Spalio 18 d. Energetikos komisijos posėdyje AB „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius, pristatęs Baltijos šalių elektros sistemos adekvatumo analizę 2017–2032 m., kaip pagrindine ir ryškiausia analizės išvada įvardijo, jog po aštuonerių metų Baltijos regione turės atsirasti naujų patikimų ir lanksčių elektrinių, kad būtų užtikrintas sklandus elektros sistemų darbas ir patikimas elektros energijos tiekimas.
Atliekant Baltijos šalių elektros sistemų generacijos adekvatumo analizę, buvo įvertinta visa informacija, susijusi su naujais ir uždaromais generuojančiais įrenginiais, taip pat jų techninės galimybės teikti sistemines paslaugas. Remiantis generatorių pateikta informacija rengiant adekvatumo analizę, matoma, kad iki 2032 m. Baltijos elektros sistemoje atsiras 272 MW galios naujų patikimai prieinamų elektros energiją gaminančių vartotojų. Tuo tarpu planuojamų uždaryti elektrinių suminė galia sieks apie 2315 MW. Pradėjus dirbti izoliuotu režimu, Baltijos šalių sistemos rezervo poreikis išaugs nuo 700 iki 2000 MW.
Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys išreiškė susirūpinimą atliktos analizės metu paaiškėjus, kad, esant sunkioms sąlygoms, 2025 m. žiemą elektros sistemai truks apie 200 MW galios pirminio rezervo. „Galios trūkumą gali užtikrinti tik patikimai prieinamas ypač lankstus elektros šaltinis ir reikia susitarti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, kad atsirastų nauji elektros gamybos generatoriai regione, užtikrinantys techninius reikalavimus teikti pakankamos apimties pirminio rezervo paslaugą ir po 2025 metų“, – teigė V. Poderys.
Išklausiusi Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių atliktos analizės rezultatus, Energetikos komisija ketina šiuos klausimus ir toliau kelti svarstant atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). „Atnaujintame NENS projekte būtina numatyti tokius naujus patikimus ir efektyvius elektros gamybos šaltinius“, – minėjo V. Poderys.
Baltijos šalių elektros sistemos adekvatumo analizę 2017–2032 m. atliko Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais AB „Litgrid“, AST ir „Elering“. Iš viso Baltijos sistemos adekvatumas buvo išnagrinėtas pagal penkis scenarijus: jei Baltijos elektros sistema toliau dirba IPS/UPS sinchroninėje zonoje, jei dirba izoliuotai, jei sinchronizuojama su Šiaurės šalių elektros sistema, jei dirba sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per esamą „LitPol Link“ jungtį ir jei dirba sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per dvi „LitPol Link“ jungtis.
