Taip, Kaunas tikrai geras miestas. Tačiau kokius galėtume įžvelgti Vilniaus pliusus? O ar atpažįstame Kauno minusus? Lietuvos savivaldybių indekse Vilnius užima pirmąją vietą, o Kaunas lieka tik penktas. Vertinant ūkio subjektų įsigytų verslo liudijimų skaičių, Kaunas nusileidžia Vilniui. Todėl galima daryti prielaidą, kad verslininkai mieliau renkasi sostinę, o ne Kauną. Žvelgiant į grynąją emigraciją, į Vilnių atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, o Kaune situacija kitokia – čia daugiau išvyksta nei atvyksta.

Keista, bet iki šiol Metų meru nė karto nebuvo išrinktas Vilniaus ar Kauno vadovas. Atrodytų, kad didžiausius miestus turėtų valdyti protingiausios galvos ir geriausi šeimininkai, bet rinkėjai mano kitaip. Ši taisyklė tik šiemet sulaužyta. Metų meru išrinktas V. Matijošaitis, o trečioji vieta atiteko R. Šimašiui. Iki šiol aštuntus metus rengiamuose rinkimuose laimėdavo Druskininkų, Neringos arba Birštono vadovai. Ir tik vieną kartą iš didžiųjų miestų buvo pasisekę Klaipėdai.  Beje, Kauno mero darbą vidutiniškai vertina 38% kauniečių, o 32% – gerai.

Sakoma – visi Kauno intelegentai iškeliauja į Vilnių. Nors tai nėra gryna tiesa, bet ir ne melas. Aktoriai Kostas Smoriginas ar Eglė Mikulionytė visuomet pabrėžia, kad jie – iš Šančių, tačiau jų gyvenimas ir kūryba jau daug metų susieti su Vilniumi. Dainininkė Arina ar režisierius Ričardas Rickevičius kažkada atrodė augte suaugę su Kauno gatvėmis ir bohemiškomis erdvėmis, bet jie pakėlė sparnus sostinės link ir kelio atgal, regis, nebesidairo. Kaip ir režisierius Jonas Vaitkus. Arba savo kaunietišką praeitį mėgstantis prisiminti muzikologas Viktoras Gerulaitis bei kaunietiškos kilmės neakcentuojantis dizaineri Juozas Statkevičius. Kaip ir politikas E. Vereikis: „Noriu pabrėžti – aš ne vilnietis. Aš iš Kauno, iš Šančių. Čia – visi mano prisiminimai, geriausi ir skaudžiausi. Todėl sakau ir sakysiu, kad mano miestas – Kaunas. Tai, kad gyvenu kaime prie Vilniaus, mano nuostatos nekeičia”. Tikriausiai todėl ir sakoma, kad šiuolaikinis vilnietis – tai kauniečio ir kaimiečio mišinys.

,,Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą. Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis… Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar  nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. (…) Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus… (…) O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo… Ir atsidūrė Vilniuj. (…) Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn… Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany… O ką ten sveikam žmogui veikt?“ – taip savo poziciją išreiškia Juozas Erlickas.

Vilniečiai teigia, kad Kaunas – tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Atidžiau pasižvalgius po kelio ruožą, jungiantį Vilniaus ir Klaipėdos greitkelį, galima drąsiai pasakyti, kad degalinių gausos čia tikrai nėra. Tad Kauno lyginimas su degaline neatitinka tikrovės.

,,Aš tikrai myliu Kauną ir nebijau apie savo meilę kalbėti. Myliu Kauną juo labiau, nes žinau, kad yra įprasta mano gimtojo miesto nemėgti ir visaip iš jo šaipytis (…) Visi iš eilės, kalbėdami apie pigaus skrydžio siaubus, pasakoja apie tai „kiek lėktuve buvo kauniečių“: jei daug, tada tai jau tikrai nelaimė, atostogos sugadintos. (…) Jei Kauną aptversim spygliuota viela, kiekvienas žinos, už ką sėdi“. (…) . „Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas“. Nei apie Ukmergę, nei apie Raseinius, nei apie Jurbarką niekas nieko panašaus nekalba. (…) O žinote, kodėl taip yra? (…) Kauno žmonės turi geriausių lietuviškų bruožų (blogiausių irgi, bet mažiau negu kitų miestų gyventojai – todėl apie blogiausius šiandien nerašysiu), ir tie bruožai tokie ryškūs, nuspalvinti tokiu pasitikėjimu savo jėgomis ir gera nuotaika, kad kitiems Lietuvos gyventojams, matyt, dažnai pabunda nevisavertiškumo kompleksas, kai bendrauja su kauniečiais. Be to, kauniečiai labiau, nei kiti Lietuvos žmonės, yra panašūs į amerikiečius“ – teigia jūsų visų gerai pažįstamas A. Užkalnis.

Pabaigsiu kaip Užkalnis – ,,Einu ir galvoju – aš didžiuojuosi, kad esu kaunietis“. O Jūs?

Rytas Žitkus, Kauno Pilėnų pagrind. mokykla, 5 kl.

– Gerbiamas profesoriau, girdėjome, kad Jūsų komanda 2016 metų sausį atliko tyrimą apie moksleivių valgomus produktus. Gal būtų galima sužinoti, kodėl rinkotės būtent šią temą?

– Taip (red.pas. – profesorius padarė pertraukėlę). Mes šią temą pasirinkome dėl vieno svarbaus dalyko – kuo toliau, tuo dažniau vaikai valgo bulvių traškučius, bulvytes „fri“, geria visokias „kolas“, „spraitus“ ir kitokius gėrimus, kuriuose yra ypač daug chemikalų, todėl mūsų komanda ėmėsi sunkaus darbo – stebėti penktokus per pertraukas bei paskui visų surinktą informaciją apibendrinti.

– Profesoriau, ar nekantrūs skaitytojai galėtų sužinoti šio tyrimo rezultatus?

– Būtinai. Juk aš, vedamas šio tikslo, čia ir atėjau (red.pas. – nusijuokia). Pradėkime tyrimo apibendrinimą… Štai savaitės stebėjimo rezultatai: penktadienį, antradienį, trečiadienį po du vaikus, o pirmadienį – net trys į mokyklą atsinešė limonado. Penktadienį ir antradienį trys vaikai skanavo iš namų atsineštus „guminius“ meškiukus – guminukus.

– Atsiprašau, gal Jūs, gerbiamasis, galėtumėte visiems žiūrovams pasakyti, kiek Pilėnų mokyklos mokiniai pagal Jūsų statistiką per dieną išgėrė limonado?

– Įdomus klausimas. 2×3+3:4=2,25, taigi, jei šioje mokykloje kiekvieną dieną būtų išgeriamas tas pats kiekis limonado, kasdien mokiniai išgertų net 2,25 stiklinės. Bet Jūs mane pertraukėte… Traškučiai kiekvieną dieną buvo valgomi skirtingais kiekiais: penktadienį buvo tik vienas traškučius traškinantis vaikas, antradienį – net aštuoni, o ketvirtadienį – nei daug, nei mažai – du vaikai. Ledais trečiadienį vaišinosi keturi mokinukai. Naminį pyragą vaikai skanavo tik pirmadienį – jie suvalgė dvi iš namų atsineštas pyrago porcijas. Penktokėliai nepamiršo ir saldainių – ketvirtadienį vienas mokinys mėgavosi saldainiu.

– O valgykloje? O ką vaikai valgydavo valgykloje?

– Viskam sava eilė, tiksliau, kaip tik dabar tam ir eilė. Penktadienį valgykloje buvo suvalgyta rekordiškai daug – penkios porcijos žemaičių blynų, tik viena porcija mažiau pirmadienį bei antradienį, trečiadienį buvo suvalgyta dar viena porcija mažiau, t. y. – 3 žemaičių blynų porcijos, ketvirtadienį – rekordiškai mažai– tik dvi porcijos. Antradienį buvo suvalgyti penki, o ketvirtadienį – keturi riestainiai su beskone skyle. Penktadienį skaniai sukrimstos keturios picos bei išgertos trys stiklinės arbatos. Pirmadienį moksleiviai nusipirko keturis keksus ir du sausainius. Antradienį pietums plovą pasirinko penki vaikai, o trečiadienį mūsų virtuvės pažibą – cepelinus – skanavo trys penktokai. Taip pat priešpiečiams trys vaikai pasirinko bandelę su aguonomis.

– Oho. Mokiniai net sriubų nebevalgo. Tikra „Z“ karta. Ta raidė „Z“ reiškia galą žemei.

– Taigi… (red.pas. – profesorius tęsė ilgokai patylėjęs). Taigi, ketvirtadienį (tik ketvirtadienį) trys mokiniai pasimėgavo sriuba. „Z“ karta vargu ar užaugs sveika su tokiais maitinimosi įpročiais. Galo žemei, manau, ji nenulems.

– Dėkoju mūsų svečiui. Taip pat norime padėkoti visiems susidomėjusiems šiuo tyrimu „Pilėnų Mozaikoje“. Su jumis buvau aš…

Rytas Žitkus, Kauno Pilėnų pagrind. mokykla, 5 kl.