Kai birželio 23 d. Jungtinė Karalystė referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą, pasaulis kelioms dienoms pasinėrė į diskusijas apie tai, kas dabar laukia Europos. Vieni sveikino britų sprendimą, kiti ėmė pranašauti ES pabaigą. Emocijoms šiek tiek aprimus pradėta kalbėti ir apie galimybes, kurios atsivers Lietuvai. Ar iš tikrųjų Brexit’as gali mums atnešti ką nors gero?
Unikali situacija
„Oxford Business Group“ Azijos regiono leidinių redaktorius Paulius
Kunčinas perspėja, jog Brexit’o reikšmės nevalia nuvertinti. JK santykis su Europa visada buvo labai svarbus. Visa Europos istorija kažkuria prasme yra santykių aiškinimasis tarp JK, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos. „Kodėl tai sakau? Todėl, kad tokios didelės valstybės išstojimas iš ES yra unikalus atvejis. Tikrai negalime bandyti JK prilyginti nei Baltarusijai, nei Norvegijai, nei Šveicarijai. Tai bus absoliučiai unikalus atvejis. Žinoma, jautriausi klausimai bus dėl migracijos ir sienų. Aišku, britai bus pragmatiški, gins savo finansinius interesus. Europa, savo ruožtu, gins savo interesus. Visgi aš manau, kad santykiai tikrai išliks gana geri“, – aiškino jis.
Vis dėlto, jau dabar aišku, kad jeigu Londonas ir nepraras savo kaip vienos iš pasaulio finansų sostinių statuso, tai jis neišvengiamai bet šiek tiek sumenks. „Šiek tiek būtų per švelniai pasakyta. Didžioji dalis bankų jau dabar yra paskelbę, jog svarsto apie pasitraukimą iš Londono. Man regis, HSBC apie tai jau pranešė. Labai daug priklausys nuo to, kokias galimybes britai turės atlikti transakcijas eurais. Nors JK niekada nebuvo euro zonos šalis, bet visada turėjo teisę atlikti sandorius eurais. Tai buvo didelė verslo dalis. Bankams Londonas patogus buvo ir tuo, kad iš jo jie galėjo aptarnauti visą Europą. Jeigu ši galimybė sumažės, didelė dalis bankų ieškos alternatyvų“, – įsitikinęs P.Kunčinas.
Galimybė Lietuvai
Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera? Vis garsiau kalbama apie tai, kad Lietuvai Brexit’ai gali būti labai naudingas. Dalis verslų, kurie sumažins savo buvimo Londone lygį, gali atsigręžti į Vilnių. „Be abejo, Lietuva irgi turi šansų. Manau, tai viena iš galimų teigiamų pasekmių. Mes tikrai galime konkuruoti. Turime savas nišas, kurios jau pasiteisinusios: paslaugų centrus, IT centrus ir tt.. Bankams mes galime pasiūlyti galimybę optimizuoti veiklą. Jeigu jie tikrai ims keltis į kitas rinkas, jie gal savo centriniams biurams ir rinksis tokius miestus kaip Frankfurtas, Paryžius ar Milanas. Tačiau šalutiniai biurai gali būti daug kur. Manau, kad daug bankų nuspręs diversifikuotis, taupyti kaštus, pritraukti įvairesnio talento. Jie galės eiti į priekį nebevaržomi londonietiško verslo modelio“, – svarstė „Oxford Business Group“ Azijos regiono leidinių redaktorius.
Jam pritaria ir investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis. Jis įsitikinęs, jog Vilnius negali praleisti nė vienos, net ir menkiausios galimybės išnaudoti savo potencialą. Mes privalome būti pasirengę tinkamai priimti čia galimai atsikelsiančius verslus. „Kiekviena tarptautinė kompanija, norinti atidaryti ženklaus dydžio biurą užsienio šalyje, visuomet dirba su nepriklausomais biurų rinkos konsultantais, kurių vienas iš pirmųjų žingsnių yra informuoti savo klientą apie esamą ir būsimą biurų pasiūlą. Tarptautinės kompanijos, steigiančios paslaugų ar kitus centrus, vertina savo poreikį ne tik dabartinėje situacijoje, bet ir ateityje, nes dauguma jų steigia biurus su konkrečiais planais plėstis per 2, 5, 10 ar daugiau metų“, – teigė jis. Apie galimybes Lietuvai kalba ir „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Tačiau ji perspėja ir dėl iššūkių. „Man atrodo, kad gali būti ir galimybių, ir iššūkių. Jeigu smuks ekonomikos augimas pačioje JK, mūsų reeksportuotojai ir investuotojai gali sulaukti neigiamų pasekmių. Kita vertus, valiutos smukimas irgi turės neigiamos įtakos. Tačiau jeigu kalbėtume apie investicijas, tai labai gali būti, jog jų atsiras. Natūralu, kad JK nebebūnant ES sudėtyje norės būti bendrijos rinkoje, lengviau ją pasiekti. Atstovybių turėjimas jos šalyse tą galimybę suteiktų“, – kalbėjo ji. Visgi jeigu tikrai norime pritraukti investicijų iš JK, tam reikia labai rimtai pasiruošti. Kaip pastebi „Investuotojų forumo” vykdančioji direktorė, vargu ar investuotojai iš JK, kur darbo santykių reguliavimas yra labai liberalus, susižavėtų dabartiniu mūsų darbo santykių reguliavimu. Naujojo darbo kodekso likimas iki šiol neaiškus. Jeigu kodeksas bus atmestas, labai abejotina ar britams mūsų rinka pasirodys patraukli.
„Manau, kad pritraukti britų investuotojus yra realu. Tačiau vėlgi, tam reikia pasiruošti. Manau, kad investicijos pas mus reguliuojamos gana gerai, bet yra ir keistinų dalykų. Jeigu norime suvilioti finansinius gigantus, mokančius žmonėms didelius atlyginimus, tai mums reikia pagalvoti ir apie tokius dalykus kaip SODROS lubos. Jos yra gerai, bet tuo pačiu ir per didelės. Yra tokių dalykų, apie kuriuos mums reikėtų strategiškai pagalvoti“, – įsitikinusi R.Skyrienė. Namų darbų turime dar daug ir privalome juos kuo greičiau atlikti, nes antraip rizikuojame neišnaudoti labai svarbių galimybių. „Labai svarbu vystyti centrinę miesto dalį, kurioje galėtų įsikurti daug viešbučių, biurų, kuriuose kuriamos darbo vietos suktų Vilniaus ir visos šalies ekonomiką. Delsimas ryžtingai veikti dabar gali atsirūgti po kelerių metų, kuomet kaimynai bus dar stipriau spurtavę į priekį, o mes vis dar ieškosime pasiteisinimų, kodėl estai ar latviai gauna didesnius atlyginimus“, – įžvalgomis dalijasi M.Žemaitis.
Problemos – susisiekimas ir reguliavimas
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad britų kompanijos ieškos vietos, kuriose galėtų įgyvendinti pakankamai inovatyvias idėjas. Pavyzdžiui, dabar itin aktuali vadinamoji fintech (finansinių technologijų) sritis. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickis perspėja, kad jeigu Lietuva viliasi pritraukti joje dirbančias įmones, iš pradžių privalo tam pasitruošti. „Labai svarbu atsiminti, kad šioje srityje dirbančios įmonės (dažniausiai startuoliai) iš esmės kuria naujo pobūdžio verslus. Daugeliu atveju jiems labai sunku yra prisitaikyti prie reglamentavimo, kuris rengtas omenyje turint tradicinius finansinius verslus. Matant, kad lietuviai pakankamai dažnai įsitraukia į tokio tipo veiklas, reikėtų iš esmės, sistemiškai peržiūrėti visą reglamentavimą, kad jis atitiktų naujo tipo verslų poreikius“, – teigė jis. Anot pašnekovo, yra daug mažų dalykų, kuriuos mes jau šiandien galime pradėti daryti. Tarkim, galėtume pradėti diskusiją apie nuotolinio asmens tapatybės nustatymo problemą. Svarbu suprasti, kad fintech verslai veikia per internetines platformas ir svarbu užtikrinti jų saugumą bei patogumą. Tokie patobulinimai labai padėtų pridėti rinkai patrauklumo. „Reikia įvertinti tai, kad daug lietuvių šioje srityje jau dabar yra labai konkurencingi, dirba tiek Lietuvos, tiek tarptautinės įmonėse. Šiandien mums reikia pagalvoti kaip mums sėkmingai skleisti tą žinutę po pasaulį. Turime parodyti, kad mes turime kompetenciją kurti tokias technologijos. Tuo pačiu turime parodyti ir tai, kad mūsų teisėkūra gali prisitaikyti prie naujovių, ne varžytų jas kuriančias įmones, o kaip tik leistų joms veikti. Svarbiausia yra įsiklausyti ir gebėti labai greitai daryti pokyčius. Priešingu atveju mūsų kaimynai greičiau sukurs palankesnę aplinką, o netoliese susiformavus traukos centrui jau bus labai sunku tą kryptį pakeisti“, – kalbėjo L.Savickis Savo ruožtu P.Kunčinas ragina visas agentūras, kurios užsiima investicijų pritraukimu, pradėti marketingo kampanijas. Dabar tam idealus laikas. Tačiau tuo pačiu reikia galvoti ir apie tai, kaip spręsti dar vieną opią Vilniaus problemą. „Mums būtinai reikės sutvarkyti susisiekimo problemas. Būtini nuolatiniai ir patogūs skrydžiai į pagrindinius miestus. Čia turime spragą. Tačiau šiaip mes labai gerai žiūrimės ir turime puikias sąlygas finansinių centrų kūrimuisi“ – įsitikinęs jis. Keliavimo problemą išskiria ir M. Žemaitis. Anot jo, pozityvus ženklas, kad nepaisant situacijos su skrydžiais iš ir į Vilnių, viešbučių segmentas Vilniuje pastebimai stiprėja. „Miestas turėtų išlikti drąsus ir veržlus, pritraukiant investicijas, verslą, turistus ir svečius, tuomet šis segmentas išliks tvarus ir galėsime matyti jo plėtrą. Viešbučiai visame pasaulyje skatina turizmą, gerose miestų vietose esantys statiniai yra tarsi savotiški miesto simboliai, jo modernumo ir veržlumo veidas“, – teigia „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas. Stambios tarptautinės verslo kompanijos, didesnė žmonių cirkuliacija Vilniui ne tik pridėtų patrauklumo, bet padėtų spręsti esamas problemas. „Mano viltis, kad mes sugebėsime pritraukti lietuvius, kurie dirba verslo vystymo, marketingo srities darbus užsienyje, atgal. Manau, galimybė sugrįžti jiems tikrai būtų įdomi. Juk atlyginimus čia mokėtų labai aukštus, o ir gyventi čia būtų maloniau ir patogiau. Lietuvoje jų patirtis būtų labai vertinama, jie užimtų labai gerus postus. Atsiradus tokio lygio darbams gal pagaliau atsirastų galimybė pristabdyti ir tą vieną didžiausių mūsų problemų – talento nutekėjimą ir vis prastėjančią demografinę situaciją“, – tiki P.Kunčinas.