Daugiau nei pusė lietuvių prisiduria prie pajamų dirbdami papildomai, o trečdalis, nors ir neturi papildomų pajamų, mielai jų prisidurtų.
Šiemet birželį tyrimą atlikęs bankas „Swedbank“ konstatavo: 51,6 proc. lietuvių per paskutinius metus užsiėmė papildomas pajamas teikiančia veikla, 30,6 proc. to nedarė, tačiau norėtų. Tik 8,8 proc. tautiečių nedirbo papildomai ir net nesidomėjo papildomo darbo galimybe.
Ir programuotojai, ir auklės
Bankas, pristatydamas tyrimą, pabrėžė, kad papildomai užsidirbti lietuviai nori dažniau nei estai ar latviai, mat iš gaunamų pajamų atėmus neišvengiamas išlaidas, tokias kaip mokesčiai už būstą, transportą ir maistą, būtent lietuviams lieka mažiausia suma pragyvenimui.
Prireikus prie pagrindinių pajamų prisidurti eurą kitą turimas žinias išnaudoja laisvai samdomi specialistai, pavyzdžiui, vertėjai, fotografai ar programuotojai. Ne ką rečiau papildomų pajamų gaunama, pavyzdžiui, atliekant namų tvarkymo, smulkaus remonto darbus, papildomai užsidirbama ir prižiūrint vaikus. Panaši dalis – apie 10 proc. – dirbančių papildomai prie pagrindinio uždarbio prisiduria prekiaudami savo užaugintais ar surinktais vaisiais, uogomis, daržovėmis ar kitais maisto produktais.
Kaip papildomo uždarbio galimybė tyrime nurodomas ir dalijimasis savo paslaugomis arba turtu, pavyzdžiui, keleivių pavėžėjimas. Tokiems tyrimo duomenims pritaria ir pavėžėjimo paslaugų platformos „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius. Jis pabrėžia, kad platformos klientų kas mėnesį daugėja dukart, bet labai panašiai auga norinčių vairuoti ir užsidirbti papildomai skaičius. Nors kol kas naudodami platformas kaip „Taxify“ prie pagrindinių pajamų prisiduria vos 1 proc. apklaustųjų, A. Pacevičius įsitikinęs, kad šis rodiklis tik augs, mat Lietuvoje platforma aktyviai pradėjo veikti vos prieš metus, o jau dabar „Taxify“ dirba ir kriminalistai, dainininkai, dėstytojai, mokytojai, greitosios darbuotojas, medikai, vienuoliai, veterinaras ir kiti.
Dirba po kelias valandas
Kas trečias dirbantis papildomai per mėnesį piniginę pastorina maždaug 50 eurų. Kas antras lietuvis papildomai prisiduria apie 100 eurų per mėnesį. Didesnes, iki 200 eurų siekiančias, sumas gauna maždaug 15,7 proc. lietuvių, o maždaug kas dešimtam per mėnesį pavyksta prisidurti ir iki 400 eurų.
Papildomiems darbams 26,9 proc. skiria iki 5 valandų, panaši dalis – 29 proc. – per savaitę jiems skiria iki 10 valandų. Maždaug kas penktas apklaustasis papildomoms pajamoms gauti per savaitę skiria daugiau nei 10 valandų savo laiko.
Pavyzdžiui, trečią mėnesį „Taxify“ platformą papildomoms pajamoms gauti pasirinkusi dviejų vaikų mama Julija prisipažįsta, kad dirba, studijuoja, o papildomai uždarbiauja savaitgalio vakarais.
„Reikėjo papildomo darbo, bet man tiko tik darbas naktimis. Nusprendžiau pamėginti „Taxify“, – šypsosi moteris ir skaičiuoja, kad priklausomai nuo aplinkybių kas savaitę dirba 2–3 naktis po maždaug 10–12 valandų, per porą naktų jai pavyksta piniginę papildyti maždaug 80 eurų per dieną.
Aurimas, „Taxify“ pavėžėju dirbantis beveik metus laisvu nuo studijų laiku, pasakoja, kad visada stengiasi vairuoti apie 8 valandas, todėl dirba vakarais arba savaitgaliais. Jo skaičiavimu, vidutinis darbo dienos užmokestis – apie 60 eurų. Daugiausia per mėnesį naudojant „Taxify“ platformą vaikinui pavyko uždirbti apie 1100 eurų.
Vaikinas neslepia, kad iki „Taxify“ yra išbandęs ir daugiau papildomų darbų, pavyzdžiui, išvežiojo picas, dirbo statybose. Visgi pavėžėjimo platformą jis vadina bene lengviausiu būdu užsidirbti.
Iš papildomo į pagrindinį
- Pacevičius pastebi, kad kas penktam, dirbančiam papildomai, itin svarbu lankstus darbo grafikas. Pavėžėjimo paslaugų platforma, anot jo, šiuo atžvilgiu yra ideali, mat priklausomai nuo norų galima dirbti tik kelias valandas pasirinktu metu. Visgi „Taxify“ vadovas Lietuvoje pastebi, kad dažna tendencija ir ta, kad papildomas darbas virsta pagrindiniu.
„Viena įdomiausių mums nutikusių istorijų yra tokia, kad viename renginyje pristatėme „Taxify“ ir pas mus užsiregistravo beveik visa renginį saugojusi apsaugos specialistų komanda. Jei patikrintume statistiką, pamatytume, kad ne vienas jų pakeitė darbus. Ir iš tiesų, jei dirbi tai, kas tau neįdomu, uždirbi ne tiek ir daug, turi puikią galimybę“, – įsitikinęs A. Pacevičius.
Papildomas uždarbis pagrindiniu darbu virto ir Karoliui, į Lietuvą grįžusiam iš Didžiosios Britanijos. Savaitgaliais jis lanko paskaitas, o darbo dienomis veža keleivius: „Supratau, kad važinėdamas galiu užtektinai užsidirbti ir nereikia ieškoti jokio kito darbo. Be to, galėjau susidėlioti norimą darbo grafiką, niekas man nenurodinėjo, kada ir kiek dirbti.“
Jo žodžiams pritaria vilnietis Edgaras, daugelį metų vairavęs taksi automobilį, o pastaruosius metus kasdien prisijungiantis prie „Taxify“ platformos. Visą darbo dieną dirbantis Edgaras per mėnesį uždirba nuo 600 iki 1500 eurų atskaičius mokesčius, degalus bei „Taxify“ komisinį mokestį, sudarantį 15 proc.
Žada augimą
- Pacevičius įsitikinęs, kad nors šiandien, pasak tyrimo, papildomas pajamas iš tokių platformų kaip „Taxify“ gauna tik palyginti nedidelė dalis uždarbiaujančių, nekyla jokių abejonių, kad ateityje ši dalis tik augs.
„Visi tyrimai rodo, kad užuot važiavę patys, žmonės mieliau renkasi keliones su pavėžėjais ar alternatyvius keliavimo būdus. Pavėžėjų paslaugos poreikis ateityje tik augs, tad natūralu, augant keleivių skaičiui stipriai augs ir vairuojančių poreikis“, – prognozuoja „Taxify“ Lietuvoje vadovas, pastebėjęs, kad visame pasaulyje ne vienus metus kalbama apie tai, kad vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia apskritai nesimokyti vairuoti ir jų prioritetų sąraše vietos asmeniniam automobiliui nėra.
Jis įsitikinęs, kad analogiškos platformos kaip „Taxify“ yra bene idealiausias būdas papildomoms pajamoms gauti, mat visiškai nesvarbu, kokios profesijos užsidirbti norintis asmuo – jei tik šis turi kelias valandas per dieną ar savaitę.
A. Pacevičius pabrėžia, kad padidinti vairuotojų skaičių leis ir tai, kad stengiamasi sumažinti „Taxify“ vairuotojų priklausomybę nuo automobilių, atitinkančių platformos reikalavimus. Šiuo metu vairuotojai, neturintys darbui tinkamos priemonės, gali rinktis partnerių siūlomas mašinas. Be to, „Taxify“ rengiasi sukurti ir nuosavų automobilių parką, kad norintys dirbti galėtų naudoti parko mašinas keleiviams vežti.
