Kauniečiai ir Vilniečiai jau seniai nesutaria, kuris miestas geresnis: Kaunas ar Vilnius. Kauniečiai tiki, kad geresnis miestas – Kaunas, o vilniečiai teigia, jog Vilnius. Tačiau kurių argumentai tvirtesni? Juozas Erlickas bando įrodyti, kad Kaunas yra Viskas. Erlicko žodžiais tariant, ,,kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių. Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai. Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros ir kuo arčiau Baltarusijos? Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?“
Taip, Kaunas tikrai geras miestas. Tačiau kokius galėtume įžvelgti Vilniaus pliusus? O ar atpažįstame Kauno minusus? Lietuvos savivaldybių indekse Vilnius užima pirmąją vietą, o Kaunas lieka tik penktas. Vertinant ūkio subjektų įsigytų verslo liudijimų skaičių, Kaunas nusileidžia Vilniui. Todėl galima daryti prielaidą, kad verslininkai mieliau renkasi sostinę, o ne Kauną. Žvelgiant į grynąją emigraciją, į Vilnių atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, o Kaune situacija kitokia – čia daugiau išvyksta nei atvyksta.
Keista, bet iki šiol Metų meru nė karto nebuvo išrinktas Vilniaus ar Kauno vadovas. Atrodytų, kad didžiausius miestus turėtų valdyti protingiausios galvos ir geriausi šeimininkai, bet rinkėjai mano kitaip. Ši taisyklė tik šiemet sulaužyta. Metų meru išrinktas V. Matijošaitis, o trečioji vieta atiteko R. Šimašiui. Iki šiol aštuntus metus rengiamuose rinkimuose laimėdavo Druskininkų, Neringos arba Birštono vadovai. Ir tik vieną kartą iš didžiųjų miestų buvo pasisekę Klaipėdai. Beje, Kauno mero darbą vidutiniškai vertina 38% kauniečių, o 32% – gerai.
Sakoma – visi Kauno intelegentai iškeliauja į Vilnių. Nors tai nėra gryna tiesa, bet ir ne melas. Aktoriai Kostas Smoriginas ar Eglė Mikulionytė visuomet pabrėžia, kad jie – iš Šančių, tačiau jų gyvenimas ir kūryba jau daug metų susieti su Vilniumi. Dainininkė Arina ar režisierius Ričardas Rickevičius kažkada atrodė augte suaugę su Kauno gatvėmis ir bohemiškomis erdvėmis, bet jie pakėlė sparnus sostinės link ir kelio atgal, regis, nebesidairo. Kaip ir režisierius Jonas Vaitkus. Arba savo kaunietišką praeitį mėgstantis prisiminti muzikologas Viktoras Gerulaitis bei kaunietiškos kilmės neakcentuojantis dizaineri Juozas Statkevičius. Kaip ir politikas E. Vereikis: „Noriu pabrėžti – aš ne vilnietis. Aš iš Kauno, iš Šančių. Čia – visi mano prisiminimai, geriausi ir skaudžiausi. Todėl sakau ir sakysiu, kad mano miestas – Kaunas. Tai, kad gyvenu kaime prie Vilniaus, mano nuostatos nekeičia”. Tikriausiai todėl ir sakoma, kad šiuolaikinis vilnietis – tai kauniečio ir kaimiečio mišinys.
,,Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą. Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. (…) Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… (…) O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. (…) Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?“ – taip savo poziciją išreiškia Juozas Erlickas.
Vilniečiai teigia, kad Kaunas – tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Atidžiau pasižvalgius po kelio ruožą, jungiantį Vilniaus ir Klaipėdos greitkelį, galima drąsiai pasakyti, kad degalinių gausos čia tikrai nėra. Tad Kauno lyginimas su degaline neatitinka tikrovės.
,,Aš tikrai myliu Kauną ir nebijau apie savo meilę kalbėti. Myliu Kauną juo labiau, nes žinau, kad yra įprasta mano gimtojo miesto nemėgti ir visaip iš jo šaipytis (…) Visi iš eilės, kalbėdami apie pigaus skrydžio siaubus, pasakoja apie tai „kiek lėktuve buvo kauniečių“: jei daug, tada tai jau tikrai nelaimė, atostogos sugadintos. (…) Jei Kauną aptversim spygliuota viela, kiekvienas žinos, už ką sėdi“. (…) . „Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas“. Nei apie Ukmergę, nei apie Raseinius, nei apie Jurbarką niekas nieko panašaus nekalba. (…) O žinote, kodėl taip yra? (…) Kauno žmonės turi geriausių lietuviškų bruožų (blogiausių irgi, bet mažiau negu kitų miestų gyventojai – todėl apie blogiausius šiandien nerašysiu), ir tie bruožai tokie ryškūs, nuspalvinti tokiu pasitikėjimu savo jėgomis ir gera nuotaika, kad kitiems Lietuvos gyventojams, matyt, dažnai pabunda nevisavertiškumo kompleksas, kai bendrauja su kauniečiais. Be to, kauniečiai labiau, nei kiti Lietuvos žmonės, yra panašūs į amerikiečius“ – teigia jūsų visų gerai pažįstamas A. Užkalnis.
Pabaigsiu kaip Užkalnis – ,,Einu ir galvoju – aš didžiuojuosi, kad esu kaunietis“. O Jūs?
Rytas Žitkus, Kauno Pilėnų pagrind. mokykla, 5 kl.