultatus. Išaiškėjo, kad, kuo ilgesnis bevardis pirštas, tuo geresni matematikos ir erdvinio mąstymo testų rezultatai, ir blogesni – žodinių užduočių.

2. В: Svarbiausia – jūsų ego

Žmonės, kurių bevardis pirštas trumpesnis už smilių, labai dažnai būna arogantiški. Jie yra pilnavertiškos asmenybės, ir gali ramiai mėgautis savo pačių bendrija, būdami vieni. Tokie žmonės nemėgsta, kai juos trukdo. Paprastai tokie žmonės niekada pirmi nieko nesiūlo. Tai galima pasakyti ir apie santykius, ir apie verslą. Bet, nepaisant to, jie vertina dėmesį, teigiamai priima komplimentus ir pagyrimus.

Jeigu vyro smilius ilgesnis už bevardį pirštą, jis turi polinkį į homoseksualumą. Be to, tokie vyrai retai pasiekia aukštumų versle ir sporte.

3. С: Jūsų esminis bruožas – esate nekonfliktiški

Žmonės, kurių toks pirštų ilgio santykis, taikūs ir geraširdžiai, jie nekenčia konfliktų ir visaip stengiasi jų vengti. Tokie žmonės mėgsta tvarką ir yra labai organizuoti. Paprastai jie randa bendrą kalbą su visais, mėgsta bendrauti. Santykiuose labai ištikimi, toks pat jų požiūris į darbą, draugus.

Pagal specialųjį „McDonald’s“ užsakymą išveista vištų rūšis „Misteris MD“ išsiskiria didele krūtine. Iš baltos krūtinėlės mėsos gaminami populiarūs „Chicken McNuggets“. Tai pakeitė visą vištienos gamybos pramonę – ją pradėjo pardavinėti ne visą, kaip prieš 20 metų, o supjaustytą gabalais.

Faktas nr. 2

Psichologo Luiso Cheskino nuomone, auksinės McDonald’s arkos – freidizmo simbolis. Tai didžiulių motinėlės „McDonald’s“ krūtų pora.

Faktas nr. 3

Dviejų trečdalių visų tinklo darbuotojų amžius nesiekia 20 metų. Jie gauna labai mažą atlyginimą už labai paprastų operacijų atlikimą. 1958 metais „McDonald’s“ atsirado pirmoji 75 puslapių instrukcija. Joje buvo išsamus visų veiksmų, kuriuos reikia atlikti gaminant maistą, aprašas ir bendravimo su klientais būdai. Šiandien šioje knygoje yra 750 puslapiai ir ji vadinama „McDonald’s“ biblija.

Faktas nr. 4

Personalo kaita siekia 400 procentų. Tipinis darbuotojas išeina iš darbo jau po 4 mėnesių. Tarp darbuotojų daug paauglių iš nepasiturinčių šeimų ir imigrantų.

Faktas nr. 5

Mažas atlyginimas ir darbo apsaugos nebuvimas pakeičiami komandinės dvasios atmosferos sukūrimu. Jau ilgą laiką „McDonald’s“ vadybininkus moko, kaip tinkamai girti pavaldinius ir sukurti jiems nepriklausomybės iliuziją. Juk tai kainuoja gerokai mažiau, negu didinti atlyginimą.

Faktas nr. 6

Traumų tarp jaunų darbuotojų pasitaiko dukart dažniau nei tarp vyresnių. Kiekvienais metais kavinėje susižaloja iki 200 000 žmonių.

Faktas nr. 7

Jauna darbo jėga mėgsta pajuokauti. Vaizdo įrašai, padaryti Los Andželo greitojo maisto kavinėse, rodo, kad paaugliai čiaudi į maistą, aplaižo pirštus, krapšto nosį, gesina cigaretes į produktus, mėto juos ant grindų. 2000 metais trys paaugliai iš Niujorko „Burger King“ buvo areštuoti už tai, kad maždaug 8 mėnesius spjaudė ir šlapinosi į patiekalus. Maišytuvuose gyvena tarakonai, o pelės naktimis bėgioja per atšilti paliktus mėsainius. Taip pat žinoma, kad daugelis greitojo maisto tinklų darbuotojų nevalgo savo darbo vietoje kitų pagaminto maisto.

Faktas nr. 8

„McDonald’s“ bulvyčių skonis patinka visiems. Anksčiau jis priklausė tik nuo kepti naudojamų riebalų. Daugelį metų tai buvo mišinys, sudarytas iš 7 proc. medvilnės aliejaus ir 93 proc. jautienos riebalų. 1990 metais žmonės sukilo prieš cholesterolį ir greitojo maisto tinklai pradėjo naudoti 100 proc. saulėgrąžų aliejų. Bet juk reikėjo išsaugoti skonį! Jeigu šiandien paprašysite, kad „McDonald’s“ pateiktų jums patiekalo sudėtį, tai ilgo sąrašo pabaigoje pamatysite tokią sudedamąją medžiagą – natūrali kvapioji medžiaga. Tai universalus paaiškinimas, kodėl greitasis maistas toks skanus.

Faktas nr. 9

Bulvių ir mėsainių receptų reikia ieškoti ne kulinarinėse knygose, o darbuose „Maisto pramonės technologijos“ ir „Maisto inžinerija“. Tai, ką ten valgome, per pastaruosius 40 metų pasikeitė labiau nei per ankstesniuosius 40 000 metų. Mėsainių ir kitų patiekalų skoniai ir kvapai gaminami didžiulėse JAV cheminėse gamyklose.

Faktas nr. 10

Bendrovė „International Flavors and Fragrances“ dirba ne tik su „McDonald’s“ patiekalų skoniais, bet ir su 6 iš 10 populiariausių pasaulio kvepalų kvapais, tokiais kaip „Beautiful“ iš „Estee Lauder“ ir „Tresor“ iš „Lancome“. Taip pat su muilo, indų plovimo skysčių, šampūnų ir kt. gaminių kvapais. Visa tai – vieno proceso rezultatas. Skutiesi beveik tuo pačiu, ką valgai vakarienei.

Faktas nr. 11

Didžiulei greitojo maisto mėsmalei skirtos karvės, likus trims mėnesiams iki skerdimo, suvaromos į specialias aikšteles, kur šeriamos grūdais ir antibiotikais.

Ankstyviausios loterijos formos užfiksuotos daugiau nei 100 m. prieš Kristų Senovės Romoje ir Hanų dinastijos valdymo laikotarpiu Kinijoje. Hanų dinastijos metu buvo sukurti Keno žaidimo pradmenys, o Senovės Romoje loterijos buvo pasitelkiamos kaip priemonė gauti lėšų miesto statybų darbams.

2. Didžioji kinų siena ir Britų muziejus pastatyti iš loterijų lėšų

Nemažai valstybinės reikšmės objektų yra pastatyti būtent iš loterijų metu surinktų lėšų. Toks metodas buvo pasitelkiamas jau nuo seno – karalienė Elžbieta I jau XVI a. organizavo viešas loterijas, siekiant surinkti pinigų valstybiniams statiniams. Tokiu būdu pastatytas ne tik žymusis Britų muziejus, bet ir Didžioji Kinų siena, dalis Romos kelių, Gebenės lygos universitetai ir Džeimstauno kolonija.

3. Didžiausias dabartinis loterijos laimėjimas viršija 700 mln. dolerių

Didžiausias iki šiol laimėtas loterijos prizas priklauso Mavis Wanczyk iš Masačusetso valstijos. 2017 m. ji laimėjo įspūdingą 758,7 mln. dolerių vertės didįjį prizą. Vos tik sužinojusi apie laimėjimą, medicinos srityje dirbusi moteris, iškart metė darbą ir sakė pirmiausia skirsianti laiko poilsiui. Statistika teigia, jog net 52 proc. žmonių, laimėjusių milijoną ar daugiau, išeina iš darbo.

4. Net 85 proc. loterijos laimėtojų nori išlikti anonimai

Turbūt nieko keisto, kad didžioji dalis didelių prizų laimėtojų nori kuo mažiau dėmesio ir stengiasi išlikti anonimiški. Visgi, atsiranda ir tokių, kurie mielai dalinasi savo tolimesniais gyvenimo planais ir džiaugsmu su žiniasklaida bei aplinkiniais.

5. Atsiimant prizą Kanadoje turi išspręsti matematinį testą

Kanados įstatymai reikalauja, kad kiekvienas loterijos laimėtojas prieš atsiimdamas loterijos prizą, pirmiausia išspręstų matematinį skaičiavimo uždavinį. Užduotis turi būti išspręsta per 5 min. ir nenaudojant jokių skaičiavimo priemonių. Tai tapo privaloma dėl legalaus prizo atidavimo jo laimėtojui.

6. Lietuviai sukūrė pirmąją nutrinamą loteriją telefone

Nors nutrinamos loterijos egzistuoja jau nuo 1973 m., iki šiol turėjome tik popierinę jų versiją. Pirmąją internetinės nutrinamos loterijos versiją sukūrė lietuvių kompanija „SCARD“, rinkai pristačiusi manoloto.lt žaidimus, kurie leidžia loterijos bilietus trinti tiesiog telefono ekrane. Šiuo metu žaidime nutrinta jau beveik 1 mln. elektroninių loterijos bilietų!

7. Beveik trečdalis stambių loterijų laimėtojų atostogauja penkis ar daugiau kartų per metus

Nenuostabu, kad daugelis didelių loterijų laimėtojų gali sau leisti atostogauti kiek tik nori. Duomenys rodo, kad dauguma tokių laimėtojų, sužinoję apie savo pergalę, pirmiausia išeina atostogų ir leidžiasi į kelionę.

8. Dauguma loterijų laimėtojų pergalę atšvenčia su puodeliu kavos

Manote, kad sužinoję apie didelį laimėjimą loterijoje, jos laimėtojai skuba šauti butelį šampano? Klystate! Statistika rodo, kad didžioji dalis loterijų laimėtojų pirmiausia pasimėgauja puodeliu kavos.

9. Didelės loterijos laimėtojas nusiperka nuo 4 iki 10 naujų automobilių

Įprastai didelio prizinio fondo loterijos laimėtojas dažniausiai nusiperka 4-5 naujus automobilius, o 10 proc. iš jų įsigyja net 10 ar daugiau automobilių. Žinoma, dalis iš jų dažniausiai būna skirti ne pačiam laimėtojui, o jo šeimos nariams ar draugams.

10. Didžiausias neatsiimtas loterijos prizas siekia 600 mln. dolerių

2012 m. taip ir liko neatsiimtas populiarios Amerikos loterijos „Mega Millions“ didysis prizas – net 656 mln. dolerių suma! Iki šiol vis dar nežinoma, ar loterijos laimėtojas pametė bilietą ar tiesiog jį pamiršo. Visgi, tikėkimės, kad jis niekada ir nesužinos, kokią didžiulę galimybę praleido.

Tikriausiai jums atrodo, kad kanalizacijos linijų užsikimšimas nėra didelė problema. Visgi, Jungtinėje Karalystėje ji kasmet kainuoja 100 milijonų svarų. Jau dabar galima neabejoti, kad ateityje kainuos ir dar daugiau, o dėl visko kalti etikečių neskaitantys gyventojai. 9 iš 10 kanalizacijos užsikimšimų sukelia vienas daiktas, kurio į tualetą nuleisti neturėtumėte ir jūs.

Tai nėra gamtinės atliekos ar tualetinis popierius – šie daiktai kanalizacijos vamzdžiais slysta pakankamai lengvai. Problemas kelia drėgnos servetėlės, kurias žmonės labai dažnai nuleidžia tualete. Sunku pasakyti, kodėl taip elgiamasi, tačiau gali būti, kad didelę problemos dalį sudaro viešųjų tualetų sėdynių valymas ir elementarus neišmanymas.

Drėgnos servetėlės niekada nebūna popierinės. Jų pagrindas – natūralus arba sintetinis pluoštas – medvilnė arba poliesteris. Taigi, jos vandenyje netirpsta, o skleidžiasi ir blokuoja ištisas kanalizacijos linijas – gerokai dažniau nei tai daro riebalų sankaupos.

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad 45,52 % kamščių sudaro nenustatytos kilmės drėgnos servetėlės, 41,41 % – kūdikiams skirtos drėgnos servetėlės, o 5,07 % – paviršiaus dezinfekcijai naudojamos servetėlės. Skaičiai iš tiesų yra neįtikėtini, nors gamintojai imasi iniciatyvos ir jau spausdina didesnes etiketes su nurodymu servetėlių nenuleisti į tualetą. Visgi, pakeisti gyventojų įpročių greitai turbūt nepavyks. O reikėtų.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad vis daugiau drėgnų servetėlių yra išplaunama paplūdimiuose. Taip yra dėl to, kad vandens valymo įrenginiai jų pašalinti negali. Problemą sudaro ir tai, kad žmonės nesuvokia, iš ko jos yra pagamintos ir dažnai jas palieka tiesiog paplūdimyje. Poliesterinės servetėlės suyra, po savęs palikdamos labai žalingas plastiko mikrodaleles, kurios vėliau nuodija jūrų ir vandenynų gyvius.

Tai ką reikėtų daryti? Na, gyventojai drėgnų servetėlių neturėtų mesti į tualetus. Taip pat reikėtų sukurti kelias informacines reklamas. O gamintojai turėtų paieškoti kitokio pluošto, kuris neterštų gamtos ir suirtų kanalizacijoje.

Ar mes vieni?

Pažvelgus į nakties dangų matome daugybę žvaigždžių. Kai kurios iš jų yra panašios į mūsų Saulę, aplink jas sukasi planetų sistemos. Turint omenyje jų skaičių, tikimybė, kad visatoje esame vieni yra gana maža. Tačiau ar tikrai kažkur yra planeta, kurioje gyvena kokios nors ypatingos gyvybės formos?

Mes to nežinome ir negalima tvirtai atsakyti, ar žmonės visatoje yra vieninteliai protingi padarai, nes nėra įrodymų. Dar daugiau – mokslas nežino, kaip jų surinkti. Todėl prasideda tikimybių skaičiavimai ir spekuliacijos. Net jei tikimybė, jog žmonės visatoje yra vieni yra mažiau nei šimtoji procento dalis, tai vis tiek yra tikimybė. Beje, mes taip pat nežinome ir visatos dydžio ir ar ji tikrai yra beribė.

Kas nutinka po mirties?

Mūsų sąmonė, kad ir kokia ištobulinta būtų, negali įsivaizduoti kažko, kas yra visiškai nepatirta ir nepažįstama. Todėl niekaip negalime įsivaizduoti situacijos, kurioje mūsų tiesiog nebėra – kur kas lengviau įsivaizduoti, kad kūnas miršta, o sąmonė lieka. Tačiau mes beveik nieko nežinome apie šią svarbią mūsų gyvenimo detalę. Mokslininkai negali paneigti teorijų apie pomirtinį gyvenimą, bet negali jų ir patvirtinti.

Mokslininkai pakankamai gerai supranta pirmines mirties stadijas, kuomet kūno sistemos išsijunginėja viena po kitos. Iš klinikinės mirties pabudę žmonės taip pat turi ką papasakoti, nors jų istorijos apie matytus mirusius artimuosius, tunelius ir šviesą gali būti interpretuojamos labai įvairiai. O tie, kurie jau patyrė mirtį nieko papasakoti nebegali, todėl ši paslaptis dar ilgai liks neatskleista.

Kur yra žmogaus sąmonė?

Įprasta manyti, kad žmogus savo esybe gyvena smegenyse, tačiau sąmonės mokslininkai negali apibrėžti. Kaip toks apčiuopiamas daiktas kaip smegenys kuria tokį abstraktų dalyką kaip sąmonė? Mes jau turime pažangią smegenų skanavimo įrangą, galime užfiksuoti mintis, atsekti neuronų grandines, tačiau pati sąmonė yra visiška mįslė.

Kai kurie žmonės tiki, kad sąmonę mums suteikė aukštesnė jėga, tačiau mokslininkai mano, kad ateityje ją pavyks paaiškinti. Tai siekiama padaryti tiriant paprastesnius gyvūnus ir jų gebėjimą save suvokti. Visgi, prireiks dar daugybės metų, kol sąmonės paslaptis bus atskleista.

Kaip išgydyti vėžį?

Naršant po įvairių mokslinių institucijų naujienas galima aptikti labai optimistiškų pranešimų apie pažangą vėžio tyrimuose. Atrodo, kad ši žmonijos rykštė jau visai greitai bus išgydoma. Tačiau iš tikrųjų yra ne visai taip – mokslas dar gerai nesuvokia netgi kodėl vėžys atsiranda. Vėžys – tai liga, kuri ląstelių lygmenyje kyla dėl klaidų ląstelių dalijimosi procese. Tačiau kodėl jų atsiranda? Arba, kitaip sakant, kodėl vėžiu nesusergame kasdien? Mokslininkai žino, kokie žalingi įpročiai gali prisidėti prie vėžio atsiradimo, bet pats mechanizmas yra visiškai neaiškus.

DNR pažeidimai, kurie, galima sakyti, ir sukelia vėžį, dabar yra laikomi pagrindiniu vaistų taikiniu. Kiekvienais metais stumiamasi į priekį vėžio gydyme ir šiandien pacientai turi geriausius šansus išgyventi, lyginant su keliais praeitais dešimtmečiais. Tačiau progresas yra toks lėtas, kad mokslininkai neabejoja, kad efektyvaus vėžio gydymo teks laukti daugiau nei dešimtmetį.

Kiek Žemėje skirtingų rūšių gyvūnų?

Gyvosios gamtos klasifikavimas užima labai daug laiko ir reikalauja didžiulių pastangų. Šis darbas buvo pradėtas daugiau nei prieš 200 metų, tačiau ir šiandien nepriartėjome prie visų skirtingų rūšių suskaičiavimo – spėjama, kad dabar žinome apie 15 % visų gyvūnų ir augalų rūšių. Tačiau kad ir kaip stengtumėmės, visų suskaičiuoti tikriausiai niekada nepavyks.

Aišku, didelė dalis problemos kyla iš to kad nemažai šių rūšių atstovų yra labai maži. Tačiau net ir didesni gyvūnai, kuriuos galima tyrinėti tiesiogiai, kelia didžiules diskusijas. Kartais skirtingos populiacijos laikomos tos pačios rūšies atstovais, o kartais – skirtingų rūšių gyvūnais. Pavyzdžiui, šunys būna labai skirtingi, tačiau yra laikomi tos pačios rūšies atstovai. Mes tai žinome, nes šunis auginame ir veisiame patys, bet jei ką nors panašaus sutiktume gamtoje, jie mums atrodytų kaip visiškai skirtingų rūšių gyvūnai. Visai gali būti, kad taip niekada tikrojo, neginčijamo skaičiaus ir nesužinosime.

„Tai yra daugiau nei tiesiog pašto ženklai. Tai – dvidešimties mūsų nepriklausomybės metų eskizai, kuriais dalinomės siųsdami vieni kitiems savo gyvenimo akimirkas ir savo šalies istoriją. Tai gali būti tiesiog išblukęs prisiminimas, kurį būtų be galo malonu atgaivinti. Užsukit apsižvalgyti – tikrai rasite tokių pašto ženklų, kurie gali būti jūsų trūkstama istorijos dalis“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinės rinkodaros grupės vadovė Jurga Strimaitienė.

Lietuvos paštas primena, kad šiuo metu lito nominalo pašto ženklai nebegalioja, jais nebegalima apmokėti siuntimo paslaugos, tačiau tai – vertingas suvenyras. Filatelinėje parduotuvėje bus galima įsigyti paskutinių besibaigiančio tiražo „litinių“ pašto ženklų.

Vilniaus centriniame pašte taip pat bus galima nusipirkti vienintelių Lietuvoje atvirlaiškių su „papildytąja realybe“ (augmented reality). Atvirlaiškiais pristatoma serija „Filatelija kitaip“: juose vaizdai su lito nominalo pašto ženklais atgimsta netikėtose ir šmaikščiose animuotose situacijose, kurias galima pamatyti turint mobiliąją programėlę.

„Viskas labai paprasta: parsisiunčiate į išmanųjį telefoną nemokamą programėlę „Aurasma“ ir pradedate sekti naudotoją vardu lietuvospastas. Įsigytą tokį popierinį atvirlaiškį galėsite išsiųsti įprastu paštu su linkėjimais savo draugams ar artimiesiems. Šiuos tikrai nustebins iš pirmo žvilgsnio tradiciškai atrodančio atvirlaiškio turinys“, – pasakojo J. Strimaitienė.

„Papildytosios realybės“ atvirlaiškius sukūrė Vilniaus dailės akademijos studentė Juta Kibildytė.

Čia pat veiks ir autentiška lito nominalo pašto ženklų kūrimo paroda, joje bus atskleidžiamos istorinių filatelijos produktų atsiradimo ypatybės.

Vienos dienos filatelijos parduotuvė-paroda „Trūkstama tavo istorijos dalis“ veiks spalio 12 d. nuo 10.00 iki 19.00 val.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Akys vadinamos sielos veidrodžiu. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus.

Regėjimo sutrikimų priežastys yra įvairios. Tai gali būti infekcinės ir neinfekcinės (pvz., hipertoninė liga, aterosklerozė, cukrinis diabetas ir kt.) ligos, mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt. Būtina atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą, kad regėjimas nenusilptų. Nuo seno liaudyje gajus posakis – nori, kad akys būtų sveikos, valgyk daug morkų ir mėlynių.

Dirbantiems kompiuteriu reikėtų atkreipti dėmesį į akių sausėjimą, periodiškai vartoti akis drėkinančius lašus, vadinamąsias „dirbtines ašaras“. Kas valandą būtina bent 10 min. leisti akims pailsėti – nukreipti jas nuo kompiuterio, pasižiūrėti pro langą, pažvilgčioti į vieną pusę, į kitą, į viršų.

Jau nešiojančiam akinius pasitikrinti regą reikėtų bent kartą per metus, nes žmogui senstant keičiasi akių vidinės terpės, kinta ir reikalingų akinių stiprumas. Nuo 35–erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis profilaktiškai bei pasimatuoti akių spaudimą, nes šio amžiaus žmonėms padidėja glaukomos ir kitų akių ligų grėsmė.

• • Kas sekundę per Lietuvos paštą yra išsiunčiama ir pristatoma po 5 siuntas, t. y. laiškus, siuntinius, spaudos leidinius, teismo šaukimus, reklamines skrajutes ir kt.
  • Per metus iš užsienio gaunamų siuntų ir siuntinių bendras svoris viršija net 1 000 tonų.
  • Tai prilygsta 7 mėlynųjų banginių arba 143 afrikinių dramblių svoriui!
  • Per metus pristatant pašto siuntas nuvažiuojama apie 6 mln. kilometrų. Tai – atstumas, artimas 8 kelionėms į mėnulį ir atgal.
  • Iš viso Lietuvos pašte dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Norėdami kartu žiūrėti krepšinio varžybas jie užimtų visą Panevėžio „Cido“ areną.

• 1991 m. išleistas pašto ženklas „Vytis“ turėjo rekordinį – net 30 619 100 egzempliorių tiražą.

• Suklijuoti „Vyčio“ pašto ženklai dengtų beveik visą sostinėje esančią Vinco Kudirkos aikštę, o sujungti į vieną liniją siektų net Taliną!
• Lietuvos pašto patronuojamoji įmonė turi didžiausią „LP EXPRESS“ siuntų terminalų tinklą Lietuvoje. Siuntų gavėjams terminalai suteikia galimybę planuoti laiką ir siuntas atsiimti sau patogiu laiku. 59 sekundės – tai laikas, per kurį vienas mažeikiškis atsiėmė savo siuntą iš terminalo. Vidutiniškai siuntos iš savitarnos terminalų atsiimamos per 13 valandų 11 minučių.
• 1 sekundė – tiek laiko keliaus dokumentai ir pažymos į valstybės instituciją, jeigu bus siunčiamos per Lietuvos pašto administruojamą e. pristatymo sistemą. Jos naudojimas prilygsta įprastam registruotojo laiško siuntimui.
• Per dieną Lietuvos pašte yra atliekama per 1 mln. įvairių finansinių operacijų.
• 1918 m. pabaigoje išleisti pirmieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai – „baltukai“. Jie atsirado per pačias Kalėdas – naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje.
• XVI amžiuje, Lietuvą valdant Žygimantui Augustui, buvo pradėtas organizuoti reguliarus pašto vežimas maršrutu Vilnius–Krokuva–Venecija. Pasak legendos, šitaip Lenkijos karalius užsitikrino sklandų susirašinėjimą su mylimąja – Barbora Radvilaite. Akcinės bendrovės Lietuvos pašto užuomazgos – 1918 m. lapkričio 16 d., kai buvo įsteigta Lietuvos pašto valdyba.

Pasaulinės pašto dienos ištakos slypi 1874 m. spalio 9 dieną įkurtoje Pasaulinėje pašto sąjungoje. Prie jos veiklos Lietuva prisijungė 1992 m. sausio 10 dieną. Pasaulinės pašto sąjungos tikslas – tarptautinių pašto ryšių organizavimas ir tobulinimas. Todėl spalio 9-ąją viso pasaulio paštų darbuotojai mini profesinę savo šventę.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2002 metais, pasaulis išvydo Veluwemeer akvedukas – sujungęs žemynines Olandijos žemes su dirbtine Flevoland sala.

Buvo svarstomos įvairiausios idėjos, įskaitant povandeninį tunelį ir tradicinį tiltą, tačiau projektas būtų buvęs brangus ir daug laiko būtų užėmusi jų  statyba. Norėjosi, kad tiek žemės, tiek vandens transportas pastoviai judėtų, be kamščių, be vėlavimų, be keltų. Buvo pasirinktas netikėtas sprendimas – vandens tiltas. Net pėstieji buvo nepamiršti – jie buvo specialiai įrengti šaligatviai kiekvienoje kelio pusėje.

Šiandien, tiltu 3 metrų gylyje pravažiuoja 28.000 transporto priemonių per dieną, ir laivai išplaukia tiltu.