Čiaudėdami mes išvalome kvėpavimo takus nuo dulkių ir kitų dirgiklių. Tačiau kosmose viskas kitaip – ar ten iš viso galima čiaudėti? Kaip astronautai susitvarko su čiaudėjimu kuomet dirba atvirame kosmose?
Visų pirma, pažvelkime, kodėl šis klausimas toks svarbus. Kelionės į kitas planetas užtruks kelis mėnesius. Per šį laiką astronautai negalės tikėtis medicininės pagalbos ir turės savo sveikata rūpintis patys. Kosmosas veikia žmonių sveikatą, silpsta imunitetas. Vieno žmogaus liga gali tapti visos įgulos problema. Kai ant žemės vaikštinėjančių žmonių iščiaudėtas turinys nukrenta ir išsisklaido vos už poros metrų, erdvėlaiviuose jis gali pasklisti visur.
Kad ir kokie švarūs būtų erdvėlaiviai ir kosminės stotys, juose vis tiek yra mikrobų, dulkių ir kitų dirgiklių. Kosminės agentūros rūpinasi, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau ir visas oras būtų filtruojamas, tačiau stebuklų nebūna ir astronautai kartais vis tiek įkvepia mikrobų arba, tarkim, savo bendražygių negyvos odos dalelių. Rezultatas – čiaudėjimas.
Čiaudėti yra gerai – taip išvalomi kvėpavimo takai. Tačiau astronautai turi išmokti greitai prisidengti nosį ir burną, kad nepaskleistų savo mikrobų po visą erdvėlaivį. Jie taip pat turi reguliariai išsipūsti nosį, kad ji būtų švaresnė. Iš esmės, astronautai čiaudi kaip ir visi kiti žmonės, tačiau turi būti dar atsargesni. Infekcinių ligų kosmose pasitaiko, todėl astronautai turi vaistinėles ir yra apmokyti tvarkytis su tokiomis problemomis.
O kaip dėl čiaudėjimo skafandre? Šiuo atveju problemos yra dvi – pats čiaudėjimo veiksmas ir susitvarkymas su pašalintu turiniu. Dave Wolf, JAV astronautas, teigė, kad ne kartą yra čiaudėjęs ir būdamas skafandre, dirbdamas Tarptautinės Kosminės Stoties išorėje. Čia pavojus užkrėsti įgulos draugus yra mažesnis, tačiau neįmanoma prisidengti veido. Wolfas sako, kad astronautai naudojasi triuku – prieš čiaudėdami galvą nuleidžia kiek įmanoma žemiau, nes kitaip pro apterštą stiklą nieko nebematys.
