Jau du dešimtmečius žinome, kad Visata plečiasi greitėdama. Kodėl taip yra – vis dar neaišku. Geriausi šiandieniniai modeliai teigia, kad Visatos erdvė turi tam tikrą energiją, kuri skatina plėtimąsi ir pastaruosius keletą milijardų metų dominuoja, lyginant su medžiagos kuriama gravitacija.
Geriausias teorinis šios energijos paaiškinimas yra vakuumo energija, kurios egzistavimą prognozuoja kvantinė fizika.
Tik problema – kvantinės fizikos prognozuojama vakuumo energijos vertė yra 10120 (t. y. vienetu su 120 nulių) kartų didesnė, nei stebima.
Visi iki šiol pasiūlyti šio neatitikimo sprendimai remiasi arba kvantinės fizikos, arba reliatyvumo teorijos modifikacijomis.
O dabar pasiūlytas sprendimas, kuriam teorijų modifikuoti nereikia. Jame tiesiog įvertinama, kad vakuumas ne tik turi energijos, bet ir yra netolygus.
Erdvėlaikis vakuume sudarytas iš burbuliukų, kurie tai plečiasi, tai traukiasi, nes energija juose nuolatos svyruoja – tai irgi prognozuoja kvantinė fizika.
Ir paaiškėjo, kad įskaičius šį efektą, Visatos plėtimasis tampa gerokai lėtesnis, nors vis dar greitėjantis.
Kiek tiksliai lėtesnis, priklauso nuo vieno parametro – didžiausio įmanomo energijos tankio; parinkus tokią tankio vertę, kokia atrodo logiška, remiantis fundamentalių konstantų vertėmis, gaunama plėtimosi sparta yra labai panaši į stebimąją.
