🚀 Mėnulio iššūkis: kaip praeities istorija kuria ateitį?

Pasaulis patirtį kaupia iš naujo. Praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų po „Apollo“ programos, žmonija vėl ruošiasi pasiekti Mėnulio orbitą. „Artemis II“ misija – tai ne tik demonstruojama kosminių raketų galia, bet ir sistemų patikimumo išbandymas.

Šis pasiekimas leis patikrinti naujus kosminius laivus, įgulos saugos sistemas bei procedūras tiesioginėje Mėnulio kaimynystėje. Astronautams, atstovaujantiems įvairioms šalims, teks pademonstruoti ne tik fizinį, bet ir psichologinį pasirengimą, nes ši patirtis taps pamatu šiuolaikinei kosmoso erai.

🤝 Globalus sprendimas – kosmosas reikalauja komandos

Žodis „kosmosas“ šiandien reiškia ne tik techninę pažangą, bet ir geopolitinę sąjungą. Kosminės programos gali būti sėkmingos tik bendradarbiaujant. Pagrindinis akcentas čia tenka didžiosioms kosminėms galioms (pavyzdžiui, JAV) ir Europos kosmoso agentūrai (EKA), kurios suvienijo savo jėgas.

Pagrindinė išvada – kosminių tyrimų sėkmė tampa vis labiau priklausoma nuo tarptautinio bendradarbiavimo. Tik vienydami pastangas galime užtikrinti, kad sukurtos technologijos ir žinios būtų prieinamos visiems ir sėkmingai tarnautų bendram labui.

🪐 Žvilgsnis į ateitį: koks tikrasis tikslas?

Jei šis etapas – tik saugus skrydis aplink Mėnulį, koks yra galutinis tikslas? Tai – nuolatinės bazės įkūrimas. Mėnulis tampa nepakeičiamu poligonu – tai milžiniškas žinių šaltinis, padedantis mums pasiruošti dar didesniems iššūkiams ir tolesniems galaktikos pasiekimams.

„Artemis“ programa nėra tiesiog dar vienas kosminis skrydis. Tai naujas žmonijos raidos etapas, mokantis mus ne tik išgyventi kosmoso erdvėje, bet ir geriau suprasti, kaip saugoti savo planetą. Mėnulio patirtis yra žingsnis, leidžiantis mums išmaniau įvertinti savo namų vertę žvelgiant iš toli.

Dirbtinio intelekto veikimo principai

Dirbtinio intelekto sistemos veikia per kelis pagrindinius etapus:

1. Duomenų surinkimas

Bet kuri DI sistema reikalauja didelio kiekio duomenų. Jie gali būti struktūruoti (pvz., duomenų bazės, lentelės) arba nestruktūruoti (pvz., tekstai, vaizdai, garso įrašai).

2. Duomenų apdorojimas

Prieš pradedant modelio mokymą, duomenys turi būti išvalyti ir paruošti. Tai apima:

• Triukšmo pašalinimą (neteisingų ar nereikalingų duomenų filtravimą),
• Trūkstamų reikšmių užpildymą,
• Normalizavimą ir standartizaciją, kad skirtingi duomenų tipai būtų suderinami.

3. Modelio mokymas

Mokymo etape DI modelis mokosi iš pateiktų duomenų. Yra skirtingi mokymosi metodai:

• Prižiūrimas mokymasis (Supervised Learning) – naudojami pažymėti duomenys su teisingais atsakymais.
• Neprižiūrimas mokymasis (Unsupervised Learning) – modelis pats ieško duomenų struktūros.
• Reinforcement Learning – modelis mokosi per patirtį ir klaidų analizę.

4. Modelio vertinimas

Baigus mokymą, modelis testuojamas su atskirais duomenimis, kurie nebuvo naudojami mokymo etape. Tai leidžia įvertinti tikslumą, klaidų lygį ir bendrą našumą.

5. Prognozavimas ir praktinis pritaikymas

Kai modelis pasiekia pakankamą tikslumą, jis gali būti naudojamas realiose situacijose – pavyzdžiui, veidų atpažinime, kalbos sintezėje ar medicininėje diagnostikoje.

Dirbtinio intelekto veikimo schema

1. Duomenų surinkimas  
   │  
   ├──> Struktūruoti duomenys (lentelės, duomenų bazės)  
   ├──> Nestruktūruoti duomenys (vaizdai, garsas, tekstas)  
   │  
2. Duomenų apdorojimas ir valymas  
   │  
   ├──> Triukšmo pašalinimas  
   ├──> Trūkstamų duomenų užpildymas  
   ├──> Normalizavimas ir standartizacija  
   │  
3. Modelio mokymas  
   │  
   ├──> Pasirenkamas modelis (pvz., neuroninis tinklas, regresija)  
   ├──> Hiperparametrų derinimas  
   ├──> Mokymas su mokymo duomenimis  
   │  
4. Modelio vertinimas  
   │  
   ├──> Testavimo duomenys  
   ├──> Tikslumo, nuostolių ir klaidų analizė  
   │  
5. Prognozavimas ir naudojimas  
   │  
   ├──> Modelio taikymas realiems duomenims  
   ├──> Nuolatinis modelio atnaujinimas  

Neuroninio tinklo struktūra

Neuroniniai tinklai yra viena pažangiausių DI technologijų. Jie susideda iš neuronų, kurie apdoroją duomenis sluoksniais.

Pagrindiniai neuroninio tinklo sluoksniai:

1. Įvesties sluoksnis (Input Layer) – priima duomenis (pvz., pikselius iš vaizdo, teksto žodžius ar garso bangas).
2. Paslėpti sluoksniai (Hidden Layers) – atlieka pagrindinius skaičiavimus ir informaciją perduoda iš vieno neurono kitam.
3. Išvesties sluoksnis (Output Layer) – pateikia rezultatą (pvz., objekto klasifikaciją, prognozę ar sprendimą).

Kaip veikia neuronai?

Kiekvienas neuronas turi svorius ir aktyvacijos funkciją. Kai duomenys patenka į neuroną, jie dauginami iš svorių, sumuojami ir praleidžiami per aktyvacijos funkciją, kuri nusprendžia, ar perduoti signalą į kitą sluoksnį. Populiariausios aktyvacijos funkcijos yra:

• ReLU (Rectified Linear Unit) – dažniausiai naudojama, nes padeda neuronams efektyviai mokytis.
• Sigmoidinė funkcija – naudojama dviejų klasių problemoms.
• Softmax – tinkama, kai yra daug skirtingų išvesties kategorijų.

Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai keičia mūsų gyvenimą, suteikdami galimybę automatizuoti sudėtingus procesus. Jų veikimo principai pagrįsti didžiuliais duomenų kiekiais, pažangiais algoritmais ir efektyviu mokymosi mechanizmu. Supratus šią struktūrą, galima geriau įvertinti DI galimybes ir jo ateities perspektyvas.

Kodėl gamintojai nebeatnaujina senų įrenginių? 

Išmaniųjų technologijų rinka nuolat plečiasi – kiekvienais metais pristatomi vis modernesni modeliai su papildomomis funkcijomis. Vartotojai noriai keičia savo prietaisus į naujesnius, kad galėtų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir patirtį gerinančiais sprendimais. Gamintojai, reaguodami į šią tendenciją, vis daugiau dėmesio skiria naujų produktų kūrimui, todėl senesniems modeliams nebevykdomi automatiniai atnaujinimai. Dėl šios priežasties senų įrenginių programinė įranga tampa pažeidžiama, taip atverdama kelią kibernetiniams nusikaltėliams

Nebeatnaujinamos operacinės sistemos ir programinė įranga kelia didelę saugumo riziką. Įvairių šaltinių duomenimis, šiuo metu pasaulyje gali būti daugiau nei 5 milijardai išmaniųjų įrenginių, kuriems nebeteikiami automatiniai atnaujinimai, todėl jie tampa lengvai pažeidžiami nusikaltėliams. Kaip aiškina kibernetinio saugumo ekspertas L. Apyns, šie įrenginiai gali būti naudojami įvairiems nusikalstamiems tikslams, nuo asmens duomenų vagysčių iki dalyvavimo didelio masto kibernetinėse atakose.

Kaip veikia botnetų tinklai?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kaip nusikaltėliai išnaudoja senus įrenginius, yra botnetų (angl. botnet) tinklai. Botnetai – tai kenkėjiškos programos, kurios užkrečia daugybę įrenginių ir paverčia juos nuotoliniu būdu valdomais „robotais“. Tokiu būdu užkrėsti įrenginiai gali būti naudojami įvairioms nusikalstamoms veikloms, įskaitant kibernetines atakas ar kenkėjiškos programinės įrangos platinimą.

Pavyzdžiui,botnet tinklas „Mozi“ kasmet užvaldydavo šimtus tūkstančių išmaniųjų įrenginių, kurių savininkai apie tai net neįtarė. Nusikaltėliai per šiuos įrenginius galėjo rinkti asmeninę informaciją ir naudoti juos kenkėjiškos programinės įrangos platinimui. Nors „Mozi“ buvo sunaikintas 2023 metais, panašių kibernetinių atakų rizika išlieka dėl kitų galimų grėsmių.

IT sprendimus siūlančios įmonės kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis atkreipia dėmesį, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali pasinaudoti senesniuose įrenginiuose esančiomis vaizdo kameromis, paversdami jas šnipinėjimo priemonėmis. Tokiu būdu jie gali stebėti vartotojus arba įsilaužti į vidinius tinklus ir pasisavinti jautrią informaciją.

Ką daryti su senais įrenginiais?

Norint sumažinti riziką, kad senesni išmanieji įrenginiai netaptų kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, svarbu imtis keleto paprastų veiksmų.

1. Prieš atsisakant įrenginio, rekomenduojama atkurti gamyklinius nustatymus. Jei įrenginys priklauso įmonei, šiuos veiksmus nesudėtingai galima atlikti naudojant specialius duomenų trynimo įrankius, pavyzdžiui, „Blancco”. „Šis sprendimas leidžia lengvai perkelti asmeninius duomenis arba juos saugiai ištrinti, užtikrinant, kad informacija nepatektų į kibernetinių nusikaltėlių rankas,“ – teigia L. Apynis. 
2. Naudojamų įrenginių programinė įranga turėtų būti reguliariai atnaujinama. Šis žingsnis padeda sumažinti galimų saugumo spragų riziką.
3. Jei įrenginys nebėra naudojamas ir jo nebegalima atnaujinti, svarbu pasirūpinti, kad jame esantys duomenys būtų saugiai ištrinti arba perkelti į kitą laikmeną. Jei įrenginys neveikia ir jo neįmanoma atkurti, rekomenduojama jį utilizuoti specializuotose atliekų tvarkymo centruose.

Retas kuris susimąsto, kad senesni išmanieji įrenginiai gali būti lengviau prieinami kibernetinėms grėsmėms, tačiau juose dažnai yra laikoma jautri informacija, kuri gali sulaukti kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimo. Atsižvelgiant į šiuos pavojus, svarbu tinkamai pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu, atliekant nesudėtingus žingsnius, tokius kaip programinės įrangos atnaujinimas ar gamyklinių nustatymų atkūrimas. Verta įsiminti, kad net ir paprasti veiksmai gali padėti apsaugoti jūsų duomenis nuo kibernetinių grėsmių.

Tačiau būtent tokios emocijos dažnai motyvuoja mus veikti neplanuotai, išeiti iš komforto zonos ir priimti sprendimus, kurie, nors ir gali atrodyti rizikingi, kartais veda prie malonių patirčių ar naujų atradimų. Kodėl netikėtumas turi tokią galią mus veikti spontaniškai?

Kai patiriame netikėtumą, mūsų smegenys greitai reaguoja į naują ir nežinomą informaciją. Neurobiologiniu požiūriu, netikėtumas suaktyvina smegenų sritis, atsakingas už dopamino išsiskyrimą – cheminę medžiagą, kuri sukelia malonumo jausmą ir skatina veikti. Dopaminas dažnai vadinamas „motyvacijos hormonu“, nes jis verčia mus siekti malonumo šaltinių. Dėl šios priežasties, kai patiriame netikėtą situaciją, mūsų smegenys gali paskatinti mus priimti greitus, neapgalvotus sprendimus siekiant išspręsti ar pasinaudoti situacija.

Be to, netikėtumas sukelia „kognityvinį disonansą“ – būsena, kai mūsų lūkesčiai neatitinka realybės. Šis neatitikimas verčia smegenis aktyviau veikti, stengiantis rasti sprendimą arba suderinti naują informaciją su ankstesnėmis žiniomis. Spontaniški sprendimai dažnai kyla iš šio disonanso siekiant greitai atsakyti į naujus iššūkius ar staigmenas.

Žmonės iš prigimties yra linkę ieškoti naujovių ir patirti netikėtus įvykius, nes jie gali sukelti emocinį pakilimą ir išlaisvinti endorfinus – dar vieną smegenų chemikalą, kuris sukelia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių mėgsta rizikingą veiklą, pavyzdžiui, ekstremalų sportą, keliones į nežinomas vietas ar net lažybas ir žaidimus, kur netikėtumas ir nenuspėjamumas yra pagrindinis traukos šaltinis, o didelė to dalis yra lošimo automatai.

Netikėtumo pojūtis mus taip pat traukia, nes jis leidžia patirti riziką ir galimą atlygį. Kai susiduriame su netikėta situacija, spontaniški sprendimai gali sukurti galimybę laimėti ar patirti kažką naujo. Šis rizikos ir atlygio mechanizmas yra vienas iš esminių motyvatorių, vedančių mus veikti spontaniškai. Nors rizika gali kelti nerimą, sėkmingi spontaniški sprendimai suteikia malonumo jausmą ir skatina tokį elgesį kartoti.

Spontaniški sprendimai taip pat suteikia jausmą, kad kontroliuojame savo gyvenimą ir esame nepriklausomi nuo aplinkos ar socialinių normų. Netikėtumo akimirką, kai ne viskas vyksta pagal planą, mes turime galimybę veikti ne taip, kaip tikėtasi, ir tai dažnai sukuria laisvės pojūtį. Šis laisvės jausmas yra svarbus žmogaus psichologiniam gerbūviui, nes jis leidžia jaustis autonomiškai ir išvengti rutinos. Kai žmonės jaučiasi įkalinti rutinoje, netikėtumas suteikia progą atsitraukti nuo kasdienybės ir priimti naujus iššūkius.

Šis spontaniškumas taip pat gali būti tam tikra reakcija į kontrolės iliuzijos praradimą. Kai situacija tampa nenumatyta, mūsų gebėjimas išlikti lankstiems ir greitai prisitaikyti suteikia jausmą, kad mes vis dar kontroliuojame padėtį. Tai viena iš priežasčių, kodėl spontaniški sprendimai gali atrodyti patrauklūs ir netgi naudingi, nes jie padeda atkurti kontrolės jausmą.

Netikėtumas taip pat gali veikti kaip socialinis stimulas. Pavyzdžiui, grupėje žmonių netikėtumai dažnai sukelia juoką, susidomėjimą ar bendrą nuostabą, o tai stiprina socialinius ryšius. Spontaniški sprendimai grupėse dažnai atsiranda dėl nenumatytų situacijų, kurios sukuria galimybę veikti netikėtai, o tai gali suvienyti žmones ar sukurti bendrą patirtį.

Netikėtumas gali iššaukti grupės dinamikos pokyčius, ypač jei spontaniškas sprendimas sukuria galimybes veikti kartu arba išspręsti netikėtą problemą. Tai stiprina komandos dvasią ir prisideda prie asmeninio pasitenkinimo, nes dažnai tokie sprendimai laikomi drąsiais ar kūrybiškais.

Visų pirma, išmanūs dėvimi įrenginiai, tokie kaip sensoriai ir laikrodžiai, revoliucionavo treniruočių procesą. Jie leidžia realiu laiku sekti sportininko fizinius rodiklius – pulsą, deguonies suvartojimą, raumenų jėgą ir net nuovargio lygį. Surinkti duomenys padeda suprasti, kaip organizmas reaguoja į skirtingus krūvius, kurios treniruočių dalys yra efektyviausios ir kada reikia sumažinti intensyvumą, kad būtų išvengta traumų. Toks tikslus kūno stebėjimas leidžia sportininkams treniruotis efektyviau ir pasiekti geresnių rezultatų, išvengiant pervargimo ar netinkamo poilsio.

Kitas technologinis pasiekimas sporto srityje – dirbtinio intelekto naudojimas analizuojant sportininkų pasirodymą. Intelektualios programos gali įvertinti žaidėjo judesius, pritaikyti treniruočių planą pagal individualias savybes ir netgi numatyti galimas traumas remiantis istoriniu sportininko krūviu. Pavyzdžiui, krepšinyje ar futbole naudojami algoritmai leidžia išanalizuoti žaidėjų veiksmus aikštelėje, suprasti jų stipriąsias ir silpnąsias puses bei pritaikyti žaidimo strategiją prie varžovų žaidimo stiliaus.

Technologijos taip pat keičia ir žiūrovų patirtį. Dronai, kameros su 360 laipsnių kampu, momentinės vaizdo peržiūros ir papildytos realybės ekranai leidžia varžybas stebėti tarsi iš pirmųjų žiūrovų eilių arba net pačio žaidėjo pozicijos. Sporto transliacijos tampa įtraukiančios, interaktyvios, suteikiančios galimybę analizuoti žaidimo eigą iš skirtingų kampų ir lygmenų. Tokios inovacijos padeda žiūrovams giliau suprasti sporto dinamiką ir vertinti strateginius žaidėjų veiksmus.

Virtualios realybės (VR) technologijos, kita vertus, suteikia galimybę sportininkams treniruotis neišeinant iš treniruoklių salės. Jie gali imituoti rungtynių sąlygas, lavinti įgūdžius ir treniruotis reaguoti į įvairias situacijas, sumažindami traumų riziką ir optimizuodami treniruočių procesą. VR naudojimas leidžia sportininkams išbandyti skirtingus žaidimo scenarijus, nesukeliant fizinio kūno apkrovos, kas itin svarbu traumų prevencijai.

Šiuolaikinės technologijos taip pat daro įtaką sporto analitikai ir lažybų rinkai. Įvairios statistinės programos ir duomenų analizės įrankiai leidžia tiksliau numatyti komandų ir žaidėjų pasirodymus, vertinti ankstesnių rungtynių rezultatus ir stebėti sporto šakų tendencijas. Šie įrankiai tapo nepamainomi ne tik treneriams, bet ir analitikams, siekiantiems giliau suprasti sporto pasaulį.

Technologijų pažanga keičia visą sporto ekosistemą, suteikdama naujų galimybių tiek sportininkams, tiek jų gerbėjams. Nesvarbu, ar tai būtų geresnis fizinių rodiklių stebėjimas, ar naujos treniruočių formos, technologijos įgalina sportą pasiekti naują lygį. Inovacijos ne tik didina sportininkų pasiekimus, bet ir gerina žiūrovų įsitraukimą, kuria naujus analitinius įrankius bei atveria duris į modernų sporto pasaulį, kuriame inovacijos tampa kasdienybės dalimi.

Įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“ nuo š. m. rugsėjo 26 d. 11val.  atidaromas eismas vienu iš naujai pastatytų tiltų per Nerį. Dėl šios priežasties keičiasi eismo organizavimas Vilniaus kryptimi –  eismas vyks nauju tiltu dviem eismo juostomis.

Darbai bus toliau tęsiami – atliekami baigiamieji antrojo tilto statybos darbai,  tvarkomos tilto prieigos, dėl to bus laikinai uždarytas išvažiavimas iš Panerių g. Vilniaus kryptimi ir eismas nukreipiamas apylanka viaduku ties PC Mega. Kol bus tvarkomos tilto prieigos, eismas pietiniu tiltu nevyks.

Eismas Klaipėdos kryptimi bus organizuojamas kaip ir iki šiol, dviem eismo juostomis Šiauriniu tiltu, kuris buvo pastatytas  2022 metais. 

Primename, kad A. Meškinio (Kleboniškio) vidurinio tilto per Nerį rekonstravimo darbai pradėti 2022 m. pabaigoje,  pagal sutartį, darbus planuojama baigti iki 2024 m. gruodžio mėn.  Projektas apima  magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimą, tilto per Nerį bei viaduko per Jonavos g. statybas, jungiamųjų kelių įrengimą, triukšmo užtvaros statybas.

Pasak Seimo Pirmininkės, tokiose vietose neišvengiamai kyla pagunda žmogiškumą, orumą, atjautą, humanizmo vertybes patraukti į antrą planą. Tarsi „atidėti humanizmą“, kol pavyks apsiginti, nugalėti, pasiekti pergalę.

„Tačiau Europos, Lietuvos žydų tragedija liudija, kad humanizmo atidėti negalima. Jokiu būdu! Žmogus, ypač ginkluotas, veikiamas aistrų ir įsitikinęs savo teisumu, kiekvieną savo būties akimirką privalo rūpintis neprarasti ryšio su savo žmogiškąja esme. Tai padaryti labai nelengva, tačiau tai – išlikimo žmogumi sąlyga“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen. 

Parlamento vadovė sako, jog posakį „Išgelbėjęs vieną gyvybę išgelbsti pasaulį“ galima perfrazuoti ir priešingai: „Atėmęs gyvybę pasaulį sunaikini“. Kiek gi pasaulių sunaikinta prisidėjus prie žydų žudymo? Kiek pasaulių sunaikinome pasyviai stebėdami, kai buvo žudomi vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai. Ilgus metus neskaičiavome. Dabar skaičiuojame. O suskaičiavę pamatysime, kad esame tarp orių, pasitikinčių savimi, nesislapstančių ir nemėginančių kažką nuslėpti. Nes toje pasaulio dalyje, kurią pasirinkome, ginklai ir pergalės iš esmės yra tik priemonės žmogaus orumui apginti.“  

„Prisimindama tapytojo Augustino Savicko, Lietuvos diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio sūnaus mintį, jog „savigarba  – paskutinis žmogaus ginklas“, norėčiau pridurti: ir pirmasis. Nes savigarba, orumas yra visų atskirų žmogaus teisių pagrindas. Nuo to prasideda tas nelengvas darbas „būti žmogumi“. Žmogus, praradęs savigarbą, neišvengiamai praranda ir žmogiškumą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl šiais neramiais laikais esminis klausimas būtų ne tas, ar TAI gali pasikartoti.

„Esminis klausimas: jei TAI pasikartotų, ar gelbėjimas taptų visuotiniu. Ar per daugiau kaip trisdešimt nepriklausomo valstybingumo metų padarėme viską, kad suprastume: gelbėdamas kitą, gelbėji ir pats save. Gelbėji savo orumą. Savigarbą. Žmogiškumą. Gelbėji visą pasaulį, kuriame gyvens tavo vaikai ir vaikų vaikai. Norėčiau tikėti, kad tai jau suprantame. Nes tai vienintelis būdas išsigelbėti ir išlikti žmonėmis“, – kalba Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. 

Saulė yra mūsų centrinis žvaigždės kūnas, ne tik Saulės Sistemos širdis, bet ir gyvybės šaltinis, gama tvinstanti energija, teikianti šviesą ir šilumą. Saulės paviršius nenuobodus – jame kunkuliuoja milijonai kilometrų ilgio saulės žybsniai ir geomagnetinės audros, kurios kartais pasiekia mūsų mažąjį mėlynąjį namelį – Žemę. Saulės užburiančios koronos ir promuberansų vaizdai užlieja mus baiminga grožiu.

Pereikime prie planetų. Merkurijus, arčiausiai Saulės esantis smulkutis kūnas, yra karščiu alsuojanti dykuma, kurios paviršius tarsi gigantiškos saulės dėmės atvaizdas. Toliau stovi Venera, Martos planetos vardu krikštyta, su jos storu anglies dioksido debesų sluoksniu, verda savo šiltnamio efektu.

Žemė, mūsų brangioji lopšinis planeta, yra tikras stebuklas. Šilta atmosfera, vandens vandenynai ir įvairios gyvybės formos daro ją nepakartojama. Toliau nuo Saulės – Marsas, raudonasis kareivis, kurio paviršius stulbina savo milžiniškais kanjonais ir kalnais. Nors Marso paviršius atrodo negyvas, jis tebegali turėti išliekančių gyvybės pėdsakų.

Reikia paminėti ir gigantiškąsias planetas, tokias kaip Jupiteris, mūsų Saulės Sistemos šarvuotasis ginklininkas. Jupiterio audros, pavyzdžiui, Didžioji Raudonė Dėmė, šėlsta jau šimtmečius, sukurdamos chaotišką meno kūrinį. Saturnas, su savo įspūdingais žiedais, yra titanas, kurio stebėjimas niekada nenuvilia.

Uranas ir Neptūnas, tolimiausios planetos, išsiskiria savo šalčiu ir ledo mėlynumu. Jos tvyro ramiai, kaip dangaus brangakmeniai, sukasi aplink Saulę didingai, bet šaltai. Ir, žinoma, Plutonas, buvęs planeta, dabar žinomas kaip nykštukinė planeta, stebina savo rūke paskendusiomis kalvomis ir ledynais.

Saulės Sistema – tai šokis aplink Saulę, muzikos natos, kuriuose kiekviena planeta groja savo unikalią melodiją, prisijungdama prie kosminio choreografijos. Kaip mažas dulkių grūdelis šiame didingame užmanyme, mūsų Žemė yra tik akimirksnio spindulys begalybėje, tačiau kiekvienas Saulės sistemos planetos kūnas mums primena, kaip smulki, bet galinga mūsų vieta yra šioje neaprėpiamoje visatos arenoje.

1 mitas: Galima nuspėti žaidimo baigtį

Faktas. Labiausiai lošimų rezultatus lemia atsitiktinumas. Tokie žaidimai, kaip lošimų automatai ar ruletė yra pagrįsti atsitiktinių skaičių generatoriais (RNG), kurie užtikrina, kad kiekvienas rezultatas yra visiškai nenuspėjamas. Nors strategijos gali pagerinti jūsų sprendimų priėmimą tokiuose žaidimuose, kaip pokeris ar „Blackjack“, jos negarantuoja laimėjimo.

2 mitas: Kuo daugiau žaidžiate, tuo didesnė tikimybė laimėti

Faktas. Ankstesni pralaimėjimai ar laimėjimai neturi įtakos būsimiems rezultatams. Jei žaidėjai tiki, kad po kelių pralaimėjimų jie turėtų laimėti, tai gal sukelti probleminį elgesį lošiant.

3 mitas: Kazino sukurtas taip, kad žaidėjai pralaimėtų

Faktas. Profesionalūs kazino veikia pagal griežtas taisykles ir naudoja RNG, kad užtikrintų sąžiningumą. Nepriklausomos institucijos reguliariai tikrina šias sistemas.

4 mitas: Tik silpnavaliai tampa priklausomi nuo azartinių lošimų

Faktas. Priklausomybė nuo azartinių lošimų vystosi nepriklausomai nuo žmogaus valios, intelekto ar charakterio. Priklausomybė yra sudėtingas sutrikimas, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant genetiką, psichikos sveikatą ir aplinkos veiksnius. Labai svarbu atpažinti priklausomybės nuo azartinių lošimų požymius ir ieškoti pagalbos, nepaisant stereotipinio požiūrio į priklausomybę, kad tai neva yra „silpnavalių liga“.

5 mitas: Lošimo rezultatas priklauso tik nuo sėkmės, o ne įgūdžių

Faktas. Nors sėkmė vaidina svarbų vaidmenį daugelyje azartinių lošimų, kai kuriuose reikia įgūdžių ir strategijos. Tokiuose žaidimuose, kaip pokeris ir Blackjack, reikia priimti sprendimus, laikytis strategijos ir suprasti tikimybes, kurios gali turėti įtakos rezultatui. Tačiau net ir įgūdžiais pagrįstuose žaidimuose atsitiktinumas išlieka svarbus veiksnys.

6 mitas: Didesnė tikimybė, kad laimėsite, jei žaisite tą patį žaidimą

Faktas. Jei žaisite tik su vienu lošimo automatu ar žaidimu, tikimybė laimėti nepadidės. Kiekvieno žaidimo rezultatas nepriklauso nuo ankstesnių rezultatų, todėl vieno specifinio žaidimo lošimas neturi jokios įtakos jūsų bendriems šansams laimėti.

Atviri ir nemokami Wi-Fi tinklai – labai patrauklūs, ypač kelionėse užsienyje. Visgi kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad dauguma tokių tinklų naudoja nešifruotą ryšį, o tai reiškia, kad bet kuris prisijungęs prie to paties tinklo gali stebėti jūsų veiklą internete.

Dar daugiau – kibernetiniai nusikaltėliai gali perimti vartotojų siunčiamą ir gaunamą informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės ar kitus jautrius duomenis.

„Prisijungimo prie nesaugaus interneto tinklo pasekmės paaiškėja tik vėliau – kol naršote, nutekėjusius duomenis pastebėti labai sunku. Tačiau po kurio laiko internete arba tamsiajame internete (angl. dark web) gali būti pardavinėjama jūsų asmeninė informacija, vyksta nežinomi bankiniai pavedimai, ar kitos bankinės operacijos“, – aiškina „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis.

Saugumą galima patikrinti

Norint apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimo per atvirus interneto tinklus, būtina imtis atsargumo priemonių.

Visų pirma, tinklo saugumą gali išduoti pavadinimas – atkreipus į jį dėmesį, įmanoma apsisaugoti nuo programišių sukurtų Wi-Fi tinklų. Įmonės ir organizacijos dažniausiai turi aiškiai atpažįstamus pavadinimus, atitinkančius viešos vietos, kurioje esate, pavadinimą. Tačiau ir toks tinklas nebūtinai bus visiškai saugus.

Antra, saugus Wi-Fi tinklas dažniausiai reikalauja slaptažodžio ir naudoja WPA3 arba WPA2 šifravimą – šią informaciją vartotojai gali pamatyti prieš prisijungiant arba jau prisijungę ir atsidarę nustatymų skiltį savo įrenginyje. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sako pastebintis, kad vis daugiau viešų Wi-Fi tinklų pradeda naudoti šifravimą, o tokia tendencija džiugina.

Dar viena svarbi detalė, į kurią verta atkreipti dėmesį – prisijungus prie nesaugaus tinklo, šiuolaikiniai įrenginiai dažniausiai įspėja apie galimą grėsmę. Dar geriau, jei esate įsidiegę skaitmeninio saugumo programėlę, tokiu atveju prieiga prie nesaugaus tinklo bus blokuojama.

Taip pat apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimo prisijungiant prie viešų interneto tinklų gali padėti kompiuteryje ar telefone aktyvuotas virtualus privatusis tinklas (VPN). Kitas saugus būdas prisijungti yra mobilioji saitvietė (angl. Hotspot), kai iš vieno telefono mobilieji duomenys (internetas) perduodami kitam.

Pamestas telefonas – sukčių taikinys

Nauji įspūdžiai, nematytos vietos ir vis besikeičianti aplinka gali išmušti iš įprastų vėžių, tad dar vienas gana dažnas įvykis kelionėse – pamestas ar pavogtas telefonas.

Eksperto L. Apynio teigimu, praradus telefoną ne tik kyla daug nepatogumų, bet tuo gali pasinaudoti piktavaliai – jį atrakinti ir pavogti ten esančius duomenis, tačiau yra įvairių būdų, kaip sumažinti riziką.

„Su kolega norėjome pažiūrėti, ar sunku atrakinti telefoną nežinant jo slaptažodžio, todėl pabandėme tai padaryti su kelių metų senumo išmaniuoju telefonu. Nors kodo nežinojome, pasinaudojus saugumo spragomis pavyko jį atrakinti“, – pasakojo kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

Pasisavinti asmeniniai duomenys gali būti įvairūs – nuotraukos, susirašinėjimai, prieiga prie socialinių tinklų paskyrų, kitų programėlių – visa tai  gali būti panaudota nusikalstamiems sukčių tikslams.

Kaip apsisaugoti, kad pametus telefoną duomenys nebūtų lengvai prieinami? Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis rekomenduoja naudoti saugius užrakinimo būdus, tai yra sudėtingus slaptažodžius arba biometrinius autentifikavimo būdus, tokius kaip piršto antspaudas ar atrakinimas veido atpažinimu. Norint išvengti saugumo spragų reikėtų nepamiršti apie programinės įrangos ir operacinės sistemos atnaujinimus.

Saugumo programėlių naudojimas, tokių kaip, pavyzdžiui, ESET, leidžia užtikrinti jautrių duomenų šifravimą, galimybę nuotoliniu būdu pašalinti konfidencialius duomenis ir leidžia stebėti prarasto įrenginio veiklą, nustatyti  jo buvimo vietą, net galima palikti pranešimą jį radusiam asmeniui.

Jei pamestas darbinis telefonas

Kai pametamas įmonės suteiktas mobilusis telefonas, sukčius dominančių duomenų gali būti dar daugiau. L. Apynio teigimu, darbuotojo atsakomybė dėl pamesto telefono priklauso nuo įmonės vidinės politikos. Kai kurios įmonės gali turėti taisykles, apibrėžiančias, ką daryti pametus telefoną ir kokios gali būti pasekmės.

Darbuotojui gali grėsti drausminės priemonės, jei bus nustatyta, kad jis nesilaikė nustatytų saugumo taisyklių ar procedūrų. Darbuotojai taip pat gali gauti pinigines baudas arba net būti atleisti iš darbo.

„Kiekviena įmonė turi pasirūpinti, kad jų darbiniai telefonai būtų tinkamai apsaugoti, pavyzdžiui, naudoti MDM (angl. Mobile Device Management) sprendimus, kurie leidžia nuotoliniu būdu valdyti, užrakinti ir ištrinti duomenis. Telefonai turi būti apsaugoti stipriais slaptažodžiais, biometriniais duomenimis, antivirusine programa ir šifravimu. Įmonėms rekomenduojama, o kai kurioms pagal įstatymus ir privaloma, reguliariai rengti darbuotojų kibernetinio saugumo mokymus, kuriose supažindinama su kibernetinėmis grėsmėmis ir išmokstama nuo jų apsisaugoti“, – apibendrino L. Apynis.

Daugiau informacijos:

Lukas Apynis

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET specialistas

+370 687 02 238

lukas@baltimax.com