- Tamašauskaitė prisimena, kad privačią ugdymo įstaigą 2010 metų rudenį pradėjo lankyti keturi vaikai – jų sūnus ir trys artimiausių šeimos draugų atžalos.
Tačiau Kaune žinia apie išskirtinį privatų darželį pasklido šviesos greičiu ir jau kovo mėnesį darželis buvo visiškai užpildytas, neliko laisvų vietų.
Vaikų grupes prižiūri trys auklėtojos, atsakingos už muzikos, dailės ir ikimokyklinį ugdymą, dukart per savaitę ateina anglų kalbos mokytoja, logopedė, profesionalus fizinio rengimo treneris, dirba profesionalios virėjos, kurios pagal sveikos mitybos programas ir naudodamos Lietuvos ūkių produktus kuria skaniausius receptus, darželio tvarkytoja su meile puoselėja aplinką, dirba didelė komanda, kad visiems būtų gera.
„Vaikai čia ateina ne tik gerai praleisti laiko. Jų „grafikas“ yra gana intensyvus. Mūsų tikslas, kad vaikai per dieną ne tik patirtų kuo daugiau įspūdžių, bet ir lavintų įgūdžius. Todėl mažyliai be piešimo, rankdarbių ir dainavimo dar ir sportuoja su profesionaliu treneriu, atsakingu už vaikų fizinį lavinimą, – pasakoja privataus darželio įkūrėja. – Labai svarbu išlaikyti sutelktą vaikų dėmesį. Todėl stengiamės, kad užsiėmimai dažnai keistų vienas kitą ir veikla būtų dinamiška, mažiesiems nespėtų pabosti.“
Prieš penkerius metus buvo įkurtas pirmojo darželio kompanionas – Aleksoto mikrorajone šalia Botanikos sodo įsikūrė antras „Vila Vilaitė“ darželis, kur be pačių mažiausių ugdomi ir didesnieji, kurie jau ruošiasi į mokyklą.
Mažų stebuklų galia
Tėvai, kurių atžalos lanko „Vilą Vilaitę“, puikiai žino, kad šis darželis vaikams yra stebuklinga vieta, kurioje pasakos virsta realybe. Po šio darželio teritoriją išsilakstę pasakų nykštukai palieka savo pėdsakus – spalvotus karoliukus, kuriais mažieji stengiasi sekti, juos surasti, o vėliau dalytis. Darželio įkūrėja išduoda, kad vaikams tai atrodo kaip smagus žaidimas, bet iš tiesų už šios pramogos slypi kur kas rimtesni dalykai.
„Norisi, kad vaikai kuo ilgiau neprarastų tikėjimo stebuklais, pasakų nykštukais ir lobiais.
Stengiamės mažiesiems įskiepyti tikėjimą nepaprastais dalykais. Todėl sugalvojome projektą, kurio paskirtis yra kur kas praktiškesnė. Tokiais užsiėmimais lavinama vaikų motorika, pastabumas, skatinamas noras eiti į darželį. Nykštukais ir jų karoliukais galima motyvuoti vaikus ruošti pamokas ar daryti kitus jiems galbūt nelabai įdomius darbus“, – vaikų auklėjimo paslaptimis dalijasi R. Tamašauskaitė.
Programą kuria patys
Edukacijos programa ir dienos ciklas lavina empatiją, yra autentiški – kurti darželio įkūrėjų, jame dirbančių pedagogų bei pasufleruoti pačių vaikų. Atsižvelgiant į juos, kiekvienais metais programa šiek tiek koreguojama, nes kiekvienas vaikas atneša naujų idėjų ir minčių.
Ugdymo įstaigos vadovė pastebi, kad vis labiau ryškėja vaikams daroma neigiama informacinių technologijų įtaka. Vaikai tampa labiau išsiblaškę, sunkiai susikoncentruoja.
Todėl mažiesiems būtina pažintis ne su išmaniuoju, bet su tikru pasauliu. Porą kartų per mėnesį darželinukams rengiamos išvykos. Vaikai keliauja į biblioteką, teatrą, mišką, ūkį, kur gali iš arti pamatyti, kaip kepama duona, kur laikomos kiaulės, kaip atrodo traktorius, eina pasivaikščioti į botanikos sodą, zoologijos sodą ar važiuoja į Kauno marių regioninį parką susipažinti su gamta.
Šventės ir tėvų integracija
- Tamašauskaitė atvira – darbui su vaikais jie neieškojo pedagogų su šios profesijos diplomais.
„Norėjome, kad su vaikais dirbtų empatiški žmonės, gebantys jiems suteikti ne tik žinių, bet ir su kiekvienu mokėtų užmegzti šiltą tarpusavio ryšį“, – sako vadovė.
Moteris juokiasi, kad „Vila Vilaitė“ tapo šeimos verslu, kuriame sukasi dalis jų giminaičių.
„Džiaugiuosi, kad mums pavyko suburti jauną ir profesionalų, vaikams neabejingą kolektyvą, kuris tapo didelės šeimos dalimi“, – sako vadovė.
Čia ypatingas dėmesys skiriamas vaikų tėveliams. Darželyje rengiamos jaukios šeimos šventės, tėvelių, mamyčių vakarai. Taip siekiama, kad darželio veikloje dalyvautų visi šeimos nariai.
Šeimos vakarai būna atskirti nuo oficialių susirinkimų, skirtų aptarti bendrus reikalus. Per šeimos vakarus tėvai su vaikais pramogauja, gamina, artimiau pažįsta darželio bendruomenę.
„Vila Vilaitė“ jau išaugino ir į mokyklas išleido keturias darželinukų kartas. Net ir pradėję lankyti mokyklą ir atsisveikinę su savo pasakų nykštukais, vaikai nepamiršta stebuklingos vietos ir nenutraukia bendravimo. Dažnai siunčia auklėtojoms linkėjimų ir nuotraukų ir dalyvauja darželio šventėse kaip svečiai ar ateina palaikyti mažųjų brolių ir sesių.
R. Tamašauskaitė užsimena, kad planuose dar vienas privatus darželis su ta pačia koncepcija ir moderniu požiūriu į erdves. Tačiau apie tai daugiau papasakos po Naujųjų metų.